Žurnalai

Lietuvoje, kur daugiau nei pusę metų jaučiame natūralios šviesos trūkumą, įrengti kokybišką apšvietimą svarbu kiekvienuose namuose. Čia kiekvienas sukasi kaip gali – vieni išmaniai, kiti naudoja tradicines technologijas. Šiuo atveju namuose stengiamasi įrengti kuo daugiau įvairiausių šviestuvų. Jų šviesą vėliau rankiniu būdu reikia nukreipti ir reguliuoti, atsižvelgiant į pasikeitusį apšvietimą...

Pamačius nuotraukose, o juo labiau atvykus į Latvijoje, 50 km nuo sostinės Rygos, netoli seniausio Latvijos miesto Cėsio įsikūrusią Amatciems rąstinių namų gyvenvietę, abejingi nelieka net svieto ir įvairių investicinių projektų prisižiūrėję verslininkai.

Gyventi greta vandens žmones traukė visais laikais, visose šalyse – ypač šiltojo klimato zonose. Vanduo – tai gyvybės ir maisto šaltinis, patogi erdvė susisiekti ir keliauti, pagaliau – maloni ir jauki aplinka. Kad būtų išvengta nepatogių ir net grėsmingų situacijų, (pvz.  pastovūs ar netikėti  potvyniai), kurias gali sukelti gyvenimas pakrantėse,...

Palikę nuošaly bankų dosnumo, statybų brangimo ir socialinių garantijų patikimumo mūsų šalyje klausimus, visgi pagalvokime, ar visada elgiamės teisingai, iš paskutiniųjų ręsdami nuosavus daugiaaukščius mūrus, tolimoje ateityje atiteksiančius mūsų vaikams ir vaikaičiams? Ar nėra pigesnių ir spartesnių būdų nuosavam namui pasistatyti?

Po visą pasaulį išsibarsčiusi įmantriausia dangaus skliautą remiančių stiklo dangoraižių architektūra abejingų nepalieka. Išties, didmiesčių statyba iš metalo ir stiklo − tobula ir grakšti. O individualioje statyboje namų iš stiklo nėra gausu. Atrodytų, stiklas kaip gera architektūrinė medžiaga jau įrodė savo privalumus − stiklas yra tvirtas, skaidrus, saugus, netgi plastiškas.

Pasyvusis namas − statinys, naudojantis tiek nedaug energijos, kad galima būtų atsisakyti įprastos šildymo sistemos − radiatorių, šildymo grindimis ar oru, paliekant tik mažos galios rezervinį šilumos šaltinį. Tokiam super šiltam namui iš esmės pakanka šilumos, gaunamos iš saulės pro langus, skleidžiamos žmonių, naminių gyvūnų, buities prietaisų, kitaip tariant, pasyviosios...

Nepaprastos rąstinio namo savybės

Privačiųjų namų savininkams, susiruošusiems įrengti ar atnaujinti būsto šildymo sistemą, kyla begalė klausimų. Vienas pagrindinių – kaip pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį pasirinkus vieną ar kitą šildymo būdą ir kuro rūšį.

Šiais laikais visiems tenka skaityti ar klausyti ekologiniu turiniu persmelktų teorinių veikalų. Tačiau vos viena kita ekologinė mintis virsta realiu projektu. Tokį ekologinės idėjos realizavimo pavyzdį galima pamatyti judrioje urbanizuotoje aplinkoje – Vilniaus mieste, puikuojasi nuolatiniam gyvenimui pastatytas šiaudinis namas. Šis, galima sakyti, šiais laikais tiesiog unikalus statinys tikrai neprimena...

Šiandien saulės energijos naudojimo klausimas yra itin aktualus, žmonijai sprendžiant globalaus klimato problemą. Saulės energetika – tai vienas ekologiškai švariausių energijos gavimo būdų, neišskiriantis į aplinką anglies dvideginio, metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Dažymas – bene vienintelis apdailos etapas, kurį, atrodytų, gerai išmano visi šeimos nariai. Profesionalūs dažytojai lyg anekdotą pasakoja istoriją apie dažų parduotuvėje susiginčijusius žmoną ir vyrą – jie vietoje 30 litrų nusiperka 30 vieno litro skirtingų spalvų dažų kibirėlių. Taigi, dažyti galima ir patiems, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kelis...

