Lietuva pasirengusi statyti pasyviuosius daugiabučius. ATNAUJINTA

Štai mūsų klimato sąlygoms artimoje Švedijoje 2008 metų pradžioje buvo 200, 2009 – apie 800 tokių namų. Po atliktų tyrimų nustatyta, kad atnaujinto pasyviojo daugiabučio namo Švedijoje 1 kvadratiniam metrui šildyti per metus suvartojama ne daugiau nei 15 kWh energijos.

Lietuvoje pasyviojo namo sąvoka taip pat jau daugeliui girdėta. Girdėta ir tai, kad jau įsigalėjusi Europos Sąjungos direktyva, nurodanti nuo 2020 metų statyti tik energiškai efektyvius namus. Tad kokie postūmiai mūsų pasyviųjų namų statybos sektoriuje?

Kaip sakė UAB Veikmės projektai direktorius Alvydas Prūsaitis, Lietuvoje pastaruoju metu susidomėjimas energiškai efektyviais namais labai sustiprėjo. Pirmojo lietuviško pasyviojo namo statytoja bendrovė Veikmė mažų energetinių sąnaudų namų kvartale prie Gulbino ežero Vilniuje pastatė tris namus. Energiją taupantis namas čia gyvenantiems žmonėms teikia kur kas daugiau komforto nei įprastinės statybos butai.

Tačiau pagrindinė susidomėjimo pasyviojo namo idėja vis dėlto yra noras komfortiškai gyventi ir sutaupyti. Na, o pasyviųjų namų statyba Gulbinų kvartale sujudino visuomenę ir paskatino domėtis šio tipo namų statybos idėjomis.

Europoje pasyvieji namai – ne naujiena

Nuo Vakarų Europos atsiliekame lyg ir nedaug, tačiau pasyviojo namo idėjos įgyvendinimo įdirbis ir galimybės gerokai skiriasi. Europoje jau seniai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstrukcijos darbai pagal pasyviojo namo formulę. Štai Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1991 m. atnaujinta apie 8 tūkst. pastatų. Po išsamaus kelių tokių pastatų tyrimo padaryta išvada, kad energijos sunaudojimas gali būti sumažinamas iki 80–85 proc. Skandinavai taip pat ėmėsi plačios daugiabučių namų statybos ir renovacijos pagal pasyviojo namo standartą programos. Pradėjo nuo socialinio būsto ir butų, kuriuos valstybė nuomoja gyventojams.

Tiesiog statomas ar renovuojamas visas vieningos architektūros kvartalas, sutvarkoma aplinka. Taip užtikrinamos mažesnės statybos sąnaudos, kompleksiški sprendimai – viskas pagal darniosios plėtros (angl. „sustainable development“) principus.

Lietuvoje dvejojama, ar statyti pasyviuosius daugiabučius

Lietuvoje atnaujinant daugiabučius dažniausiai įgyvendinamos pačios paprasčiausios priemonės, užtikrinančios bent minimalų energijos taupymą. Tačiau net ir pakeitus langus, sutvarkius stogo bei fasado apšiltinimą, įstiklinus balkonus, modernizavus šildymo sistemą sutaupoma iki 50 proc. energijos. Įgyvendinus papildomas priemones, kurios bent kiek priartintų daugiabutį prie pasyviojo namo reikalavimų, galima būtų sutaupyti dar daugiau.

Mažų energetinių sąnaudų daugiabučių statybos vystymo kryptis galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – naujų namų statyba. Kita kryptis – senojo fondo pastatų modernizavimas. Kaip sakė Nacionalinės pasyviojo namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis,

Lietuvoje naujų pasyviųjų daugiabučių dar teks palaukti dėl kelių priežasčių – daugiabučių statybos rinkos sąstingio ir aukštos statybos kainos. Anot A. Vaičiulio, proveržiui ypač trukdo tai, kad nėra realių vadinamųjų demonstracinių projektų, kurie tarsi pastūmėtų inžinerinę mintį. Ir gyventojai galėtų būti supažindinti su akivaizdžia realizacija.

