Rąstinių namų statybos technologijos

Rąstinių namų gamybos technologijų įvairovė

Jei nusprendę statytis rąstinį namą kreipsitės į gamintojus, jūsų greičiausiai paklaus – kokio tipo rąstinio namo norite? Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Nuo pasirinkto tipo priklausys ne tik tai, kokia bus naudojama gamybos technologija, bet ir galutinė namo išvaizda bei kaina.

Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų. Tiesa, pirmieji rąstiniai pastatai buvo daug paprastesni nei šiuolaikiniai. Nužievinti rąstai buvo dedami vienas ant kito ir sukertami kampuose, o tarp jų likę dideli plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Vėliau technologija nuolat tobulinta.

Pradėta daryti išilginę išdrožą – per visą rąsto ilgį einantį išskobtą lovelį, kuriuo viršutinis rąstas apvožia apatinį. Išrandama vis naujų tobulesnių sąsparų arba kampų (vieta, kur du rąstai sukertami stačiu kampu) variantų. Pirmieji kampai buvo gana primityvūs, panašūs į iki šiol naudojamus tradicinį ir balninį sukirtimo kampus. Jei tokie kampai buvo iškertami bent kiek netiksliai, pro juos švilpdavo vėjas. Vėliau tradicinius kampus imta daryti su užkirtimais, trukdančiais vėjui patekti į namo vidų.

Naudojant kampą, vadinamą „kregždės uodega“, atsirado galimybė sutaupyti medienos, nes rąstų galų nebereikėjo iškišti į namo išorę. Iki šiol rąstinėje statyboje itin vertinamas vadinamasis „norvegiškas“ kampas, pritaikytas atlaikyti stiprius vėjus ir lietų.

Natūralūs ar mašininio apdirbimo rąstai

Laikui bėgant rąstinės konstrukcijos ir įrankiai tapo vis sudėtingesni, o namų sienos sandaresnės. Ypač sparti rąstinių namų evoliucija vyko miškingoje šiaurės pusrutulio teritorijoje, į kurią įeina ir Lietuva. Nors sovietmečiu mūsų krašte rąstinė statyba buvo visiškai užgožta įsivyravus mūriniams statiniams, tačiau tradicija niekada nebuvo nutrūkusi.

Pastaruoju metu plečiantis individualių namų sektoriui, rąstiniai namai užėmė kad ir nedidelę, bet tvirtą poziciją, primirštos technologijos buvo „atšviežintos“ mūsų meistrų iš užsienio atsivežta patirtimi. Šiuolaikinė rąstinė statyba nėra aklas senovinių pastatų kopijavimas – ji jungia šimtametę tradiciją ir naujausius technikos laimėjimus. Šiandien rąstiniai namai statomi ne tik kirviu, bet ir naudojant tekinimo bei frezavimo stakles, daug kitų elektrinių ar motorinių įrankių. Išskiriami trys pagrindiniai mašininio apdirbimo rąstinių namų tipai: tekintų, frezuotų ir klijuoto tašo rąstų.
 

Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus – natūralių ar mašininio apdirbimo. Natūralių rąstų namai gali būti tiek iš apvalių rąstų, tiek iš apipjautų. Pagrindinė jų išskirtinė ypatybė – iš natūralių rąstų suręstoje sienoje kiekvienas rąstas originalus: storesnis, plonesnis, kreivesnis. Mašininio apdirbimo rąstų sienos renčiamos iš visiškai vienodų, staklėmis apdirbtų sienojų.

Vis dėlto ne tiek svarbu, ar meistras apdirba rąstus rankomis, ar sudėtingomis kompiuterinėmis staklėmis, – svarbiausia, kad jis gerai išmanytų esminius rąstinės statybos principus bei fizikines medienos ypatybes. Tad tiek iš natūralių, tiek iš mašininio apdirbimo rąstų pastatytas namas bus geras, jei namą ręs patyręs meistras, ir prastas, jei pasitaikys amato subtilybių neišmanantis.

Rankų darbo rąstiniai namai

Statant rankų darbo rąstinius namus, sąsparos ir išilginė išdroža padaromos rankiniais įrankiais. Ši technologija nedaug tepakitusi nuo seniausių laikų – skirtumas tik toks, kad, be lenkto kirvuko (vedegos) ir brėžtuko, šiandien naudojamas dar ir grandininis pjūklas, o sienojai vienas ant kito gali būti užkeliami ir statybiniais kranais. Plačiau apie rankų darbo rąstinių namų gamybos technologiją pasakoja UAB „Narasta“ vadovas Romas Kadys.

