Pamatų konstrukcija. Kokį tipą išsirinkti?

Seklieji juostiniai pamatai yra tinkamiausi geros struktūros gruntuose, kur nereikia daug gilinti, gruntinis vanduo nesudaro sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Populiariausios sekliųjų pamatų konstrukcijos – monolitiniai arba surenkamieji (blokiniai) pamatai. Šių pamatų pranašumas tas, kad jiems įrengti nereikia specialios technikos ir ypatingų darbo įgūdžių.

Verta paminėti ir netradicinę sekliųjų pamatų konstrukciją – plokščiuosius pamatus.

Plokščiųjų pamatų pagrindas – vientisa monolitinė gelžbetoninė pamato plokštė, kurios paviršius yra ir pirmo aukšto grindys. Įrengiant šio tipo pamatus, žemės darbai bus minimalūs.

Gilieji pamatai įrengiami, kai tvirto grunto sluoksnis yra giliau ir kasti daubą pamatui įrengti neracionalu. Pagrindinės giliųjų pamatų konstrukcijos yra gręžtiniai, plūktiniai (monolitiniai) ir kalamieji (pagaminti iš anksto) poliai.

Gręžtiniai poliai tinkami silpnesnės sandaros gruntuose, jeigu jų įrengimo neapsunkina gruntiniai vandenys. Esant gruntiniams vandenims, kai kuriais atvejais gręžtiniai poliai įrengiami naudojant apsauginius vamzdžius ar betonuojant per gręžimo sraigto vidų. Įvertinus geologinę situaciją ir matant, kad gręžti neįmanoma, teks rinktis kalamuosius polius. Šiuo būdu įrengiant polių neapsieinama be specializuotos technikos.

Neatsižvelgiant į tai, kokie poliai įrengiami, jie visais atvejais sujungiami monolitinio gelžbetonio juosta – rostverku.
Būtina paminėti, kad, parenkant pamatų konstrukciją, be grunto savybių, didelę įtaką turi ir projektuojamo namo svoris, t. y. laikančiųjų konstrukcijų (sienų ir perdangų) statybai naudojamos medžiagos.

Konstrukcijos parinkimas

Pats patikimiausias būdas pasirinkti pamatų konstrukciją – sklype atlikti geologinius tyrimus. Praktikoje būta daug atvejų, kai pamato konstrukciją užsakovas rinkdavosi neturėdamas geologinių tyrimų ataskaitos (tiesiog pasikonsultuodavo su „specialistais“), o paskui įsitikindavo, kad geologinius tyrimus atlikti derėjo.

„Specialistai“, padedantys pamato konstrukciją pasirinkti be geologinių tyrimų, jokiu būdu neprisiima atsakomybės už galimus padarinius.

Pažymėtina, kad atlikti privataus namo grunto tyrimus galima už 600 litų. Už šią sumą geologai dviejose pasirinktose sklypo vietose atliks po du grunto tyrimus, t. y. statinį zondavimą ir grunto gręžimą. Atliekant statinį zondavimą nustatomos mechaninės grunto savybės (stiprumas), o gręžiant nustatomas gruntinio vandens lygis, granuliometrinė grunto sudėtis (ar tai yra smėlis, molis ir pan.). Domėjausi, kiek kainuotų atvykti prie sklypo, esančio už miesto. Pasirodo, iki 30 km atstumu kaina nesikeistų, o vykstant toliau teks papildomai primokėti už nuvažiuotus kilometrus. Tai ne tokia didelė suma, ir užsakovas be jokių abejonių gali nustatyti, kiek ir kokių pamatų reikės pasirinkto namo konstrukcijai patikimai atremti (pasodinti). Atlikus geologinius tyrimus pateikiama išsami ataskaita su grafine dalimi ir išvada (rekomendacija).

Turint tokią ataskaitą ir namo projektą, profesionalūs pamatų meistrai patars, kokia pamato konstrukcija tinkamiausia jūsų sklype ir jūsų pageidavimu suprojektuos bei įrengs tinkamiausią pamatų konstrukciją.