Lietuvoje mažų energetinių sąnaudų daugiabučiai jau yra projektuojami. Bendrovė Veikmė yra pasirengusi statyti pasyviuosius daugiabučius gyvenamuosius namus. Kaip sakė A. Prūsaitis, parengtas išsamus projektas, kurį galima pradėti įgyvendinti nors ir šiandien. Pasyviojo daugiabučio projektu siekiama pademonstruoti, kaip iš įprastų medžiagų galima pastatyti šiuolaikišką, energiškai efektyvesnį namą.

Pasyviųjų daugiabučių statyba

Energiškai efektyvaus daugiabučio projektavimo bendrieji principai lieka tokie patys kaip ir individualaus pasyviojo namo, tačiau reikia įvertinti ir tam tikrą specifiką, atsižvelgti į individualios ir daugiabutės statybos skirtumus.

Pasyvieji namai pasižymi šiluminiu komfortu tiek žiemą, tiek vasarą. Pasyviajame daugiabutyje neteks šalti pėdų ar kęsti skersvėjų, nes energiškai efektyvus namas yra kruopščiai apšiltintas, jo konstrukcijos elementai ir jungtys – sandarios. Pasyviųjų daugiabučių butuose geresnės kokybės vidaus oras – grynas oras tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl maksimaliai sumažėja neigiamas išorės poveikis.

Pasyviuosiuose butuose bus mažiau triukšmo, kambariuose paprasčiausiai bus tyliau.
Vokietijos ir Austrijos patirtis rodo, kad gyvenimas energiškai efektyvaus pasyviojo daugiabučio bute nuo gyvenimo tradiciniame bute skiriasi ne tik mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis, bet ir didesniu akustiniu bei mikroklimato komfortu.

Pasyviojo daugiabučio projektavimo ypatumai

Mažų energetinių sąnaudų daugiabučio projektavimas reikalauja ypatingo kruopštumo, kompetencijos ir patirties.

Tipinio projekto parengti neįmanoma, nes energijos taupymui įtaką daro ne tik pertvarų ar išorinių sienų šiluminės savybės, bet ir konkreti aplinka, kurioje statomas namas, tam tikri statybiniai, konstrukciniai, inžineriniai sprendimai.

Kaip sakė UAB Veikmės projektai architektas Rytis Kripas, projektavimo skirtumų tarp energiškai efektyvaus daugiabučio ir individualaus pasyviojo namo yra nemažai. Individualiame name gyvena vienas šeimininkas, o daugiabutyje visos sistemos, inžineriniai tinklai yra bendri.

Taigi, čia reikia tam tikrų inžinerinių sprendimų, leisiančių pasiekti norimą pastato energetinį efektyvumą. Anot architekto, energinis efektyvumas pasyviajame daugiabutyje skaičiuojamas visam pastatui, o ne atskiram butui. Butai pietinėje ir šiaurinėje pusėje turi dalintis gaunama energija, tai yra energijos perteklius perskirstomas visiems bendrijos nariams.

Tai reiškia, kad tas, kuris gyvena pietinėje pusėje ir tas, kuris gyvena šiaurinėje, mokės vienodus komunalinius mokesčius. Kita vertus, projektuojant energiškai efektyvų daugiabutį, pasiekti energiškai efektyvaus pastato parametrus bus lengviau dėl palankesnio grindų ir fasado plotų santykio.

Kadangi fasado ploto, tenkančio grindų plotui, daugiabutyje, lyginant su individualiuoju namu, yra žymiai mažiau, tai lengviau galime sumažinti ir energijos nuostolių per atitvaras tikimybę. Projektuojant tokį daugiabutį visas namas, visas bendras jo apvalkalas kartu su laiptinėmis ir kitomis bendromis patalpomis turės būti vienodai sandarus ir šiltas, – sako architektas.