Koks šildymo būdas geriausias? Tai, matyt, daugiau retorinis klausimas. Lygiai taip pat galima paklausti, koks automobilis geriausias? Kaip automobilį, taip ir šildymo būdą renkamės pagal pajamas, finansines galimybes ir gyvenimo būdą. Todėl, matyt, nėra vieno paties geriausio.

Vakarų ir Šiaurės Europoje jau gerokai paplitę energiškai efektyvūs, pasyviaisiais dar vadinami namai. Svarbiausias tokio pastato principas − pastate išlaikyti šilumą suvartojant kuo mažiau energijos. Tokį namą galime palyginti su termosu, galinčiu sukauptą energiją išlaikyti ilgą laiką. Pasyviųjų namų statybą skatina ir 31-oji ES direktyva, pagal kurią iki 2021 metų...

Nusprendusius susiremontuoti būstą žmones galima suskirstyti bent į kelias grupes. Vienus jų apninka nenumaldomas atsinaujinimo troškimas, kitus užvaldo idėja, kad vien tik palopyti namo ar buto kampų neužtenka. Vis dėlto būsto remonto naujokams, tiek atliekant viso namo apdailą, tiek remontuojant vieną kambarį, iškyla begalė specifinių klausimų: kokia turėtų būti darbų...

Pirtys Lietuvoje sparčiai populiarėja. Dauguma lietuvaičių be jų neįsivaizduoja sodybos, tačiau pirtys populiarėja ir miestuose. Vis dėlto yra nemažai ir dvejojančiųjų, todėl pabandykime pasidomėti, ką reikėtų žinoti ruošiantis statyti pirtį. Ar ją statytis patiems, ar geriau darbus patikėti specialistams? Ir pagaliau – kiek kainuoja šiandien įsirengti pirtį?

Žurnalo „Supernamai“ patirtis rodo, kad rąstiniai namai – skaitytojų itin mėgstama ir laukiama tema. Kitą vertus, statistika byloja, kad tokie namai sudaro tik nedidelę dalį visų Lietuvoje pastatomų gyvenamųjų būstų. Atrodytų, kad apie rąstinukus daug kas svajoja, bet mažai kas ryžtasi juos statyti.

Lietuvoje kalkės žinomos nuo XIII a. – kai medinės pilys pradėjo neatlaikyti priešų atakų, pradėtos gaminti plytos. Į monolitą jos buvo jungiamos kalkių skiediniu, į kurį buvo dedama susmulkinto degto molio, kapotų šerių, žvyro ar smulkios plytų skaldos. Šiandien statybose dažnai naudojami gipsiniai mišiniai, kurie iš dalies pakeitė kalkinius gaminius.

Būsto savininkai dažnai pageidauja, kad buto ar namo vonios kambaryje tilptų visa įmanoma vonios įranga, o tuo pat metu čia būtų erdvu. Pasitelkus interjero architekto išmonę ir santechnikos inžinierių kompetenciją galima įrengti patogų vonios kambarį su dušo trapu grindyse. Panagrinėkime tai plačiau.

„Gyvenamojo namo aplinkos tvarkymas yra tokia pat kūryba, kaip muzikos ar dailės kūrinio“, − teigia kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Jablonskienė. Tačiau ar visi turime tą tikrojo menininko gyslelę? Štai dėl ko, kuriant gyvenamojo namo aplinką, nereikėtų remtis vien sava intuicija − riba tarp meno ir kičo tokia slidi. Patartina geriau įsiklausyti...

Dauguma lietuvių, išgirdę žodžių junginį „išmanusis namas“, numoja ranka sakydami – čia ne man, čia tik turtingiesiems. Tačiau ar jie imtų mojuoti rankomis užsiminus apie mobilųjį telefoną, kompiuterį ar televizoriaus pultelį? O juk tai tokią pačią funkciją atliekančios technologijos kaip ir tos, kurios bet kurį butą ar namą paverčia išmaniuoju.

