Ką pravartu žinoti prieš statant rąstinį namą

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Rąstai kaip medžiaga

Rąstų, kaip sienų statybos medžiagos privalumais įvardijami ekologiškumas ir natūralumas.

 

Statant rąstinį pastatą, kuriame neplanuojate pastoviai gyventi, nebūtina daryti nei vidinės, nei išorinės apdailos. Gyvenamosios paskirties namuose būtina papildomai apšiltinti namo sienas, patartina iš išorinės pusės, paliekant rąstus viduje. Mediena taip pat palaiko natūralią drėgmę ir sugeria jos perteklių, dėl to name nereikės įrengti kondicionavimo sistemų.

 

Taip pat svarbi jų ypatybė – ilgaamžiškumas. Tradiciniai rąstiniai namai galėjo stovėti ilgus metus, o atsižvelgus į tai, kad dabar namai statomi naudojant patikimus šiuolaikinius būdus ir technologijas, jų eksploatacijos amžius tik padidėjo.

Rąstinių namų statyba užsiimančios įmonės „Dolena“ vadovas Egidijus Norvaišas pabrėžia ir privalumus patiems namo gyventojams: „Oras pro medinių sienų pluoštų struktūrą juda abiem kryptimis, todėl mediniame name lengva kvėpuoti: pagal sanitarinius bei higieninius reikalavimus rąstinės ir tašų sienos yra pačios komfortiškiausios.

 

Medis pasižymi ir puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis – mediniame name šilta žiemą ir nekaršta vasarą bei išlaikoma pastovi oro drėgmė. Būtent todėl teigiama, kad medinis būstas palankiai veikia jame gyvenančius žmones ir ilgina jų gyvenimą”, – pasakoja pašnekovas.

Rąstiniai namai dažniausiai statomi iš pušies medienios. Pušis yra natūraliai impregnuota sakais, Taip pat namai statomi ir iš eglės, nors pušies mediena estetiškai kiek patrauklesnė, todėl eglė paprastai naudojama vidinėse konstrukcijose.

Namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų. Pastarasis taip pat nėra toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui. Tik nupjautos medienos drėgmė įprastai siekia 40%, todėl rąstus reikia išdžiovinti.

 

Džiūdama mediena traukiasi, o jeigu namas pastatytas iš drėgnų rąstų, besitraukdami jie sės daugiau nei įprasta. Rekomenduojamas medienos drėgnumas yra 18-20 %.

 

Rąstiniai namai paprastai būna trijų tipų:
-rankiniu būdu apdirbtų rastų;
-frezuotos (tekintos) medienos;
-klijuotos medienos.

Medžiagos visų šių tipų namams bei išpjovos paruošiamos iš anksto, gamykloje. Rankiniu būdu apdirbta mediena – tai tradiciniai apvalūs rąstai. Nukirtus ir išdžiovinus, jie apipjaunami ir nužievinami.

 

Šie rąstai skirsis vienas nuo kito, tačiau statybai geriau rinktis panašaus skersmens rąstus. Norint išvengti nepatodumų dėl skirtingų diametrų rąstus galima iš šonų apipjauti, paliekant vienodą jų storį bet naturalų aukštį.

Ant viršaus dedamame rąste pažymėjus apatiniojo formą, ši išskaptuojama, tuomet ant viršaus dedamas viršutinis rąstas ir procesas kartojamas kol bus pasiektas reikiamas sienos aukštis. Tarp jų dedamos apšiltinamosios medžiagos, o tvirtumui rąstai maždaug kas 2 metrus sujungiami medinėmis vinimis. Įrengiant šio tipo namą reikės itin pasikliauti meistro įgūdžiais, tai taip pat gali užimti kiek daugiau laiko. Dėl ilgo rentimo proceso ypač svarbu šio tipo namus pirmiausia pastatyti gamykloje, kad po to nuvežus į statybos aikštelę greitai juos surinkti.

„Užsienio šalyse mažėjant dailidžių skaičiui ir didėjant automatizacijos lygiui rankų darbas virsta prabanga, o šis procesas smarkiai įsibėgėja ir Lietuvoje. Žmonės pastebi rankų darbo namų unikalumą, didesnę išliekamąją vertę. Dauguma verslininkų ir pirkėjų mano, kad rankinio darbo namus statyti žymiai pigiau, nes jie nereikalauja brangių mašinų, nereikia laikytis griežto gamybinio proceso. Šis momentinis požiūris yra klaidingas“, – pasakoja E. Norvaišas.

Frezuotų rąstų namai, skirtingai nuo prieš tai minėto namo tipo, yra pastatyti iš vienodų, dažniausiai atitinkamai stačiakampio ir apvalios formos rąstų. Pirmuoju atveju, mediena specialiomis staklėmis frezuojama gamykloje, kas ir leidžia išgauti vienodą rąstų formą. Gaminant šiuos rąstus, mediena džiovinama iki apytiksliai 20 % drėgnumo.