Europos patirtis – gilesnė

Architekto Gyčio Gasperaičio nuomone, daug gerų minčių dėl pasyviųjų namų statybos galima pasisemti iš skandinavų. Architektas vyko į Švediją, kur Brogardene šalia Geteborgo 300 renovuojamų tipinių butų kvartale aplankė pilnai įrengtą pavyzdinį butą, kuris rodomas būsimiems pasyviųjų namų kvartalo gyventojams.
Skandinaviškų pasyviųjų namų architektūra paprasta, bet darni ir ištobulinta. Architektūrinės detalės puikiai suprojektuotos galvojant ir apie estetiką, ir apie ilgaamžiškumą, ir, aišku, apie namo šiluminį efektyvumą.

Skandinavams svarbu, kaip žmogus jaučiasi pastatų apsuptyje, todėl didžiulį dėmesį skiria geram teritorijos įrengimui. Jei lygintume su vokiškai kalbančiomis šalimis, Švedijoje ir Suomijoje statoma daugiau mažaaukščių medinio karkaso pasyviųjų namų. Toks statybos būdas racionaliausias pasyviajam namui, nes yra pigesnis, siena būna plonesnė, nes ji per visą storį užpildoma šiltinamąja medžiaga.

Naujų pasyviųjų namų konstrukcija – gelžbetonio karkasas, užpildytas storu mineralinės vatos sluoksniu. Taip statomas Hamnhuseto rajonas Geteborge, buvusių laivų statyklų rajone. Puikiai įrengta aplinka, jachtų prieplauka, jokių požymių, jog čia būta pramoninės teritorijos. Po namais įrengti garažai, kuriuos pašildo iš rekuperacijos sistemos išmetamas oras.

Gali kilti klausimas, ar įmanoma ir nenuostolinga renovuoti senos statybos namus ir pasiekti pasyviojo namo standartus? Juk toli gražu ne visi pastatai teisingai orientuoti pagal saulę, sudėtinga apšiltinti rūsius.

Švedijos Passivhuscentrum ekspertas Andersas Kyrkanderis teigia, kad dalies senų daugiabučių neapsimoka renovuoti, tačiau daugumą tikrai galima. Nors atnaujinimo kaštai dideli, tokie namai dažniausiai išsidėstę gyventi patraukliose vietose, arti gyvenviečių centrų, nereikia iškeldinti gyventojų.

Techniniai rodikliai aukščiausi, bet pasiekiami

Pasyvusis namas turi būti suprojektuotas labai kruopščiai – tiek architektūrinė, tiek inžinerinė dalys. Tokiam namui labai svarbu gauti kuo daugiau saulės šilumos pro langus ir kuo mažiau jos išleisti pro atitvaras. Sienų šilumos laidumo rodiklis U turėtų būti iki 0,13 W/Kv.m.K, stogo – 0,10 W/Kv.m K, grindų ant grunto – 0,15 W/Kv.m K, langų ir durų – 0,8 W/Kv.m K. Tokį rodiklį gali pasiekti tik geri trijų stiklų langai su storu ir šiltu langų rėmu – mediniu ar plastikiniu.

Pasyviojo namo inžinerinės sistemos sudėtingos tik iš pirmo žvilgsnio. Būtina technologinė jo šerdis – gerai mums pažįstama rekuperacijos sistema. Labai sandariame name žmonių iškvėpti, buityje susidarę vandens garai ir anglies dvideginis sunkiai skverbiasi per atitvaras, todėl šaltuoju metų laiku yra būtina priverstinė ventiliacija. Tiekdamas šviežią orą, šilumokaitis (rekuperatorius) jį pašildo iš patalpų ištraukiamu oru, taip grąžindamas į namą iki 85 proc. šiluminės energijos.

Daugiau informacijos  "Super namai" žurnalo numeryje.  Žurnalo turinys

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.