TECHNOLOGIJA. Pagrindinis šios technologijos principas toks: rankiniu brėžtuku nukopijuojama ir ant viršutinio rąsto pažymima apatinio rąsto forma. Tada užbrėžtos linijos išpjaunamos grandininiu pjūklu, o pašalinė mediena išskaptuojama kirvuku. Rąstai kelis kartus nuimant ir vėl uždedant derinami vienas prie kito tol, kol tarp jų nelieka nė mažiausių plyšių. Mūsų įmonė gamina rankų darbo rąstinius namus naudodama vadinamąjį „norvegišką“ sukirtimo kampą. Svarbiausias bruožas, apibūdinantis lafetą, – tai jo storis. Dažniausiai naudojami lafetai: 180–240 mm storio ir 6–9 metrų ilgio. Paprastai medinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Taip geriau kontroliuojami visi namo statybos etapai.

Pastačius namą, sienojai sužymimi, sudaromas surinkimo žemėlapis (pridedamas prie pagrindinės dokumentacijos), tada rentinys išrenkamas ir pervežamas į surinkimo vietą, kur montuojamas ant pamatų. Pagrindinė naudojama mediena – pušys ir eglės. Kokias šiltinamąsias medžiagas dėti tarp rąstų, tariamės su užsakovu. Galima naudoti suomišką mineralinę vatą, lino plaušą, samanas.

YPATUMAI. Vienas svarbiausių rankų darbo rąstinių namų technologijos ypatumų – nebrangus įrankių komplektas, tačiau itin brangus meistro darbas, nes gerus rankų darbo rąstinius namus renčia tik pačios aukščiausios kvalifikacijos meistrai. Šio tipo namai išsiskiria natūralumu, nes kiekvienas sienos rąstas originalus.

LAIKAS IR KAINA. Vidutinio dydžio namo rąstinei daliai pagaminti ir pastatyti užtrunka apie 3 mėnesius. 1 m2 200 mm storio rąstinės sie­nos kaina siekia apie 400 litų.

APIE ĮMONĘ. UAB „Narasta“ rankų darbo namus gamina jau devynerius metus. Didesnė dalis namų gaminama Lietuvos rinkai.

„Norvegiškas“ sukirtimo kampas

Sugalvotas gilioje senovėje tų žmonių, kurie ne iš nuogirdų žinojo, kas yra atšiaurus klimatas ir koks būna kaprizingas džiovinamas medis, kai dažnai niekais pavirsta visas žmogaus atliktas darbas. Norvegijos muziejuose galima rasti XIV–XV a. statytų rąstinių namų, o 300 metų senumo rąstinukai – dažnas Norvegijos kaimo deimantas. Norvegai pagrįstai didžiuojasi jų tvirtumu ir patvarumu, o viena patvarumo paslapčių – tai, kad namai suręsti taikant vadinamąją „norvegišką“ kertę. Tai itin sudėtingas sukirtimas. Jam padaryti reikia išmanymo ir laiko. Be to, tai bene vienintelis sukirtimo būdas, kai namui sėdant kerčių jungtys stiprėja ir neleidžia rąstams persisukti, o tai dažnai nutinka pasirinkus paprastesnes kertes.

Statant rąstinį namą ir naudojant „norvegišką“ kertę, pirmiausia gaminamas lafetas – pusiau sija – t. y. storos pušies ar eglės kamienas su idealiai iki plokščio paviršiaus nupjautomis dviem priešingomis pusėmis. Tada likę pusiau apvalūs paviršiai ir visas lafetas elektriniu drožtuvu obliuojamas, kol tampa baltas. Kitas pats sudėtingiausias, ilgiausias ir kruopščiausias etapas – lafeto dėjimas į rentinį. Rąstas briauna dedamas ant rentinyje žemiau esančio rąsto. Numatoma viršutinio ir apatinio rąstų sąlyčio vieta, ji pažymima ir ištašoma specialiais įrankiais. Išilginė išdroža padaroma kaip įmanoma platesnė.

Tai suteikia galimybę sudėti reikiamą kiekį šiltinamosios medžiagos ir taip pagerinti sienos šiluminę varžą. Kampinės jungties vietoje nubraižoma sudėtingiausia trapecijos formų linijų, sudarančių būsimos „lėkštės“ kontūrą, sistema.