Įgyvendinant pastatų renovavimo programas Lietuvoje, vertinant pastatų statybos bei esamų būstų kokybę iki šiol nebuvo kompleksiškai atsižvelgiama į kriterijus, susijusius su sveikata. Dažniausiai vertinami tik energinio efektyvumo ir keli su sveiku būstu susiję rodikliai. 

Pastaraisiais metais nuolat ir smarkiai kylant gamtinių dujų kainai, daugeliui privačių namų savininkų kyla klausimas – kaip šildytis pigiau, bet neprarasti turėto komforto. Vienas iš galimų sprendimų – keisti naudojamo kuro rūšį pigesne. Panagrinėkime bendruosius dėsningumus, kurie daro įtaką kuro rūšies pasirinkimui.

Ėmus kalbėti apie statybas saugomose teritorijose, prisimename lietuviškus korupcijos skandalus ir pretenzingus statinius, įžūliai ignoruojančius urbanistinį kontekstą bei tariamąjį visuomenės interesą. Tačiau gilesnes kultūrines tradicijas turinčiose šalyse griežti aplinkosaugos reikalavimai skatina ne apeiti įstatymus, o atrasti naujų architektūrinės išraiškos formų.

Susidomėjimas rąstiniais namais nuolat auga, tačiau ši per šimtmečius išbandyta gyvenamųjų namų statybos technologija sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Rąstinukai giriami dėl gražios išvaizdos ir išskirtinių, žmogaus sveikatai palankių medžio savybių, o peikiami dėl mažos rąstinės sienos šiluminės varžos, be to, vyrauja mitas, kad šie namai lengvai užsidega.

Kasdien gaunamos sąskaitos už šilumą ar elektrą ir už lango nemokamai šviečianti saulė verčia susimąstyti... Kokia gali būti priežastis nepasinaudoti galimybe įdarbinti saulę ir jos energiją vartoti nemokamai? Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis tikina, kad šiuolaikinis namas nebeįsivaizduojamas be galimybės įdarbinti saulę.

Daugelį metų lietuviško nuosavo gyvenamojo namo etalonu buvo laikomas drūtas baltų arba raudonų plytų mūrinukas. Tačiau laikas keičia vertybes, ir šiandien daugumą statytojų domina ne tiek fizinis būsto tvirtumas, kiek jo ekonomiškumas, statybos ir eksploatacijos paprastumas. Vertinant plačią individualios statybos technologijų įvairovę, specialistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į medines karkasines...

Daugelis mūsų vertina medieną kaip prieinamą, patvarią ir aplinką tausojančią statybinę medžiagą. Tačiau norint ją naudoti karkasiniams ir rąstiniams namams statyti, reikia specifinių žinių, didelių darbo sąnaudų, bet tai ne visada užtikrina idealų rezultatą.Klijuotosios masyviosios medienos gaminiai leidžia ne tik padidinti medinių konstrukcijų kokybę ir tvarumą, bet ir gerokai paspartinti...

Šiuolaikinėje statyboje yra gausi kokybiškų statybinių medžiagų pasiūla. Nekokybiškai atliktų darbų priežastimi galima įvardyti vieną – netinkama statybininko kompetencija. Ji susiformuoja dėl elementaraus statybinių medžiagų fizikos ar jų savybių neišmanymo, skubėjimo, norint pasiekti kuo didesnį išdirbį (nuo kurio tiesiogiai priklausys pinigų gavimo terminas ir perėjimas į kitą objektą).

Ne veltui dar mūsų senoliai sakė: „Vežimą ruošk žiemą, o roges – vasarą“. Išties, nors už lango vis dar niekaip nesitraukia karščiai, tačiau vasara jau baigiasi, tuoj ruduo, o po jo – žiema. Tad jei gyvenate vis dar neapšiltintame name ar statotės naują būstą, pats laikas pagalvoti, kaip jį apšiltinti,...

