Medinių namų statyba ir apsauga

Mediena gali nukentėti nuo gaisro, jautri temperatūros ir drėgmės pokyčiams, ultravioletinių spindulių poveikiui, gali nukentėti nuo grybelių, pelėsio ar kenkėjų. Bet visos problemos lengvai išspręndžiamos, įvertinus medžiagų ypatybes ir apdirbus specialiomis apsaugos priemonėmis nuo žalingo poveikio.

Gaisro pavojus

Siekiant išvengti gaisro pavojaus naudojamos priešgaisrinės medžiagos- antipirenai. Jos yra dviejų tipų:

mažinančios užsidegimo galimybę;

mažinančios užsidegimo galimybę ir lokalizuojančios ugnies židinius, jei visgi užsidegimas įvyko.

Šių medžiagų naudojimas medinių namų gamyboje yra būtinas. Bet vien cheminių priemonių neužtenka, reikia įvertinti priešgaisrinius reikalavimus projektuojant statinius. Ypatingai atkreipti dėmesį į kamino įrengimą. Numatyti, kad kaminas nebūtų sujungtas su namo nešančiomis konstrukcijomis, įvertinant namo susėdimą. Išlaikyti atstumus tarp kamino ir medinių sienų pagal priežgaisrinius reikalvimus. Kaminą padengti nedegia medžiaga.

Elekros instaliacija

Elektros instaliacijai mediniuose namuose naudojama specialios medžiagos, kabeliai, dežutės, ir t.t. Atitinkančios griežtus reikalvimus:

atsparumas smugiams apie 6 Dž;

atsparumas įkaitimui iki 950 laipsnių;

sugebėjimas savaime užgesti.

Medienos jautrumas

Kita problema yra medienos jautrumas drėgmei ir klimatinių sąlygų pokyčiams. Perteklinis vanduo medienoje (daugiau 20%) sudaro terpę, kurioje atsiranda pelėsis ir grybelis. Pelėsis nesuardo medienos struktūros, bet naikina medienoje esančias naudingas medžiagas, todėl mediena keičia spalvą, tampa melsva arba juoda, didėja medienos poringumas. Todėl greičiau prasideda puvimo procesai. Pažeista mediena sugeria daugiau apsauginių medžiagų (dažų, dažyvių), padidėja jų išeiga.

Puvimo grybelis yra dar pavojingesnis. Jis suardo medienos struktūrą, daro ją silpnesnę ir porėtą. Kol grybelis pastebimas vizualiai, mediena netenka iki 75% stiprumo. Apsaugoti medieną nuo grybelio galima ją džiovinant ir apdirbant specialiomis priemonėmis. Rąstų drėgnumas negali viršyti 30%, juos reikia apsaugoti nuo lietaus, sandėliuojant užtikrinti ventiliaciją.

Prieš namo statybą, mediena džiovinama natūraliai arba džiovinimo kamerose. Bet vistiek, pastačius namą pirmaisiais metais drėgmė išeina iš medienos, namas sėda, gali net suskilinėti. Skilimų užtaisymui naudojamas hermetikas akrilo pagrindu, nereaguojantis į ultravioletinius spindulius ir chemines medžiagas.

Medienos kenkėjai

Kaip ir gyvi medžiai, rąstai naudojami namų statyboje, gali nukentėti nuo vabzdžių- kenkėjų. Kai kurie tik gyvena medienoje, kiti maitinasi mediena. Medienos kenkėjus galima suskirstyti į dvi grupes:

Pažeidžiantys medienos struktūrą, pragriaužiantys savo takus iki medžio šerdies. Tokiems kenkėjams priskirimi plokščiagalviai ir apvaliagalviai skaptukai, gyvenantys mirusiuose ir mirštančiuose medžiuose. Sveikiems medžiams jie nepavojingi, bet stipriai gadina medienos atsparumines savybes.

 Kirvarpos, kurios maitinasi žievės vidiniais sluoksniais. Jie griaužia gyvus medžius, kol jie nudžiūva. Statybinei medienai jie mažiau pavojingi nes nepažeidžia vidinės medžio struktūros. Yra įvairių priemonių kovojant su vabzdžiais kenkėjais.

Sienų apsauga

Medinių namų pagrindinė sienų apsauga yra dažai arba dažyvės. Jie apsaugo nuo senėjimo, ultravioletinių spindulių ir drėgmės. Dažai gali būti bespalviai arba įvairių spalvų. Akrilinės dažyvės turi būti be nuodingų medžiagų savo sudėtyje ir nepalikti nemalonaus kvapo išdžiūvus.

Pritaikius apsaugos priemones, medinis namas gali būti ne mažiau (o kartais ir daugiau) apsaugotas, nei pastatyti namai iš kitų medžiagų.