Negali būti jokio, net menkiausio, netikslumo ar aplaidumo, nes padariniai bus pastebėti tik uždėjus kelias rentinių eiles. Daug kartų išmatavus daromos įpjovos. Tada taip pat rankomis ištašoma pleišto formos jungtis, iš viršaus atrodanti kaip balnas, o jos šonai kruopščiai šlifuojami. Baigiant jungties konstrukciją, viduje daromas slaptas dyglys, įeinantis į apatinio rąsto slaptą sukirtimo tarp rąstų vietą. Tai daroma išorinėse kampinėse medinio namo sujungimo vietose, užtikrinant papildomą šilumos izoliaciją ir tvirtumą.

„Norvegiškas“ kampas unikalus tuo, kad namui džiūstant (mediena džiūsta net ir tada, jei būna džiovinta džiovyklose) ir sėdant jo rentiniui ši kampinė jungtis dėl savo svorio dar stipriau susijungia ir neleidžia lafetui persisukti nuo savo vidinės įtampos. Kuo labiau mediena džiūsta ir namas sėda, tuo sandaresnė darosi jungtis.

Žinoma atvejų, kai ardant šimtametį medinį namą ištrauktas rąstas visų akyse susisukdavo, išleisdamas į laisvę visas vidinio pasipriešinimo jėgas, kurios iki to laiko buvo patikimai užrakintos.

Naudojant „norvegišką“ kampą, rąstai vienas su kitu sujungiami net dešimčia skirtingų plokštumų. Beje, tam tikra šio kampo atmaina nuo seno buvo naudojama ir Rytų Lietuvoje.

Frezuotų rąstų namai

Statybai tinkamo rąsto storgalio ir plongalio skersmuo gali skirtis net 20 centimetrų. Frezavimo staklėmis iš tokio rąsto pagaminamas reikiamo profilio ruošinys, kurio matmenys per visą ilgi vienodi. Apie frezuotų rąstinių namų gamybą pasakoja UAB „Rovada“ rąstinių namų gamybos vadovas Gintaras Unikas.

TECHNOLOGIJA. Frezuotus rąstinius namus galima statyti iš medžio masyvo arba klijuotos medienos, mes renkamės masyvo medieną, nes tai – 100 proc. natūrali medžiaga.

UAB „Rovada“ gamina frezuotų rąstų namus naudodama tik „norvegišką“ kerčių sukirtimo būdą. Nuo kolegų, taip pat naudojančių „norvegišką“ kertę, labiausiai skiriamės tuo, kad renkamės šiuolaikinius įrenginius, kurie iš dalies pakeičia rankų darbą. Tai programinio valdymo staklės, pagaminančios pusfabrikatį. Mašinos leidžia išvengti daug žmogiškojo veiksnio lemiamų gamybos klaidų.

Dėl savo gamybos technologijos galime naudoti tik brandžią medieną, t. y. žaliavos rąstų plonojo galo storis mažiausiai turi būti 30–32 centimetrai. Tai labai tvirta mediena, iš jos surentus namą jis gali stovėti ilgus šimtmečius. Ypatingą dėmesį skiriame medienos džiovinimui, šis procesas trunka apie 6–7 savaites.

Džiovinimą kontroliuoja kompiuteris. Jis džiovyklas išjungia tik tada, kai medienos drėgmė lieka 18–20 procentų. Džiovinant džiovyklose rąstai sutrūkinėja. Nedžiovinant tokių įtrūkių sienose natūraliai atsirastų tik po 2–4 metų. Per daug įtrūkusius rąstus pašaliname. Sienojus gamina mašina, naudojanti vienodų matmenų, taisyklingos formos rąstus. Vienodo aukščio brandaus medžio ir džiovinti džiovykloje sienojai sėda vienodai – tai neleidžia susidaryti tarpams išilgai rastų. Kaip šiltinamąją medžiagą tarp rąstų dedame linų juostas, suomišką mineralinę vatą, ateityje savo klientams siūlysime ir nuo kandžių apsaugotą vilną.

YPATUMAI. Frezuotų rąstų namai iš medžio masyvo medienos su „norvegiška“ kerte išsiskiria natūralumu, ekologiškumu, tvirtumu, ilgalaikiškumu. Statant rąstinį namą šiuo būdu galima per visą kertės ilgį naudoti sandarinimo medžiagas. „Norvegiškas“ sukirtimo kampas neturi jokių vadinamųjų kišenių, kuriose galėtų užsilaikyti lietaus vandens ar dulkių. Lyginant, pavyzdžiui, su klijuoto tašo rąstiniais namais, frezuoti rąstiniai namai šiek tiek labiau sėda, sienojuose atsiranda įtrūkimų, tačiau tai – natūralūs procesai.

