Poliniai ar juostiniai pamatai. Ką pasirinkti?

Investicijų taupymas pamatams, vėlesnėje statybos stadijoje gali padidėti net keletą kartų, todėl pasistenkite įvertinti pamatų įtaką visai namo statybai ir jos apdailai.

Pamato pasirinkimui turite žinoti grunto stovį, tam atliekami geologiniai tyrimai. Gautos išvados skirtos konstruktoriui projektuojančiam ir skaičiuojančiam namo pamatų tvirtumą. Už parinktus pamatus atsako konstruktorius. Daugeliu atveju nesuprantama, kodėl stengiamasi sutaupyti ~300€ neatliekant geologinius tyrinėjimus. Juk rizikuojate namo kokybe ir didele pinigų suma.

Būna atvejų, kai geologinių tyrimų išvadose numatyti keli galimi pamatų variantai. Tada galite rinktis jūs.

Taip pat turite žinoti aplinkos reljefą, kuris įtakoją, ar viena namo dalis bus žemėje.

Būtina žinoti, kaip surinksite virš gruntinius vandenis, kaip įrengsite drenažo sistemą.

KOKIE PAMATAI BŪNA?

Patirtis akivaizdžiai parodė, kad daugeliu atvejų termoizoliacijos įrengimui neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius palankioms sąlygoms, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Pasirenkant statybos būdą ar technologiją reikėtų atsižvelgti į technologijos paprastumą ir galimybę išvengti klaidų. Rinktis medžiagas, kurios neleidžia klysti.

Juostiniai pamatai

Juostiniai pamatai vieni iš seniausiai naudojamų pamatų. Namo perimetru yra suformuojamas pamato padas (žr. pamato pado klojiniai LAMMI TASSU). Ant jo formuojamas pamatas iš: betono blokų, betono monolito ar betoninių blokelių. Pamato padas dažnai įgilinamas žemiau įšalo lygio (1,2-1,5 m), kad įšalas nepasiektų vandens. Sušalęs vanduo kilnoja pamatus, todėl būtinas drenažas žemiau pamatų.

Atsižvelgiant į Suomijos konstruktorių patirtį, galima negilinti pamatų žemiau įšalo, jeigu atitolinsite nuo pamato įšalą. 40 cm gylyje įrengsite apšiltinimą – šalčio barjerą, kad įšalas nepatektų po pamatais. Taip pat būtinas drenažas, kad vanduo nesikauptų po pamatais. Toks būdas tinka, kai gruntiniai vandenys aukštai.

Poliniai pamatai

Poliniai pamatai su rostverku – dažnai renkasi dėl greito įrengimo ir nedidelių žemės darbų. Tokiu būdu manoma, kad sutaupoma. Neapsigaukite. Pamatų įrengimas neapsiriboja tik polių išgręžimu ir rostverko betonavimu. Kaip ir kiti pamatai, jie reikalauja apšiltinimo, drenažo ir hidroizoliacijos. Mano manymu polinius pamatus yra sudėtingiausia apšiltinti. Rostverkai įrengiami negiliai žemėje, todėl šalčiui patekti po pamatais ir namu labai lengva.

Didžiausia klaida, kai rostverkas įrengiamas virš žemės paviršiaus. Įšalas pasiekia betoninius polius ir šaltis jais kyla į patį rostverką. Daugelis tai nuvertina ir sako, kad tai nedideli nuostoliai, bet mes gi norime A+ klasės namo(pasyvaus ) . Ir jeigu matoma, bet viena nuostolių rizika reikėtų ją eliminuoti. Vėlgi pasiremsime Suomių patirtimi ir įrengę šalčio barjerą( pakloję polistirolo sluoksnį) įšalą atitolinsime nuo pamatų. Taip pat apsaugosime polius nuo peršalimo ir apsaugosime drenažą nuo užšalimo.

LAMMI pamatai – tai pamatai iš gerai apšiltintų, tarpusavyje sandariai be šalčio tiltelių sujungtų blokelių sistema.

Lammi blokeliai neturi cokolio, nes jie naudojami ir pamatams ir sienoms. Nėra perėjimo iš vienos medžiagos į kitą. Lammi blokeliai suformuoja vientisą sieną , kuri „išlenda“ iš žemės ir kyla iki stogo.

Kam reikalingas geras drenažas?

Pamatus kilnoja įšalas. Tai sušalęs vanduo po pamatais. Reikia panaikinti visas galimas rizikas. Įrengiant visų tipų pamatus reikia įrengti drenažą, kad po pamatais nestovėtų susikaupęs vanduo. Drenažas įrengiamas 100 mm žemiau pamato. Gruntas po pamatu turi lengvai drenuotis (skalda arba žvyras). Jeigu gruntiniai vandenys aukštai galima remtis Suomių patirtimi ir juostinius pamatus negilinti žemiau įšalo, o sukurti žemėje šalčio barjerą ir atitolinti įšalo zoną, kad neperšaltų pamatai. Polistirolas apsaugo pamatus ir drenažą nuo įšalo (žr. paveikslėlis-brėžinys). Šaltis nuo sukurto barjero skverbiasi 45 laipsniu kampu, bet nepasiekia pamato ir drenažinio vamzdžio.
 

Kokį vaidmenį vaidinas pamatų hidroizoliacija?

Lietuva-lietaus kraštas, ir kritulių iškrenta daugiau nei spėja išgaruoti.Tuo tikslu jau nuo seno Lietuvoje įrenginėjamas drenažas. Be pamatų hidroizoliacijos ir šiltinimo, perteklinis vanduo esantis grunte skverbiasi į pamatus, esant neigiamai temperatūrai drėgmė ardo namo pamatus.Jei pamatai neapšiltinti , grindyse jaučiama vėsa, sienos sudūrime su pamatu kartais gali atsirasti pelėsis.

Kokios sutinkamos dažniausios klaidos?

Cokolis viena iš pagrindinių statybos klaidų. Kai jungiasi dvi atskiros tarpusavyje nesijungiančios medžiagos yra didelė rizika, kad tarp jų bus nesandarumas. Mūsų 6 metų sandarumo matavimo patirtis rodo, kad ~80% namų turi nesandarius cokolius.

Tokiu būdu pro cokolį veržiasi į namą šaltas oras. Būtina cokolį ne tik perdengti šildymo medžiagą , bet ir sandarinti sandarinimo juostomis.