Tiesa, paminėtinas atvejis, kai, kuriantis nuosavame sklype, reikalinga vietinė kanalizacija su valymo įrenginiais. Norint nustatyti filtracines grunto savybes, kanalizacijos šulinio vietoje reikia atlikti dar vieną grunto tyrimą gręžiant (be statinio zondavimo).

Juostiniai pamatai

Seklieji juostiniai pamatai surenkami iš betoninių blokų ar monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis. Šis įrengimo būdas imlus darbui – atliekama daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo ar betonavimo darbų. Vykdant žemės darbus, paruošiamas pamato pagrindas – smėlio ar stambaus žvyro.

Grunto stiprumas ir pamato įgilinimas

Pasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, pamato įgylis turi būti parinktas tiek pagal laikančiojo sluoksnio gylį, tiek pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje įsitvirtinusi taisyklė, kad gruntas įšąla iki 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir peršąla arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnieji. Pavyzdžiui, sausas smėlio arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnusis. Grunto kilsnumo priežastis – jame esantis vanduo, kuris neigiamoje temperatūroje virsdamas ledu plečiasi.

Pamato konstrukcijos vientisumas

Patiems gaminant betono mišinį, cemento reikia dėti tiek, kad būtų pasiekta projektuotojų nustatyta betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg vienam kubiniam metrui betono mišinio gauti.

Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys – technologinės betonavimo pertraukos. Baigiant dienos betonavimo darbus, į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus, pvz., keturis 1,4 m ilgio ir 14 mm skersmens strypus. Jei strypo ilgį reikia parinkti, atsižvelgiama į jo skersmenį. Strypo ilgis turi būt lygus 100d (d – strypo skersmuo). Čia pusė strypo įbetonuojama, o kita pusė paliekama išlindusi kitam betonavimo etapui tęsti.

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminiai pamatai nėra tradicinė Lietuvos pamatų konstrukcija. Šis sprendimas labiausiai paplitęs Skandinavijos šalyse. Šie pamatai įgijo kitą prasmę, kai buvo sukurta tvirta termoizoliacija ir ją tapo galima įrengti po pastato pamatu. Pamatai įrengiami liejant armuotą, ištisinę plokštę visame pastato plote. Svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą pagrindo paruošimą, monolitinės plokštės stiprumą. Įrengiant plokščiuosius pamatus būtina tiksliai apskaičiuoti pastato apkrovas į pamatus ir tinkamai paruošti gruntą, kad pamato pagrindas taptų stiprus, standus ir nekilsnus. Tam po pamatais suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio, žvyro ir skaldos mišinio. Ant jo specialiose formose iš polistireninio putplasčio išliejama monolitinė gelžbetonio plokštė. Taip sumontuojama darniai veikianti vientisa konstrukcija, kuri tolygiai paskirsto pastato apkrovas per visą plotą ir užtikrina pastato stabilumą bei tvirtumą. Įrengus tokio tipo pamatus, jų nereikia papildomai apšiltinti ar hidroizoliuoti, nes jie jau būna apsaugoti nuo šalčio, drėgmės ir įšalo.

Montuojant plokštuminius pamatus sutrumpėja statybos laikas, nes daug darbų padaroma vienu metu: įrengiami komunikacijų įvadai, apšiltinama pamatų plokštė, viduje išvedžiojami nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai, įrengiama grindų šildymo sistema bei juodgrindės, apdailinamas cokolis.

Plokštuminiai pamatai – energiją taupančių namų statybos technologija, jų konstrukcija tokia, kad visiškai neleidžia skverbtis drėgmei ir susidaryti šalčio tilteliams.

Toliau pateikiami svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus:

Grunto sluoksnis, ant kurio remiamas pamatas, turi būti tinkamo stiprumo.

Pamatas turi būti įgilinamas ne aukščiau įšalimo ribos, kuri priklauso nuo geologinių sąlygų. Lietuvoje ji yra iki 1,2 m nuo žemės paviršiaus.

Pamato konstrukcija turi būti vientisa (svarbu technologinių siūlių įrengimo ypatumai ir technologiškas medžiagų naudojimas).

Hidroizoliacinės pamato savybės.

Termoizoliacinės pamato savybės.