LAIKAS IR KAINA. Vidutinio dydžio (120–200 m2 grindų ploto) namo rąstinės sienos mūsų ceche surenčiamos per mėnesį. Ant užsakovo pamatų rąstinė namo dalis surenkama per 3–4 dienas. Skaičiuodami sienų plotą iš viso sienų ploto paprastai atimame 50 proc. langų ir durų angų ploto.

Kartais užsakovai sienų plotą skaičiuoja be rąsto likučio už kertės, t. y pamiršta privalomus 20 centimetrų. Tarkime, 5 x 4 m ploto pirties tikrosios sienos bus 5,4 x 4,4 metro. Taigi pamirštas menkniekis didesniam namui gali virsti 16–25 m2 sienos, kurią ne tik reikės pastatyti ir už ją sumokėti, bet ir prižiūrėti. Suręsti 1 m2 sie­nos iš 20 cm storio džiovykloje džiovintų rąstų kainuoja apie 411 litų.

APIE ĮMONĘ. Kaip rąstinių namų statytojai esame jauni – statome penkerius metus. Tiesa, prieš tai rąstinių namų statybos praktikos dar trejus metus sėmėmės iš Norvegijos rąstinių namų statytojų. Tad šiandien mūsų sukauptos žinios leidžia klientams pasiūlyti kokybę, pagrįstą norvegiška technologija, vertinama visame pasaulyje. Dauguma mūsų rąstinių namų lieka Lietuvoje. Pastaruoju metu Lietuvoje kokybiško ir tvirto namo, pastatyto iš natūralaus medžio, paklausa tik didėja.

Klijuoto tašo rąstiniai namai

Tai pati naujausia rąstinių namų statybos technologija, leidžianti sumažinti jau pastatyto namo sėdimą apie 10 kartų. Gaminant klijuoto tašo rąstinius namus rąstai iš pradžių supjaustomi į tašus, o šie gerai išdžiovinami džiovyklose. Tada rinktiniai tašai vienas su kitu suklijuojami specialiais vandeniui atspariais klijais ir suspaudžiami hidrauliniais presais.

Kurį laiką ruošiniai brandinami, paskui obliuojami ir frezuojami, kol gaunami klijuoti tašai, iš kurių frezavimo staklėmis gaminamos būsimo namo detalės. Klijuoto tašo rąstinių namų gamybos technologiją komentuoja Dariaus Beconio IĮ atstovas Mindaugas Beconis.

TECHNOLOGIJA. Rąstinei statybai naudojant klijuoto tašo technologiją pašalinami natūralūs medžio defektai. Išpjaustomos šakos, susibangavusios vietos, įvijos. Naudojamoje medienoje nepasitaiko šerdžių, kurios sudarytos iš trapesnio audinio ir džiūdamos supleišėja. Tokia mediena tvirtesnė, atsparesnė tempimui ir lenkimui, lengvai apdirbama. Klijuojant naudojama automatinė klijavimo linija.

Automatinis klijų maišymas (nepasitaiko klaidų klijus maišant su kietikliu) ir automatinis dengimas klijais (klijai pasiskirsto vienodai per visa klijuojamą plotą) leidžia suklijuoti medieną ypač kokybiškai. Frezuojant tašus naudojamos kompiuterizuotos staklės, galinčios gaminti net sudėtingiausias stogo konstrukcijas, sienų jungtis, o elektros instaliacijos ertmės paslepiamos tašo viduje.

Tarp tašų nededame šiltinamosios medžiagos, nes jie idealiai gula vienas ant kito. Atsižvelgdami į tai, kur statomas namas, galime pasiūlyti įvairių kerčių sujungimo kampų (tradicinis, „kregždės uodega“, miesto tipo ir kt.).

YPATUMAI. Pagrindiniai klijuoto tašo rąstinių namų pranašumai:
– minimalus sėdimas, mediena puikiai išlaiko savo geometriją (tašai prieš klijuojant išdžiovinami iki 10 proc. drėgmės – masyvo taip išdžiovinti nepavyksta);
– mediena netrūkinėja;
– kadangi naudojama sausa ir apdorota mediena, tai sienose niekada neatsiranda tarpų;
– naudojami ekologiški, vandeniui atsparūs klijai, leidžiantys medienai kvėpuoti;
– kadangi tašai gamykloje supjauti itin tiksliai, namas pagaminamas ir pastatomas labai greitai;
– langus ir duris montuoti galima iš karto pastačius namą, nelaukiant, kol jis susės;
– kadangi visi darbai atliekami kompiuteriu, kaina neišauga, jei reikia pagaminti labai sudėtingų jungčių ar detalių;
– tašų profiliai idealiai vienodi, todėl klijuoto tašo namams nereikia papildomos apdailos.