Kiekvienas iš mūsų svajojame ir nusipelnome gyventi patogiai, naudotis naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Viena iš tokių visumą sujungiančių technologijų – tai namų automatizavimo sistema, vadinama išmaniuoju namu. 

Neretai statančiam ar atnaujinančiam namą šeimininkui kyla klausimų, kaip pasirūpinti fasadu, kad jis estetiškai atrodytų, užtikrintų sveiką aplinką ir būtų apsaugotas nuo įvairių išorės veiksnių. Kokias namo fasadų medžiagas verta rinktis?

Siekimas kurti namo vidaus erdvę, pripildytą natūralios šviesos, verčia architektus prisiminti tradicinį namo konstrukcijos tipą – fachverką. Tiesa, vietoje sienų tarpus užpildančio plytų mūro šiandien naudojamos kur kas modernesnės medžiagos ir technologijos, leidžiančios įstiklinti daugiau nei tris ketvirčius namo fasado ploto. Tokiu būdu užtikrinamas vienas iš esminių šiuolaikinės architektūros privalumų...

Dažnas lietuvis savo vasarnamį stato kaip erdvius, įrengtus su visais patogumais antruosius namus. O vakaruose, ypač laukiniuose, populiarūs nedideli romantiški poilsio nameliai. Jie čia apibūdinami žodžiu cabin, kuris reiškia tiek kabiną, tiek trobelę ir nurodo į nedidelį statinio tūrį. Tačiau tai ne tik architektūrinė sąvoka.Šiandiencabin – tai ištisa ideologija, kuri...

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti – vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos – sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus...

„Kupolas – tobula erdvė gyventi, dirbti ir kurti. Tai pati efektyviausia forma gamtoje, suteikianti didžiausią gyvenamosios vietos plotą naudojantis mažiausiu žemės paviršiaus plotu“, – sako Tautvydas Šimkus, didžiausio Lietuvoje, o ir vieno didžiausių Europoje kupolinio gyvenamojo namo sumanytojas, statytojas ir savininkas. Netoli Vilniaus nuostabios gamtos apsuptyje kylančio unikalaus statinio parametrai...

Atsižvelgiant į mūsų šalyje vyraujančias klimatines sąlygas, A++ energinės klasės namai užtikrina palankiausią sąnaudų santykį. Tai reiškia, kad per penkiasdešimt žiemų (toks nustatytas pastato gyvavimo ciklas) bus pasiektos mažiausios  jo išlaikymo sąlygos ir padaryta mažiausia žala gamtai.

Didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naudojami vis storesni šiltinamosios medžiagos sluoksniai. Pastatų sienos tampa storesnės ir sandaresnės, tačiau mažiau vėjų perpučiamose sienose susidaro palanki terpė kauptis drėgmei ir atsirasti įvairiems grybams bei pelėsiams. Tad statybos specialistai vis daugiau dėmesio skiria ne tik vidaus patalpų, bet ir išorinių namo sienų (fasadų) vėdinimui....

Yra tokia sena istorija apie žmogelį, kuris pradėjo statyti savo svajonių namą nuo… iš kamino rūkstančių dūmų. Skamba juokingai, tačiau kiekvienoje pasakoje yra krislas tiesos. Nors stogo dengimas – vienas paskutinių namo išorės statybos etapų, kartu jis yra vienas svarbiausių. Todėl apie stogo dangą būtina pradėti galvoti dar projektuojant namą....

Išmanusis telefonas, laikrodis, dulkių siurblys – daugeliui tai jau nebe svajonė, o puikiai pažįstama kasdienybė. O išmanusis namas ar butas, kuris atliepia individualius namo gyventojų poreikius, sumaniai reaguoja į pačius įvairiausius aplinkos pasikeitimus, bet kokiomis sąlygomis užtikrindamas maksimaliai komfortiškas ir prie gyventojų įpročių pritaikytas aplinkos sąlygas. Daugeliui žmonių Lietuvoje tai...