Gaminant rąstus šiuo būdu gamykloje apdirbami ir suformuojami taisyklingos formos apvalūs ar stačiakampiai rąstai. Tuomet padaroma išdroža, rąstai pjaustomi pagal reikiamus ilgius ir padaromi kampų sujungimai. Sienojai tvirtinami specialiais mediniais kaiščiais arba srieginiais strypais.

Mediena klijuotų rąstų namams yra gaminama kiek kitaip. Kamienas supjaustomas į lentas. Taip galima išdžiovinti medį iki maždaug 10 % drėgnumo.

 

Tuomet lentos obliuojamos ir kitaip apdorojamos, po to, specialiu presu klijuojamos į vieną rąstą, kuris yra dažniausiai yra trapecijos profilio. Dėl tokiu būdu išdžiovintos medienos, sienojai mažiau plyšinėja, nesėda, nesikraipo. Tiesa, tokių namų kvadratinio metro kaina yra apytiksliai 20-30 % didesnė nei neklijuotų rąstų namų. Tačiau, kaip pastebi E. Norvaišas, tam tikra prasme aukojamas rąstų ekologiškumas, priklausomai nuo naudojamų klijų tipo.

Skiriasi ne tik rąstų tipai, tačiau ir namo kampų sukirtimo technologijos. Kiekvienas gamintojas gali turėti savo unikalią gamybos technologiją, todėl naudojami skirtingi rąsto profiliai ir, atitinkamai, jų sukirtimo kampai. Geriausia, jei kampas būtų su vadinamaisiais užkirtimais, kad vėjas negalėtų patekti į namo vidų.

Sandarinimui tarp rąstų naudojama naturali vilna, samanos, lino pluoštas ar sintetinės šiltinimo medžiagos. Nepatartina naudoti polistireninio putplasčio ar apkalti OSB plokštėmis – šios priemonės trikdo garo cirkuliaciją. Medieną taip pat būtina nutepti dažais, apsaugančiais nuo atmosferos poveikio, siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų, puvimo bei kitų galimų nemalonumų.

 

Statybos įmonės pasirinkimas

Labai svarbu tinkamai pasirinkti namą statysiančią įmonę. Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys siūlo rinktis 5-10 metu rinkoje dirbančią įmonę, kuri nebuvo bankrutavusi, nekeitė savo pavadinimo, turi gerą reputaciją, sąžiningai elgiasi su klientais – tokia įmonė turės patirties ir tikrai gali pastatyti namą kokybiškai.

 

Taip pat pašnekovas rekomenduoja rinktis įmonę, kuri yra įsidiegusi rąstinių namų standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ arba samdant specialistą, kuris prižiūrės namo statybos darbus – taip sumažinama rizika, jog galutinis rezultatas neatitiks lūkesčių.

Projektuojant namą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Rąstiniuose namuose ribojamos labai didelės erdvės. Standartinis rąsto ilgis yra 6 m, tačiau jeigu jūsų projekte sienos ilgis yra didesnis, be papildomų, atitinkamai ir daugiau kainuojančių, sprendimų sienos įrengti nepavyks. Tas pats galioja ir langams per visą sieną bei langams iki žemės.

Labai svarbu prieš užsakant projektą pasidomėti architekto kvalifikacija ir patirtimi projektuojant rąstinius namus, be to, išgirsti projekto vertinimą iš kvalifikuoto statytojo. Šis galės įvertinti projektą, ir jeigu pasitaikys neatitikimų, pasiūlyti sprendimo būdus.

Geriausias gamintojo įvertinimas – apžiūrėti jų statomus bei pastatytus namus. Idealiausia, jei šie namai stovi bent 2-3 metus, kadangi rąstinių namų brokas dažniausiai išryškėja tik namams sėdant, ir jeigu namas pastatytas netinkamai, tai bus matyti net ir ne specialistui.

 

Gamintoją reikėtų rinktis iš kelių variantų ir nevengti užduoti klausimų, tarkime, apie rąstų kokybę – ar rąstai džiovinti ir iki kokio drėgnumo. Pašnekovas pastebi, jog abejones turėtų kelti tie gamintojai, kurie teigia, kad namus statyti geriausia iš drėgnų rastų.

Taip pat reikėtų pasidomėti ir įmone: jos finansine situacija, patikrinti ar įkūrėjai neturėjo kitų, ta pačia veikla užsiimančių įmonių.„Būna atvejų, kad vienos įmonės bankrutuoja, o vietoje jų atidaromos naujos įmonės su panašiai skambančiu pavadinimu, reiketu atkreipti dėmesi, kai nesutampa interneto puslapio ir imones pavadinimai.

