Ką iš tikrųjų reiškia „A energinė klasė“?

Į B. Jonikaitienės ir visų kitų šia tema rašiusių skaitytojų klausimus atsako UAB „Descon“ vadovas, pasyvių namų ekspertas Mindaugas Dagys.

A energinė klasė – jau privaloma

Apie A klasės, arba A energinės klasės, namus girdime vis dažniau. Daugelis tikriausiai jau žino, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. sugriežtėjo Lietuvos statybinių reglamentų reikalavimai ir statyti jau tik A energinės klasės pastatus tapo privaloma. Tačiau kas konkrečiai tai yra ir kuo A klasė skiriasi nuo A+ energinės klasės?

Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą bendromis jėgomis mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Numatyta iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. Negana to, net 20 proc. energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie iškelti tikslai neaplenkė ir Lietuvos. Siekiant statyti taupesnius ir ekonomiškesnius statinius, buvo priimtas reglamentas, įpareigojantis palaipsniui pereiti prie vis griežtesnių reikalavimų pastatams. Tam reikalui parengtas energinio naudingumo klasifikavimas. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G.

A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį).

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visi statomi namai turi atitikti A energinę klasę, o nuo 2018 metų visi naujai statomi pastatai privalės atitikti jau A+ klasės reikalavimus. Kaip to pasiekti?

A klasės reikalavimai

Pasyvių namų ekspertas M. Dagys teigia, kad mažą šiluminės energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, bet visas kompleksas gaminių ir sprendimų. Tad žvelgiantiems į ateitį verta skaičiuoti ne statybos, bet eksploatacijos kainą. Gerai suprojektuoto ir pastatyto namo išlaikymo kaštai sumažėja 4–5 kartus.

Visai neseniai svarbiausiu pastato kokybės rodikliu laikyta didelė sienų šiluminė varža. Iš tikrųjų ji yra tik vienas iš viso komplekso sprendimų, lemiančių pastato kokybę, kuri daugeliu atvejų suprantama kaip energinis efektyvumas.

Šilumos energijos poreikius nulemia ne tik sienų, pamatų, grindų, langų, durų, stogo šiluminiai parametrai bei šių konstrukcijų jungtys ir šildymo sistema, bet pirmiausia – projektuotojų kompetencija. Geram rezultatui pasiekti pirmiausia reikėtų suskaičiuoti projektines sumines energijos sąnaudas, o baigus statybą (jeigu buvo statyta laikantis visų projektinių sprendinių ir kokybiškai) pasiektą skaičiuojamą rezultatą parodys energinio naudingumo sertifikatas.

Jeigu visi parametrai atitinka minimalius, tai energinė naudingumo klasė pirmiausia klasifikuojama pagal C1 rodiklį, kuriuo įvertinama neatsinaujinančios pirminės energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui.

Statomas A energinės klasės namas.

Suminės energijos sąnaudos

Pastato poreikį energijai, arba energinę klasę, rodo suminės, arba bendrosios, energijos sąnaudos pastate. Sumines energijos sąnaudas sudaro visi įmanomi šilumos ir energijos nuostoliai (per atitvaras, dėl vėdinimo, durų varstymo, nesandarumo bei šalčio tiltelių; taip pat suvartota energija karštam vandeniui ruošti ir pastato sistemų veikimui užtikrinti).

Taip pat įvertinami ir priskaičiuojami energijos gavybos būdai – žmonių bei elektrinių prietaisų išskiriama šiluma bei šilumos pritekėjimai iš išorės (saulės šviesa).

Kuo didesnis pastatas, tuo lengviau pasiekti reikiamą klasę

Kiekvienas statomas namas vis kitoks, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal namo plotą ir kitus parametrus tik specialistai gali apskaičiuoti privalomas metines energijos sąnaudas tam tikrai energinei klasei pasiekti. Kuo namas didesnis, tuo mažesnės turi būti energinės sąnaudos. Tačiau, kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų, kuo didesnis plotas, tuo lengviau tuos griežtesnius reikalavimus pasiekti. Statant mažesnius statinius, pasiekti aukštą energinę klasę sunkiau, bet pasitelkus patyrusius specialistus ir pasirinkus tinkamus sprendimus – viskas yra įmanoma.

Kad būtų aiškiau, palyginkime du skirtingo dydžio namus. Tarkim, vieno plotas yra 100 kv. m, kito – 300 kv. m.

Tai štai, pirmo, mažesnio, A energinę klasę atitinkančio namo metinės šiluminės energijos sąnaudos šildymui turi neviršyti

55 kWh/kv. m per metus. Jeigu norėtume, kad toks namas atitiktų A+ energinę klasę, šiluminės energijos sąnaudos jau turėtų būti tik 43 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės namo – dar mažesnės, jau tik 33 kWh/kv. m per metus.