Gręžtiniai poliai

Gręžtiniai poliai – tai grunto gręžimo mechanizmu grunte suformuota kiaurymė, užpildoma armuotuoju monolitiniu betonu. Gręžinio gylis priklauso nuo to, kokiame gylyje slūgso stipraus grunto sluoksnis. Gręžinio skersmenį nustato projektuotojas, atsižvelgdamas į statomo namo svorį ir grunto stiprį.
Turint gręžtinių pamatų projektą galima nusižymėti būsimų gręžinių vietas. Tuomet gręžiamos kiaurymės pamatams. Išgręžus kiaurymę patikrinamas dugne esantis gruntas. Jis turi atitikti projekte aprašytąsias savybes. Dugne esantis gruntas turi būti natūralus, nejudintas, negali būti užbyrėjimų.
Toliau betonuojama kiaurymė. Užpylus betoną ir įstačius armatūrą tiksliai toje vietoje, kuri nurodyta projekte, lyginamas betono paviršius. Betono paviršius turi būti nulygintas tiksliai pagal tą aukštį, kurį nurodo projektuotojas.

Įrengiant gręžtinius pamatus dažniausiai daromos šios klaidos:

Neteisinga gręžinio nužymėjimo vieta. Pamatas išgręžiamas ne ten arba su nuokrypa.

Statybininkai mėgėjai dažnai neatkreipia dėmesio į tai, kad gręžinio dugnas prieš betonuojant užbyrėjo.

Atlikus betonavimo darbus, betono paviršius pagal reikiamą aukštį nenulyginamas. Taip atsiranda nereikalingų sunkumų armuojant rostverką ar statant klojinius.

Ant tvarkingai įrengtų gręžtinių pamatų galima įrengti jungiamąją monolitinę siją – rostverką. Palyginti su sekliaisiais pamatais, gręžtinius pamatus įrengti yra gerokai pigiau.

Spraustiniai poliai

Spraustiniai poliai kitaip gali būti vadinami kaltiniais, plūktiniais ar vibraciniais. Iš esmės tai vieni ir tie patys poliai, tik įrengiami skirtingais mechanizmais. Jų visų laikomoji galia nustatoma tuo pačiu principu – grunto pasipriešinimu spraudimui (kitaip – atsaku). Spraustinio polio (kaip ir gręžinio) gylis priklauso nuo to, kokiame gylyje slūgso stipraus grunto sluoksnis. Spraustinio polio skersmenį nustato projektuotojas.

Turint spraustinių pamatų projektą galima nusižymėti būsimų polių vietas ir specialia įranga įrengti pamatus. Spraudžiamo polio atsakas turi atitikti projekte nurodytą dydį.

Lyginant spraustinį ir gręžtinį polius matyti, kad spraustinio polio stiprumas kelis kartus efektyvesnis nei gręžtinio polio, bet technologija brangesnė (reikalingi specialūs mechanizmai). Vis dėlto daugeliu atvejų parenkami spraustiniai poliai, nes juos įrengiant sunaudojama kelis kartus mažiau betono, statybos trukmė mažesnė, rizikos dėl pamato laikomosios galios nėra. Įvertinus visas teigiamas spraustinių polių savybes, dažnai specifinė brangi technologija atsiperka. Šiuo atveju reikia įvertinti ir galimybę dirbti su vibraciją keliančia technologija, nes ji gali neigiamai paveikti šalia stovinčių statinių saugumą.

Patikimiausia pamatų hidroizoliacija – klijuojamoji

Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją.

Vertikalioji pamatų hidroizoliacija įrengiama tam, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušaldymo ir atšildymo ciklų (tai pamažu ardo vientisą betono masę ir pamatai irsta). Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pusėje.

Horizontalioji hidroizoliacija įrengiama tam, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepasklistų sienose. Ji įrengiama pamato viršuje.

Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausu. Patikimiausia – tradicinė bitumo pagrindu pagaminta klijuojamoji ruloninė danga. Ji dėl gerų tamprumo savybių puikiai išsilaiko ir įvykus galimoms pamato deformacijoms.