 

Taip pat paieškokite informacijos, ar įmonė nedalyvauja teismo procesuose, kuriuose ji yra atsakovas, pasidomėkite klientų nusiskundimais dėl įmonės veiklos internete“, – pataria T. Braškys. Taip pat svarbus faktorius yra įmonės patirtis.

Atsirinkus gamintoją su juo pasirašoma sutartis. Trumpa (1–2 lapų) ir neišsami sutartis turėtų kelti įtarimų, nes joje praktiškai neįmanoma apibrėžti jokių statomo namo kokybės kriterijų. Paprastai tokiose sutartyse nurodoma sutarties suma, mokėjimo terminai, tačiau retai užsimenama apie kokybę bei patį rąstinį namą.

„Kartais sutartyje net nenurodoma, iš kokios medienos rąstų bus statomas namas, tarkime, rąstinis namas gali būti renčiamas tiek iš eglės, tiek iš pušies rąstų, kokio storio rąstai bus naudojami – tartasi dėl 22 cm storio, o pastatoma iš 20 cm. Nenurodomas rąstų drėgnumas, o parašyta – džiovinti. Lauke mėnesį pagulėję rąstai teoriškai irgi gali būti vadinami natūraliai džiovintais“, –teigia T. Braškys.

Pasak pašnekovo, pabaigus namą su satybininkais dažniausiai ginčijamasi dėl šių klausimų: kokybės, statybos ne pagal projektą, o savo nuožiūra. Kartais gamintojai kaltę suverčia projektui, esą jie statę tiksliai pagal projektą. Taip pat sudarant sutartį reikėtų atsižvelgti į kainos skaičiavimą.

„Tarkime, sutartyje numatyta kaina už sienos kvadratinį metrą. Nesutariama kaip skaičiuoti – su langais, be langų, su rąstų išsikišimais, balkiais. Abiejų pusių skaičiavimai nesutampa. Patariama statybininkams mokėti dalimis tik už kokybiškai atliktą darbą“, – teigia T. Braškys.

Vis dėlto, ne specialistui tik pastatytas namas gali neatskleisti nekokybiškos statybos trūkumų. Jie geriausiai pastebimi namui susėdus ar praėjus pirmam šildymo sezonui.

Sėdimas ir namo eksploatacija

Namo sėdimu vadinamas medienos dimensijų kitimas dėl džiūvimo proceso. Džiūdami rąstai skyla, traukiasi, sukasi, suslūgsta dėl apkrovų. Namai iš drėgnos medienos yra linkę sėsti labiau.

Priklausomai nuo medienos drėgnumo, namas per visą eksploatavimo laiką gali susėsti nuo 5 iki 25 cm. Statant namą paliekami specialūs tarpai tarp langų ir durų, pagal namo sėdimą juos reikės kartkartėmis reguliuoti, siekiant, kad nesideformuotų langai.

„Statant duris ir langus į rąstines angas būtina užtikrinti, kad rąstinė siena turėtų galimybę judėti vertikalia kryptimi lango rėmo atžvilgiu. Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas padarius angokraščiuose įpjovas įstatyti T formos įdėtines detales. Lango rėmas ir apvadai tvirtinami prie T detalės. Svarbu nepamiršti viršutinėje T detalės dalyje palikti tarpo iki angos viršaus, kuris turi būti apie 3-4 proc. bendro angos aukščio“, – pasakoja E. Norvaišas.

 

T detalės plotis lygus sienos storiui.

Didžiausias sėdimas vyksta pirmus metus. Tuomet reikia periodiškai nuleisti statramsčius su reguliuojamais mechanizmais, kad namas tolygiai sėstų. Tuo gali pasirūpinti tiek pats namo šeimininkas, tiek palikti tai statybinei įmonei, priklausomai nuo susitarimo.

Siekiant apsaugoti namą nuo atmosferos poveikio, nepatartina pernelyg uždelsti kituose namo statybos etapais. Uždengti stogą, sudėti langus ir nudažyti namą rekomenduojama iš karto pastačius sienojus.

E. Norvaišas teigia, kad konstrukcijos išbaigtumas tiesiogiai priklauso nuo statytojo. „Dažniausiai susiduriama su neišbaigta namo stogo konstrukciju problema. Labai svarbu, kad stogas būtų sukonstruotas taip, kad vienodai paskirtytų svorį visoms namo sienoms, o ne tik išorinėms, kaip dažnai būna. Jeigu namo sienos ir renčiamos gamykloje, bet vėliau ilgai montuojamas statybos aikštelėje, didėja objekto administracinės išlaidos, statybinių mechanizmų nuomos kaina ir taip toliau.

 

Kitas neigiamas faktorius – ilgėjant statybos terminui, didėja kritulių poveikio tikimybė medinėms konstrukcijoms, su tuo susijusios tolimesnės problemos ar papildomi kaštai“, – teigia pašnekovas.