LAIKAS IR KAINA. Suderinti su klientu projektą užtrunka maždaug 1–2 savaites, namo gamyba – apie vieną savaitę. Pastatyti vidutinio dydžio namo medinę dalį ant pamatų užtrunka taip pat apie vieną savaitę. Tikslią kainą galima pasakyti tik pamačius projektą, bet vidutinė kaina, atsižvelgiant į pasi­rinktą sienos storį (135 mm, 180 mm, 220 mm), svyruoja nuo 800 iki 1 500 Lt/m2 grindų ploto. Į kainą įeina: pirmas aukštas, mansarda, mediniai langai ir durys, perdengimo sijos, visa stogo konstrukcija, laiptai.

APIE ĮMONĘ. Dariaus Beconio IĮ – jau 17 metų, naujausias technologijas naudojame nuo 2007-ųjų. Mūsų įmonė daugiausia užsiima eksportu, nors pastebime, kad klijuoto tašo namų paklausa Lietuvoje didėja ir jų čia pastatome vis daugiau.

Tekintų rąstų namai

Tai seniausia mašininio apdirbimo rąstinių namų statybos technologija, ypač populiari Skandinavijoje, kur praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį šio tipo namus pradėjo gaminti viena pasaulio rąstinės statybos industrijos pionierių – suomių įmonė „Honka“. Tekintų rąstinių namų technologiją plačiau pristato UAB „Tekmega“ vadovas Darius Sudvojus.

TECHNOLOGIJA. UAB „Tekmega“ gamina ir stato rąstinius namus iš tekintos medienos. Rąstai tekinami taip: tekinant žalios medienos rąstus padaromi cilindro formos vienodo skersmens ruošiniai. Gaminant tekintus rąstus labai svarbu tinkamai atrinkti žaliavą, t. y. mediena turi būti ypač tiesi. Tekinant tiesų rąstą pažeidžiama mažiau apsauginių medienos rievių, todėl vėliau medis mažiau sukasi ir skilinėja.

Gaminant 200 mm storio tekintą rąstą žaliavos storis negali būti didesnis nei 230 milimet-rų. Džiūdama tekinta mediena deformuojasi minimaliai, todėl statinius galima statyti iš nedžiovintos medienos. To daryti nerekomenduojama statant namus iš frezuotų ir neįmanoma iš klijuoto tašo rąstų.

YPATUMAI. Tekintų rąstų pranašumai: tekinant nuimamas mažiausias įmanomas skaičius apsauginių medienos rievių, todėl mediena išlieka stabili. Vienas pagrindinių pranašumų – tekinant išlaikoma apvali, natūrali medžio forma. Tai aktualu norint pabrėžti statinio išskirtinumą ir parodyti, kad jis rąstinis, o ne karkasinis ar plytinis.

Ko gero, pagrindinis tekintų rąstų namų trūkumas tas, kad išdrožos vieta siauresnė nei frezuotų rąstų ir tai šiek tiek turi įtakos sienos šiluminei varžai. Šiltinamąją medžiagą tarp rąstų renkasi užsakovai. Dažniausiai dėl ekologiškumo, natūralumo ir, be abejo, kainos pasirenkamas neaustinis linas. Mūsų gaminamų rąstinių namų sukirtimo kampas vadinamas dvejopai: „rusišku“ arba „kanadietišku“, nes nėra tiksliai žinoma, kur pirmiau atsirado šis sukirtimo būdas – Rusijoje ar Kanadoje.

LAIKAS IR KAINA. Pagaminti apie 150 m2 rąstinį na-
mą, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, užtrunka maždaug 12–15 dienų. O suręsti tokį namą ant užsakovo pamatų reikia dar apie 15-os dienų. Skaičiuodami rąstinių sienų kainą atsižvelgiame į tikslų statinio rąstinių sienų skaičių (atimdami langų, durų ir kitų angų plotą), rąstų storį (kuo rąstas storesnis, tuo kaina didesnė, nes sunaudojama daugiau medienos), projekto sudėtingumą (pavyzdžiui, sąsparų ir vidinių sienų skaičių), naudojamas surinkimo medžiagas (jei tarp rąstų dedamas linas – kaina viena, jei besiplečianti juosta – kita ir t. t.).