Pamatų termoizoliacija – pastato apsauga nuo įšalo

Svarbus namo pamatų įrengimo darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos šilumos izoliavimo tikslas – užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas – šiltinimo medžiagą integruoti į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju būna trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau kitaip grindų peršalimo tikrai neišvengsite. Šiam tikslui pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Kitas būdas – šiltinti pamato plokštumą iš išorės.

Esant galimybei termoizoliacinę medžiagą reikia įgilinti iki pamato pado.

Patirtis akivaizdžiai parodė, kad daugeliu atvejų termoizoliacijos įrengimui neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius rasos taškui, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Kiekvienas termoizoliacinių medžiagų gamintojas pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Norint teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgą, reikia siekti, kad termoizoliacinė medžiaga suformuotų vientisą šalčio skydą. Jeigu namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės (šiltinimo medžiagos turi liestis). Jeigu mūrinis namas apšiltinamas pagal principą „mūras – izoliacija – mūras“, šilumos izoliaciją taip pat reikia įterpti į pamato vidurį.

Rostverko įrengimas

Poliai, nepaisant jų tipo, visais atvejais sujungiami monolitinio gelžbetonio juosta – rostverku. Rostverko konstrukcija turi sujungti padarytus polius (iš apačios) ir atkartotų statomą, kaip tai numatė projektuotojai; siena turi būti atkartota ne vien dėl taisyklingo apkrovos perdavimo, bet ir norint užtikrinti šilumos ir hidroizoliacinių sluoksnių vientisumą. Kaip matyti paveiksle, atsižvelgiant į namo sieną, rostverko konstrukcija gali būti dvisluoksnė – betonas ir šilumos izoliacija, ar trisluoksnė – betonas, šilumos izoliacija ir betonas.

Termoizoliaciniam sluoksniui formuoti rekomenduojama tinkamiausia šiam tikslui medžiaga – ekstruzinis polistireninis putplastis. Mat jis, skirtingai nei įprastas putplastis, neįgeria nei vandens (eksploatuojant), nei cemento pieno (įrengiant monolitinį rostverką). O tai užtikrina, kad gamintojo deklaruojamos termoizoliacinės savybės bus išlaikytos.
Įrengiant betoninę rostverko dalį, daugiau dėmesio reikia skirti armavimui.

Pagrindinės armavimo taisyklės:

jungiant išilginius strypus virinimo būdu, virintinė siūlė turi būti ne trumpesnė kaip aštuoni strypo skersmenys;

išilginiai strypai, jungiami kitu, ne virinimo, būdu, turi kloti vienas kitą ne mažiau kaip 47-iais strypo skersmenimis;

jungiamų išilginių strypų viename pjūvyje (vienoje vietoje) negali būti daugiau nei pusė viso išilginių strypų skaičiaus;

reikia laikytis projektuotojo nustatytų skersinio armavimo reikalavimų, tokių kaip skersinės armatūros klasė, skersmuo, žingsnis tarp strypų;

skersinis armavimas polio zonoje turi būti tankesnis nei tarpatramyje.

Statant rostverko klojinį, būsimo rostverko kokybei neatsiejamą įtaką daro klojiniui naudojamų medžiagų kokybė ir meistro kruopštumas. Kruopštus, sumanus meistras, naudodamas ir paprastas lentas, rostverką padarys kokybišką ir estetišką. Naudojant gamyklinius, specialiai tam skirtus klojinius, kokybę ir spartų darbų tempą gali išgauti ir meistrai mėgėjai. Viskas priklauso nuo užsakovo apsisprendimo, t. y. poreikių ir finansinių galimybių.

Pamatų betonas

Tiek išgręžus gręžinį, tiek paruošus klojinį rostverkui, belieka taisyklingai sukloti nustatytos markės betoną. Mažiausiai rūpesčių bus perkant pagamintą betono mišinį. Juolab kad šiandienėmis kainomis betono patiems gaminti tiesiog neapsimoka, o išgauti reikiamą jo klasę – neįmanoma. Betonuojant daugiau dėmesio reikia kreipti į betono slankumą ir sutankinimą. Klojamasis betonas negali būti pernelyg skystas ar tirštas. Taisyklingai paklotas ir sutankintas betonas negali būti porėtas ar susisluoksniavęs.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.