Mitai apie pasyviuosius namus

Pasyvus namas, priminsime, yra pastatas, reikalaujantis labai mažo šilumos energijos kiekio. Namo energijos poreikis per metus kvadratiniam metrui vidutiniškai būtų apie 10 kWh. Pavyzdžiui, “normalus” namas, kuris buvo statytas 1980 metais, sunaudoja dvidešimt kartų daugiau energijos nei pasyvus namas.

Žinoma, norint užtikrinti mažesnį energijos poreikį statant namą tenka į jį investuoti daugiau, tačiau didesnis komfortas ir mažesnės sąskaitos už šildymą tai atperka.

Apie pasyvius namus sklando įvairiausių gandų, tad šįkart pasistengsim išsiaiškinti, kurie iš trijų dažniausiai pasitaikančių gandų tikri, o kurie išgalvoti ir neatitinkantys realybės.

1 mitas – negalima atidarinėti langų.

Mitas. Langus galite atidaryti kada tik panorėję, tačiau to daryti neprivalote. Automatinė ventiliacija aprūpina namus reikiamu šviežio oro kiekiu. Tai ypač patogu žiemą, kai namai vėdinami kur kas rečiau nei, pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku.

2 mitas – pasyviam namui nereikalingas šildymas.

Mitas. Pasyvūs namai taip pat turi būti šildomi, tačiau jiems reikia kur kas mažiau šilumos energijos. Dažnai šildymo sistema bei karšto vandens paruošimas yra kombinuojamas kartu su vėdinimo sistema. Šiluma puikiai paskirtoma per šildomą paviršių.

Pasyviame name vyrauja komfortinė temperatūra, nes pastate gera izoliacija. Ji užtikrina, kad vidinių sienų paviršius nuolatos būtų šiltas.

3 mitas – pasyvūs namai atrodo kaip degtukų dėžutės.

Mitas. Pasyvių namų stogas gali būti dengiamas taip pat kaip ir įprastų namų. Kaip atrodys Jūsų namas – tai jau Jūsų skonio reikalas. Stogo konstrukciją ar statybines medžiagas renkatės patys.

“Namo architektūra pritaikyta taupymui, plokščias stogas mažina šildomą tūrį, didelis vitrininis langas į Pietų pusę saulėtomis žiemos dienomis įsileidžia nemažai šilumos.” – savo patirtimi dalinasi eksperimento dalyvis.