Šiltas būstas
Ne veltui dar mūsų senoliai sakė: „Vežimą ruošk žiemą, o roges – vasarą“. Išties, nors už lango vis dar niekaip nesitraukia karščiai, tačiau vasara jau baigiasi, tuoj ruduo, o po jo – žiema. Tad jei gyvenate vis dar neapšiltintame name ar statotės naują būstą, pats laikas pagalvoti, kaip jį apšiltinti, kad žiemą su ilgesiu nereikėtų prisiminti liepos ar gelbėtis nuo nesibaigiančių peršalimo ligų prie mažai kuo padedančio elektrinio šildytuvo. Apšiltinti namo fasadą galima įvairiai, pasirinkti yra iš ko, viskas priklauso nuo noro ir piniginės storio.
„Pagal išorę sutinka, pagal vidų palydi“ – tai patarlė, puikiai tinkama ne tik žmogui, bet ir jo būstui. Juk pirmiausia, ką į svečius užsukęs seniai nematytas ar naujai atrastas bičiulis pamato, tai namo fasadas. Todėl natūralu, kad įrengiant namus tiek pat dėmesio reikia skirti ir namo vidaus įrengimui, ir jo išorės apipavidalinimui. Fasado apdailos medžiagų Lietuvoje yra tikrai nemažai, rinktis yra iš ko. Tačiau kaip pasirinkti? Kai susipažįsti su visais siūlomais variantais, prisitaikyti geriausią sau tampa gerokai lengviau. Taigi štai keli Lietuvoje populiariausi fasado apdailos būdai.
Įsirengiant ar remontuojant būstą neišvengiamai tenka susidurti su sienų ir lubų apdailos parinkimo klausimais. Kad ir ką pasirinktume (sienas dažyti ar apklijuoti tapetais), reikės nuspręsti, kokios rūšies glaistą įsigyti. Viena dažniausiai pasitaikančių naujakurių problemų – po sienų dažymo ir interjero apdailos darbų atsirandantys sienų ir lubų įtrūkiai gipso plokščių sujungimo ir kitose vietose, išryškėjantys nelygumai, esant tam tikram apšvietimui.
Be keturių sienų, pastato struktūrą formuoja vienas svarbiausių jo elementų – stogas, pelnytai vadinamas penktuoju namo fasadu. Jis ne tik uždaro vidaus tūrį, bet ir apsaugo jį nuo išorinių poveikių – kritulių, temperatūrų svyravimo ir kitų veiksnių.
Medinės terasos, kaip savarankiško architektūrinio ir statybos elemento, vaidmuo iškilo paplitus kotedžų statybai. Terasa suteikė galimybę praplėsti namo teritoriją, sujungdama gyvenamąją erdvę ir supantį kraštovaizdį. Tačiau terasa gali būti ne tik namo tęsiniu, bet ir stovėti tarsi atskira poilsio sala.
Kaip įsivaizduojamas idealus šildymas? Geriausiai būtų, jeigu patalpų šildymas visai nieko nekainuotų arba kainuotų kuo mažiau ir nereikėtų nieko reguliuoti. Kitaip tariant – kad viskas vyktų savaime, be žmogaus įsikišimo ir užtikrintų nuolatinį komfortą. Taip pat būtų idealu, jei tai kuo mažiau terštų aplinką. Paties šildymo kaina ir kelia daugiausia ginčų,
o dėl reguliavimo svarbu tik tai, kad šilumos šaltinis galėtų dirbti visiškai automatizuotai.
Populiarusis architektūros terminas penthouse dažniausiai siejamas su prabangiu būstu didmiesčio centre. Iš dalies – tai tiesa, iš dalies – ne. Mat penthouse’as nebūtinai turi būti prabangus, kad būtų taip vadinamas. Būtent tai mes pasirengę įrodyti šiame straipsnyje, kartu su danų architektais – Jonu Bjerre-Poulsenu ir Kasperu Rønnu – iš architektūros ir dizaino studijos „NORM.“, įsikūrusios Danijos sostinėje Kopenhagoje.
Dažnai net neįsivaizduojama, kiek laiko ir lėšų prireiks norint iškloti plytelėmis vonios patalpą ar išdažyti būsto sienas ir lubas. Iš tikrųjų lygiai klijuoti po vieną plytelę ar nuosekliai pagal instrukcijas dažyti paviršius – gana imlus darbas, o rezultatai ne visada tenkina.
