Juostiniai pamatai. Konstrukcijos

Juostinių pamatų surenkamosios konstrukcijos susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninio pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu gali būti ir rūsio siena. Surenkamųjų pamatų blokai tipizuoti. Tam nustatyti perduodamų apkrovų intervalai ir tam tikri intervalai, kuriais keičiami blokų matmenys. Skiriamos keturios apkrovų grupės: 0,15; 0,25; 0,35 ir 0,45 MPa.

Lietuvoje gaminamų pado blokų plotis — 100 – 320 cm, su 20 ir 40 cm kartotiniu intervalu, aukštis — 30 ir 50 cm, ilgis 118 ir 238 cm; pamatų blokų plotis —30, 40, 50 cm, aukštis — 58 cm, ilgis — 78 ir 238 cm.

Industrinių gaminių kataloguose blokai žymimi raidėmis ir skaičiais: raidės rodo elemento tipą, o skaičiai — matmenis ir laikomąją galią. Pavyzdžiui, ФJI 20.12-2 reiškia: ФJI — juostinis pamatas, 20 – pamato plotis, lygus 2000 mm (20 dm), 12 – ilgis, lygus 1180 mm, 2—antros grupės laikomoji galia: R = 0,25 MPa.

Rūsio sienoms ir sienoms, esančioms žemėje, naudojami surenkamieji betoniniai blokai. Pagrindinių blokų ilgis — 2380 mm, o pridėtinių — 880 mm. Blokų plotis — 300, 400 ir 500 mm, aukštis —580 mm. Pagrindiniai 500 ir 400 mm pločio blokai daromi tuštymėtieji arba be tuštumų — vientisi. Tuštymėtieji blokai vartojami mažai apkrautoms sienoms.

Pamatai įrengiami tuojau po to, kai speciali komisija priima pagrindus ir surašo tam tikrą aktą. Jei, iškasus pamatų duobę arba tranšėją, pasirodo, kad pagrindo gruntas yra nepakankamai tankus, tai jis yra sutankinamas volu, plūktuvu ir kt. Jei pagrindo gruntai rišlūs ir drėgni, po papėde įrengiama rupaus smėlio 100 mm storio pagalvė, o dažniausiai betono pasluoksnis.

Surenkamieji pamatai dažniausiai montuojami su tarpais tarp pado blokų. Tarpai pripildomi smėlio, kuris sutankinamas. Tokie pamatai vadinami spragotais. Bet įrengti juos ant purių smėlių ir ant kai kurių molių negalima.

Ant pado blokų pilamas ne žemesnės kaip M50 markės skiedinys ir paskui montuojami pamatų blokai. Skiedinio sluoksniu išlyginus nelygumus, ištaisius nuokrypius, elementai tolygiau perduoda vienas kitam slėgi. Ant pirmos blokų eilės užpylus skiedinio, dedama antra eilė ir t. t. Jie dedami taip, kad gretimų blokų vertikalios siūlės nesutaptų. Tokia siena būna standesnė. Vertikalias siūles pripildžius skiedinio, visa siena tampa monolitine. Sienų sankirtose ir pastato kampuose blokai taip pat perrišami, t.y. vertikalios siūlės nesutapdinamos, kad rūsio sienos sudarytų standžią erdvinę sistemą.

Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1 : 2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1 :3 nerišliems gruntams. Kadangi bloko su horizontalia siūle aukštis 60 cm, tai ir pakopa daroma 60 cm aukščio.

Inžineriniai tinklai dažniausiai klojami virš pamato papėdės. Todėl, dedant pamatų blokus, paliekamos bloko aukščio angos. Paklojus inžinerines komunikacijas, skylės užtaisomos monolitiniu betonu.
Nevienodai susisluoksniavę ir suslėgti pagrindo gruntai gali netolygiai sėsti. Tuomet sienų stiprumui ir standumui padidinti į apatines ir viršutines horizontalias siūles tarp blokų dedama armatūra. Tokia siena yra lyg gelžbetoninė sija su armuota apatine ir viršutine zona.

Išorinių sienų kampų ir sandūrų su vidinėmis sienomis stiprumui padidinti į horizontalias siūles papildomai dedama armatūros tinklų.
Be vertikalių jėgų gilių rūsių sienas taip pat veikia didelis grunto šoninis slėgis. Jam atlaikyti tarp surenkamųjų blokų paliekami tarpai, į juos dedama apskaičiuotoji armatūra ir užmonolitinama betonu. Tokios siūlės dirba kaip gelžbetoninės vertikalios sijos, atremtos viršuje į perdangas, o apačioje į rūsio grindis ir yra veikiamos vertikalių bei horizontalių jėgų. Tuomet perdangos ir rūsio betoninių grindų konstrukcijos tikrinamos skaičiavimu kaip atramos ir, jeigu reikia, daromos stipresnės.

Žymos: juostiniai pamatai, pamatų konstrukcijos, pamatai, perdangos, blokai, betoninių grindų konstrukcijos.