Tvarumas

Technologijos

Mediniai namai Lietuvoje kai kam vis dar asocijuojasi tik su vėjų kiaurai košiamomis rąstinėmis kaimo trobelėmis. Tačiau paskutiniais metais išradus revoliucines medinės statybos technologijas ir sukūrus naujas šiltinimo ir izoliavimo medžiagas, medinė statyba išgyvena tikrą renesansą. Šiandien daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių medinis namas – tai energiškai efektyvus, prestižinis ir tvarus būstas. Skandinavijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje iš medienos statomi ne tik šilti bei ilgaamžiai individualūs gyvenamieji namai, bet ir daugiaaukščiai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statiniai.
Siekdami išvaduoti vartotojus nuo iškastinio kuro priklausomybės, šilumos siurblių gamintojai vis efektyviau pritaiko įrangą šiaurės šalių klimatui ir didina jos efektyvumą. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai gali veikti kaip šilumos siurbliai žiemą ir kaip kondicionieriai vasarą, jie gali tiekti šilumą ne tik į šildymo sistemą, bet ir į vandens šildytuvą. Jis gali būti integruotas į šilumos siurblį arba akumuliacinę talpyklą. Yra dar gausybė įvairių komplektavimo ir jungimo variantų. Šilumos siurblių technologijos tobulėja, mažėja siurblių suvartojamos elektros energijos kiekis ir daugėja funkcijų.

Aplinka

Beveik kiekvienas pasvajoja apie nuosavus namus atokiuose miesteliuose, šalia miško ar ežero. Tačiau nuošaliose vietose esantys pastatai retai kada yra prijungti prie centrinės miesto kanalizacijos sistemos, todėl tokio būsto savininkas turi pats pasirūpinti nuotekomis ir jų valymu. Tuomet prasideda biologinio nuotekų valymo įrenginio paieška, kuri kartais būna sėkminga, o kartais toks įrenginys pasirenkamas netinkamai. Tad šią klaidą ištaisyti dažnai kainuoja daug laiko, finansų ir nervų.

Renkamės medžiagas

Didėjant urbanizacijos tempui ir žmonių poreikiui susikurti namus, kurie taptų ramia, atpalaiduojančia, sveikatai nekenksminga aplinka, vis dažniau atsigręžiama į natūralumą, tvarumą ir ekologiškumą. Interjero dizaineriai ir architektai siūlo rinktis daugiau natūralių medžiagų namams įrengti, tačiau dažnam klientui kyla klausimų, kaip šios medžiagos dėvisi ir kodėl kainuoja dažnai brangiau nei panašiai atrodančios dirbtinės.
Paradoksalu, nors grėsmių žmogaus sveikatai ir gyvybei dirbtinio intelekto ir moderniųjų technologijų perpildytame pasaulyje išaugo, kasdienėje aplinkoje žmogaus atsarga, priešingai, tapo pasyvi. Statant išmaniuosius, energiškai taupius ir modernius namus tarsi sukuriama klaidinga iliuzija, jog įdiegtos gaisro aptikimo sistemos suteiks visokeriopą apsaugą, dėmesys koncentruojamas į estetiką, ergonomiką ir stiliaus vientisumą.
Šveicarijos vonios įrangos gamybos flagmanas LAUFEN išleido naują vonios kambario kolekciją gražiu lietuviškai skambančiu pavadinimu MEDA, suderinančią kasdienį praktiškumą su nesenstančia estetika. Dėl univesalaus dizaino naujoji kolekcija gali būti lanksčiai derinama su įvairiais interjero dizaino stiliais. Darnią MEDA kolekciją sudaro praustuvai, unitazai, bidė, baldai, vonios ir maišytuvai.