Gerokai didesniam, mūsų aptariamu atveju 300 kv. m ploto namui, reikalavimai kur kas griežtesni. Jo šiluminės energijos sąnaudos šildymui turi būti dar mažesnės. Jeigu norite, kad toks namas atitiktų A energinę klasę, jo metinės šiluminės energijos sąnaudos jau turi būti tik 42 kWh/kv. m per metus, A+ klasės – atitinkamai 31 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės – vos 22 kWh/kv. m per metus.

Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad abu namai, per metus suvartojantys maždaug panašų energijos kiekį, bus sertifikuojami skirtingoms energinėms klasėms – vienu atveju mažesnis namas atitiks A+ klasę, didesnis tik A klasę, kitu atveju mažesnis namas atitiks A++ klasę, o didesnis vėl bus viena klase „žemiau“ ir atitiks tik A+ klasės reikalavimus.

Tačiau, kaip jau minėjome, kuo plotas mažesnis, tuo sunkiau pasiekti reikiamus energinius dydžius.

Sandarumas

Norint gauti namo energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą. Tokio testo metu tarp namo vidaus ir išorės sukeliamas 50 paskalių slėgio skirtumas. Kitaip sakant, namo viduje specialiais prietaisais didinamas oro slėgis, kol pasiekiamas reikiamas dydis. Sukėlus tokį slėgį, A klasės pastate oro apykaita neturi viršyti

1 namo tūrio per valandą. O štai A+ klasei šis dydis turi būti jau tik 0,6 namo tūrio.

Atitvaros

A energinei klasei priskiriamų pastatų atitvaros irgi turi atitikti daug aukštesnius reikalavimus.

Gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2K) vertės turi būti ne mažesnės nei: stogams – 0,10; grin-
dims – 0,14; sienoms – 0,12; langams, durims, vartams – 1,0. Tačiau ir šiais atvejais tik specialistas gali apskaičiuoti ir įvertinti, ar atitvaros atitinka reikalavimus.

Rekuperacija

Rekuperacija – tai procesas, kurio metu iš namo pašalinamas šiltas oras perduoda savo energiją šviežiam orui pašildyti. Energiškai efektyviuose pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės. Tai apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą. Taip pat name esantys filtrai iš lauko įsiurbiamo oro pašalina dulkes, žiedadulkes ar kitas smulkias daleles, sukeliančias įvairias alergines reakcijas.

A klasės namui rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 0,65.

Sertifikavimas

Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus dar tik statomame name, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (jeigu tokių priemonių papildomai reikia), gali jas įdiegti ir taip taupyti eksploatacijos kaštus. Atlikus jau baigto statyti pastato sertifikavimą, įdiegti naujas energiją taupančias priemones jau sudėtingiau arba iš viso neįmanoma.

Energinio naudingumo sertifikate nurodyta ne vien energinio naudingumo klasė, bet ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato ploto kvadratinio metro šildymui. Perkant butą ar namą į tai verta atsižvelgti, nes tai yra labai konkretus rodiklis, lemiantis šildymo išlaidas.

A , A+, A++ klasių skirtumai

Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.

A ir A+ klasės namai skiriasi tik parametrais. A+ klasės namui jie yra didesni. O štai A++ klasės namas jau turi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Nieko keista, kad didėjant klasei, didėja ir statybų kaina, bet taip pat išauga ir atsiperkamumas. Nuo 2021 metų A++ klasė bus jau privaloma, bet pasistatę tokį namą jau dabar, ilgiau išlaikysite aukštą namo vertę ir, svarbiausia, džiaugsitės itin dideliu komfortu bei beveik nulinėmis šildymo sąskaitomis. A++ klasės namus kol kas pasirenka tie žmonės, kurie nori „geriausio“. Tačiau šis pasirinkimas priklauso tik nuo Jūsų norų, poreikių ir galimybių.

Aukštesni reikalavimai – investicija į ateitį

A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatytas toks statinys turės daug mažesnes eksploatacijos išlaidas ir bus komfortiškesnis. A++ energinio naudingumo klasė ypatinga dar ir todėl, kad didžiąją dalį pastatui šildyti, vėdinti bei karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos pastatas pasigamina pats. Tokiame pastate daugiau energijos suvartoja buitiniai prietaisai bei apšvietimas nei šildymo bei vėdinimo sistemos!

Sutaupoma dar ir todėl, kad atsisakoma tradicinių šildymo sprendimų. Tokiame pastate naudojami modernūs, mažesnio galingumo šilumos siurbliai bei rekuperatoriai, todėl nebereikia brangių šildymo katilų ir radiatorių. Kur kas daugiau dėmesio skiriama būsto šiltinimui, sandarumui bei atlikimo kokybei užtikrinti.