Ne veltui dar mūsų senoliai sakė: „Vežimą ruošk žiemą, o roges – vasarą“. Išties, nors už lango vis dar niekaip nesitraukia karščiai, tačiau vasara jau baigiasi, tuoj ruduo, o po jo – žiema. Tad jei gyvenate vis dar neapšiltintame name ar statotės naują būstą, pats laikas pagalvoti, kaip jį apšiltinti, kad žiemą su ilgesiu nereikėtų prisiminti liepos ar gelbėtis nuo nesibaigiančių peršalimo ligų prie mažai kuo padedančio elektrinio šildytuvo. Apšiltinti namo fasadą galima įvairiai, pasirinkti yra iš ko, viskas priklauso nuo noro ir piniginės storio.
„Pagal išorę sutinka, pagal vidų palydi“ – tai patarlė, puikiai tinkama ne tik žmogui, bet ir jo būstui. Juk pirmiausia, ką į svečius užsukęs seniai nematytas ar naujai atrastas bičiulis pamato, tai namo fasadas. Todėl natūralu, kad įrengiant namus tiek pat dėmesio reikia skirti ir namo vidaus įrengimui, ir jo išorės apipavidalinimui. Fasado apdailos medžiagų Lietuvoje yra tikrai nemažai, rinktis yra iš ko. Tačiau kaip pasirinkti? Kai susipažįsti su visais siūlomais variantais, prisitaikyti geriausią sau tampa gerokai lengviau. Taigi štai keli Lietuvoje populiariausi fasado apdailos būdai.
Įsirengiant ar remontuojant būstą neišvengiamai tenka susidurti su sienų ir lubų apdailos parinkimo klausimais. Kad ir ką pasirinktume (sienas dažyti ar apklijuoti tapetais), reikės nuspręsti, kokios rūšies glaistą įsigyti. Viena dažniausiai pasitaikančių naujakurių problemų – po sienų dažymo ir interjero apdailos darbų atsirandantys sienų ir lubų įtrūkiai gipso plokščių sujungimo ir kitose vietose, išryškėjantys nelygumai, esant tam tikram apšvietimui.
Be keturių sienų, pastato struktūrą formuoja vienas svarbiausių jo elementų – stogas, pelnytai vadinamas penktuoju namo fasadu. Jis ne tik uždaro vidaus tūrį, bet ir apsaugo jį nuo išorinių poveikių – kritulių, temperatūrų svyravimo ir kitų veiksnių.
Medinės terasos, kaip savarankiško architektūrinio ir statybos elemento, vaidmuo iškilo paplitus kotedžų statybai. Terasa suteikė galimybę praplėsti namo teritoriją, sujungdama gyvenamąją erdvę ir supantį kraštovaizdį. Tačiau terasa gali būti ne tik namo tęsiniu, bet ir stovėti tarsi atskira poilsio sala.
Kaip įsivaizduojamas idealus šildymas? Geriausiai būtų, jeigu patalpų šildymas visai nieko nekainuotų arba kainuotų kuo mažiau ir nereikėtų nieko reguliuoti. Kitaip tariant – kad viskas vyktų savaime, be žmogaus įsikišimo ir užtikrintų nuolatinį komfortą. Taip pat būtų idealu, jei tai kuo mažiau terštų aplinką. Paties šildymo kaina ir kelia daugiausia ginčų,
o dėl reguliavimo svarbu tik tai, kad šilumos šaltinis galėtų dirbti visiškai automatizuotai.
Populiarusis architektūros terminas penthouse dažniausiai siejamas su prabangiu būstu didmiesčio centre. Iš dalies – tai tiesa, iš dalies – ne. Mat penthouse’as nebūtinai turi būti prabangus, kad būtų taip vadinamas. Būtent tai mes pasirengę įrodyti šiame straipsnyje, kartu su danų architektais – Jonu Bjerre-Poulsenu ir Kasperu Rønnu – iš architektūros ir dizaino studijos „NORM.“, įsikūrusios Danijos sostinėje Kopenhagoje.
Dažnai net neįsivaizduojama, kiek laiko ir lėšų prireiks norint iškloti plytelėmis vonios patalpą ar išdažyti būsto sienas ir lubas. Iš tikrųjų lygiai klijuoti po vieną plytelę ar nuosekliai pagal instrukcijas dažyti paviršius – gana imlus darbas, o rezultatai ne visada tenkina.
Kiti žurnalai
Sekite mus