Namų erdvės

200 m2 vienaukštis namas Vilniaus rajone ir metus trukęs vien tik kūrybinis procesas. Standartiškai tokios kvadratūros būsto vizualizacijos gimsta per 2–4 mėnesius, bet čia kiekviena detalė buvo apgalvojama ir išdiskutuojama itin apdairiai.
Racionalumas ir modernus požiūris į klientų patogumą skatina ieškoti ilgaamžių ir kompleksinių sprendimų, skirtų valdyti saulės šviesą bei taip sukurti kuo daugiau galimybių mėgautis namų erdvėmis, nepriklausomai, ar jūsų namai yra įsikūrę erdviame gamtos prieglobstyje, ar tankiai užstatyto miesto senamiestyje. Šioje apžvalgoje “Ardena” specialistai pristato naujienas iš neseniai praūžusios saulės kontrolės sistemų parodos Vokietijoje, kuriomis jau netrukus mėgausis ir Lietuvos gyventojai. Visi šie patarimai ir pavyzdžiai yra universaliai pritaikomi ne tik namuose, bet ir biurų kompleksuose.
Statydami ir įkurdami namus, žmonės nebegalvoja vien tik apie patogumą ir estetiką. Vis labiau ieškoma patikimų ir ilgalaikių sprendimų, kuriančių energetiškai nepriklausomus ir ekonomiškus namus. Tam, kad namai taptų atsiperkančia investicija ateityje, būtų saugūs mums ir aplinkai, turime žinoti, kas juose turi būti. Apie tai, kaip sukurti energetiškai efektyvų namą ir išsirinkti patikimus ir kokybiškus jį sukuriančius produktus, kalbame su UAB VEESLA savininku Dariumi Gražiu.

SUPERMIESTAI

Šių metų pradžioje pradėtas unikalus projektas, skirtas Lietuvos savivaldybėms - „Supermiestai“. Jo metu bus pristatomos įdomiausios ir sėkmingiausios Lietuvos savivaldybių programos. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su miestų ir regionų plėtra bei savivaldybių pasiekimais. UAB „Super Namai“ vadovas Darius Jokubauskas tvirtina: „Tai bus nemaža pagalba savivaldybėms. Dalyvavimas vykdomose veiklose padės joms ne tik pristatyti savo projektus, atkreipti investuotojų dėmesį, didinti vietovių žinomumą, bet ir gerinti jų įvaizdį. Todėl šalies miestuose ir regionuose ateityje turėtų gerėti infrastruktūra ir verslo aplinka, atsirasti palankios sąlygos kurtis naujiems verslams.“
Anykščiai, kaip ir dauguma Lietuvos miestų, per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjo. Atstatant juos pirmiausia siekta sukurti kuo daugiau gyvenamųjų vietų žmonėms, praradusiems savo namus, todėl statybų metu nebuvo vadovaujamasi istoriniais vietovės užstatymo principais. Būtent Anykščių senamiestyje buvusius medinius mažus namelius pakeitė standartiniai dideli daugiabučiai, kurie ne tik suardė bendrą miesto infrastruktūrą, bet ir padarė ją nykią. Čia nebeliko aiškiai suvokiamos gatvės struktūros, sumažėjo arba visai išnyko kvartalams būdingos erdvės.
Ilgą laiką apleista Druskininkų stotis pagaliau įgaus naują kvėpavimą. Viešojo transporto paslaugų teikimo konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Kautra“ rūpinasi patogiomis druskininkiečių ir turistų kelionėmis savivaldybėje, smarkiai prisideda prie Druskininkų viešojo transporto įvaizdžio gerinimo, o netrukus įgyvendins įspūdingą projektą, kuris taps dar vienu kurorto traukos objektu.
Prieš beveik pusantrų metų duris atvėręs Jonavos baseinas dar ir dabar yra gausiai lankomas žmonių. Miesto meras Mindaugas Sinkevičius neabejoja – tai bendras savivaldybės ir Jonavos gyventojų nuopelnas: „Jonavos baseino lankytojų skaičius pranoko lūkesčius, neretai sulaukiame lankytojų iš aplinkinių miestų. Džiaugiuosi, kad į visą procesą nuo pat pradžių aktyviai įtraukėme ir jonaviečius, organizavome apklausą dėl baseino vietos parinkimo. Būtent dėl miestiečių išsakytos nuomonės dabartinė jo lokacija pasiteisino 100 %.“
Ne vienerius metus besitvarkantis Kaunas ryžosi dar vienam pokyčiui. Jis bus naudingas ne tik miestui, bet ir jo gyventojams. Kauno miesto savivaldybė kartu su Kauno būsto modernizavimo agentūra planuoja kompleksiškai iš pagrindų keisti gyvenamųjų daugiabučių aplinką. Neseniai pradėta vykdyti programa „(R)evoliucija“ jau sulaukė didelio kauniečių susidomėjimo ir žada visus nustebinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas teigia: „Norime, kad Kaunas puoštųsi ne tik centre. Siekiame, kad sužibėtų visas miestas.“
Dažnai teigiama, kad Lietuvos rajonai nėra perspektyvūs, todėl vis daugiau dėmesio sulaukia didmiesčiai. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė su tuo nesutinka. Ji teigia, kad rajonus nuvertinti bandoma nepelnytai. Visi jie, net atokiausi, gali būti sėkmingi, jei tik puoselės savus išskirtinumus bei užtikrins, kad tai, kas prasmingiausia, būtų išsaugota ir perduota ateities kartoms. Unikalūs Lazdijų rajono savivaldybėje įgyvendinami projektai šiuos žodžius tarsi patvirtina. Šį kartą – išsamiau apie išskirtinį Laisvės kovų muziejų ir net atokiausiai gyvenančių žmonių gyvenimus keičiantį žaliąjį susisiekimo projektą „Lazdijai veža“.
Net 12 metų užtrukusios sporto ir laisvalaikio centro statybos baigtos. Pagaliau duris atveria taip ilgai šilališkių ir viso pajūrio gyventojų laukta daugiafunkcė sporto salė. Suaugusieji, jaunimas ir vaikai jautė didelius nepatogumus sportuodami ir ruošdamiesi varžyboms – jiems be galo trūko tam pritaikytų erdvių. O mokyklose laisvos vietos atsirasdavo tik vakarais, pasibaigus bendrojo ugdymo veikloms.
Trakai nuo seno yra žinomi savo gotikine salos pilimi. Tačiau anksčiau čia būta ir kito populiaraus, trakiečių ir miesto svečių lankytino objekto – padavimais ir legendomis apipinto Arakalnio (Rėkalnio). Čia vykdavo įvairūs miesto renginiai, o įvairialypis kraštovaizdis džiugindavo pasivaikščioti susiruošusių lankytojų akis.
Sedulinos alėja yra tarsi Visagino širdis, į kurią visada malonu sugrįžti ir galima lengvai patekti iš bet kurio miesto mikrorajono. Tad nieko stebėtino, kodėl šios miestiečiams svarbios vietos rekonstrukcija buvo vykdoma modernizuojant Visagino gatvių apšvietimą. Dabar miesto gyventojai ir svečiai vakarėjant gali mėgautis ilgais ir saugiais pasivaikščiojimais Visagino gatvėmis, patogiai prisėsti ant įrengtų suoliukų, grožėtis atnaujintu šokančiu ir šviečiančiu fontanu ar net sužaisti šachmatų partiją su geriausiais draugais.

Technologijos

Mediniai namai Lietuvoje kai kam vis dar asocijuojasi tik su vėjų kiaurai košiamomis rąstinėmis kaimo trobelėmis. Tačiau paskutiniais metais išradus revoliucines medinės statybos technologijas ir sukūrus naujas šiltinimo ir izoliavimo medžiagas, medinė statyba išgyvena tikrą renesansą. Šiandien daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių medinis namas – tai energiškai efektyvus, prestižinis ir tvarus būstas. Skandinavijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje iš medienos statomi ne tik šilti bei ilgaamžiai individualūs gyvenamieji namai, bet ir daugiaaukščiai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statiniai.
Siekdami išvaduoti vartotojus nuo iškastinio kuro priklausomybės, šilumos siurblių gamintojai vis efektyviau pritaiko įrangą šiaurės šalių klimatui ir didina jos efektyvumą. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai gali veikti kaip šilumos siurbliai žiemą ir kaip kondicionieriai vasarą, jie gali tiekti šilumą ne tik į šildymo sistemą, bet ir į vandens šildytuvą. Jis gali būti integruotas į šilumos siurblį arba akumuliacinę talpyklą. Yra dar gausybė įvairių komplektavimo ir jungimo variantų. Šilumos siurblių technologijos tobulėja, mažėja siurblių suvartojamos elektros energijos kiekis ir daugėja funkcijų.

Aplinka

Beveik kiekvienas pasvajoja apie nuosavus namus atokiuose miesteliuose, šalia miško ar ežero. Tačiau nuošaliose vietose esantys pastatai retai kada yra prijungti prie centrinės miesto kanalizacijos sistemos, todėl tokio būsto savininkas turi pats pasirūpinti nuotekomis ir jų valymu. Tuomet prasideda biologinio nuotekų valymo įrenginio paieška, kuri kartais būna sėkminga, o kartais toks įrenginys pasirenkamas netinkamai. Tad šią klaidą ištaisyti dažnai kainuoja daug laiko, finansų ir nervų.

Renkamės medžiagas

Didėjant urbanizacijos tempui ir žmonių poreikiui susikurti namus, kurie taptų ramia, atpalaiduojančia, sveikatai nekenksminga aplinka, vis dažniau atsigręžiama į natūralumą, tvarumą ir ekologiškumą. Interjero dizaineriai ir architektai siūlo rinktis daugiau natūralių medžiagų namams įrengti, tačiau dažnam klientui kyla klausimų, kaip šios medžiagos dėvisi ir kodėl kainuoja dažnai brangiau nei panašiai atrodančios dirbtinės.
Paradoksalu, nors grėsmių žmogaus sveikatai ir gyvybei dirbtinio intelekto ir moderniųjų technologijų perpildytame pasaulyje išaugo, kasdienėje aplinkoje žmogaus atsarga, priešingai, tapo pasyvi. Statant išmaniuosius, energiškai taupius ir modernius namus tarsi sukuriama klaidinga iliuzija, jog įdiegtos gaisro aptikimo sistemos suteiks visokeriopą apsaugą, dėmesys koncentruojamas į estetiką, ergonomiką ir stiliaus vientisumą.
Šveicarijos vonios įrangos gamybos flagmanas LAUFEN išleido naują vonios kambario kolekciją gražiu lietuviškai skambančiu pavadinimu MEDA, suderinančią kasdienį praktiškumą su nesenstančia estetika. Dėl univesalaus dizaino naujoji kolekcija gali būti lanksčiai derinama su įvairiais interjero dizaino stiliais. Darnią MEDA kolekciją sudaro praustuvai, unitazai, bidė, baldai, vonios ir maišytuvai.

Namų erdvės

200 m2 vienaukštis namas Vilniaus rajone ir metus trukęs vien tik kūrybinis procesas. Standartiškai tokios kvadratūros būsto vizualizacijos gimsta per 2–4 mėnesius, bet čia kiekviena detalė buvo apgalvojama ir išdiskutuojama itin apdairiai.
Racionalumas ir modernus požiūris į klientų patogumą skatina ieškoti ilgaamžių ir kompleksinių sprendimų, skirtų valdyti saulės šviesą bei taip sukurti kuo daugiau galimybių mėgautis namų erdvėmis, nepriklausomai, ar jūsų namai yra įsikūrę erdviame gamtos prieglobstyje, ar tankiai užstatyto miesto senamiestyje. Šioje apžvalgoje “Ardena” specialistai pristato naujienas iš neseniai praūžusios saulės kontrolės sistemų parodos Vokietijoje, kuriomis jau netrukus mėgausis ir Lietuvos gyventojai. Visi šie patarimai ir pavyzdžiai yra universaliai pritaikomi ne tik namuose, bet ir biurų kompleksuose.
Statydami ir įkurdami namus, žmonės nebegalvoja vien tik apie patogumą ir estetiką. Vis labiau ieškoma patikimų ir ilgalaikių sprendimų, kuriančių energetiškai nepriklausomus ir ekonomiškus namus. Tam, kad namai taptų atsiperkančia investicija ateityje, būtų saugūs mums ir aplinkai, turime žinoti, kas juose turi būti. Apie tai, kaip sukurti energetiškai efektyvų namą ir išsirinkti patikimus ir kokybiškus jį sukuriančius produktus, kalbame su UAB VEESLA savininku Dariumi Gražiu.

SUPERMIESTAI

Šių metų pradžioje pradėtas unikalus projektas, skirtas Lietuvos savivaldybėms - „Supermiestai“. Jo metu bus pristatomos įdomiausios ir sėkmingiausios Lietuvos savivaldybių programos. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su miestų ir regionų plėtra bei savivaldybių pasiekimais. UAB „Super Namai“ vadovas Darius Jokubauskas tvirtina: „Tai bus nemaža pagalba savivaldybėms. Dalyvavimas vykdomose veiklose padės joms ne tik pristatyti savo projektus, atkreipti investuotojų dėmesį, didinti vietovių žinomumą, bet ir gerinti jų įvaizdį. Todėl šalies miestuose ir regionuose ateityje turėtų gerėti infrastruktūra ir verslo aplinka, atsirasti palankios sąlygos kurtis naujiems verslams.“
Anykščiai, kaip ir dauguma Lietuvos miestų, per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjo. Atstatant juos pirmiausia siekta sukurti kuo daugiau gyvenamųjų vietų žmonėms, praradusiems savo namus, todėl statybų metu nebuvo vadovaujamasi istoriniais vietovės užstatymo principais. Būtent Anykščių senamiestyje buvusius medinius mažus namelius pakeitė standartiniai dideli daugiabučiai, kurie ne tik suardė bendrą miesto infrastruktūrą, bet ir padarė ją nykią. Čia nebeliko aiškiai suvokiamos gatvės struktūros, sumažėjo arba visai išnyko kvartalams būdingos erdvės.
Ilgą laiką apleista Druskininkų stotis pagaliau įgaus naują kvėpavimą. Viešojo transporto paslaugų teikimo konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Kautra“ rūpinasi patogiomis druskininkiečių ir turistų kelionėmis savivaldybėje, smarkiai prisideda prie Druskininkų viešojo transporto įvaizdžio gerinimo, o netrukus įgyvendins įspūdingą projektą, kuris taps dar vienu kurorto traukos objektu.
Prieš beveik pusantrų metų duris atvėręs Jonavos baseinas dar ir dabar yra gausiai lankomas žmonių. Miesto meras Mindaugas Sinkevičius neabejoja – tai bendras savivaldybės ir Jonavos gyventojų nuopelnas: „Jonavos baseino lankytojų skaičius pranoko lūkesčius, neretai sulaukiame lankytojų iš aplinkinių miestų. Džiaugiuosi, kad į visą procesą nuo pat pradžių aktyviai įtraukėme ir jonaviečius, organizavome apklausą dėl baseino vietos parinkimo. Būtent dėl miestiečių išsakytos nuomonės dabartinė jo lokacija pasiteisino 100 %.“
Ne vienerius metus besitvarkantis Kaunas ryžosi dar vienam pokyčiui. Jis bus naudingas ne tik miestui, bet ir jo gyventojams. Kauno miesto savivaldybė kartu su Kauno būsto modernizavimo agentūra planuoja kompleksiškai iš pagrindų keisti gyvenamųjų daugiabučių aplinką. Neseniai pradėta vykdyti programa „(R)evoliucija“ jau sulaukė didelio kauniečių susidomėjimo ir žada visus nustebinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas teigia: „Norime, kad Kaunas puoštųsi ne tik centre. Siekiame, kad sužibėtų visas miestas.“
Dažnai teigiama, kad Lietuvos rajonai nėra perspektyvūs, todėl vis daugiau dėmesio sulaukia didmiesčiai. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė su tuo nesutinka. Ji teigia, kad rajonus nuvertinti bandoma nepelnytai. Visi jie, net atokiausi, gali būti sėkmingi, jei tik puoselės savus išskirtinumus bei užtikrins, kad tai, kas prasmingiausia, būtų išsaugota ir perduota ateities kartoms. Unikalūs Lazdijų rajono savivaldybėje įgyvendinami projektai šiuos žodžius tarsi patvirtina. Šį kartą – išsamiau apie išskirtinį Laisvės kovų muziejų ir net atokiausiai gyvenančių žmonių gyvenimus keičiantį žaliąjį susisiekimo projektą „Lazdijai veža“.
Net 12 metų užtrukusios sporto ir laisvalaikio centro statybos baigtos. Pagaliau duris atveria taip ilgai šilališkių ir viso pajūrio gyventojų laukta daugiafunkcė sporto salė. Suaugusieji, jaunimas ir vaikai jautė didelius nepatogumus sportuodami ir ruošdamiesi varžyboms – jiems be galo trūko tam pritaikytų erdvių. O mokyklose laisvos vietos atsirasdavo tik vakarais, pasibaigus bendrojo ugdymo veikloms.
Trakai nuo seno yra žinomi savo gotikine salos pilimi. Tačiau anksčiau čia būta ir kito populiaraus, trakiečių ir miesto svečių lankytino objekto – padavimais ir legendomis apipinto Arakalnio (Rėkalnio). Čia vykdavo įvairūs miesto renginiai, o įvairialypis kraštovaizdis džiugindavo pasivaikščioti susiruošusių lankytojų akis.
Sedulinos alėja yra tarsi Visagino širdis, į kurią visada malonu sugrįžti ir galima lengvai patekti iš bet kurio miesto mikrorajono. Tad nieko stebėtino, kodėl šios miestiečiams svarbios vietos rekonstrukcija buvo vykdoma modernizuojant Visagino gatvių apšvietimą. Dabar miesto gyventojai ir svečiai vakarėjant gali mėgautis ilgais ir saugiais pasivaikščiojimais Visagino gatvėmis, patogiai prisėsti ant įrengtų suoliukų, grožėtis atnaujintu šokančiu ir šviečiančiu fontanu ar net sužaisti šachmatų partiją su geriausiais draugais.