Kaip apšiltinti balkoną?

Įstiklinus – jau pusė darbo

Pirmas darbas taupant namo ar buto šilumą, be abejonės, yra balkonų įstiklinimas langais su stiklo paketais ir plastiko, medienos ar aliuminio profiliais. Labai svarbu, kad gaminys būtų ne tik kokybiškas (tai lems, ar langas ilgainiui neišsikraipys, gerai varstysis), bet ir tinkamai sumontuotas.

Pasak ekspertų, langų savybės net 80 proc. priklauso nuo montavimo darbų ir medžiagų kokybės. Kad viduje nepradėtų kauptis drėgmė, neatsirastų pelėsis, montavimo putos lauko pusėje turi būti apsaugotos nuo saulės ir lietaus poveikio, tačiau jos turi būti laidžios orui.

Kai balkonas sujungiamas su kambariu ir padidinamas gyvenamasis plotas, reikalingas didesnis sandarumas. Šiuo atveju rekomenduojama ypatinga hidroizoliacija, kurią sudaro išsiplečiančios juostos (užpildo nelygumus, neleidžia skverbtis vandeniui), silikonu užpildytas tarpas ir apsauginės juostos, apsaugančios nuo saulės ir kritulių, bei skarda (krituliams nukreipti) iš viršaus ir apačioje.

Neretai kyla klausimas, gal patogiau būtų rinktis slankiąsias sistemas? Jos atrodo patraukliai, apsaugo nuo vėjo ir kritulių, tačiau šilumos neužtikrina, yra nelabai sandarios.

Balkono įstiklinimas – tik pusė darbo. Svarbu apšiltinti ir lubas, grindis, kitas balkono dalis.

Vata – šilumos saugotojas

Įprasta šiltinimo medžiaga – mineralinė vata (Isover, Ursa, Knauf, Rockwool), polistirenas, populiariai vadinamas putplasčiu. Jis labai lengvas, palyginti nestoras jo sluoksnis gerai saugo šilumą. Tiesa, jis trapokas. Todėl meistrai paprastai geriau vertina mineralinę vatą. Jos storis parenkamas atsižvelgiant į šiltinamo balkono ar lodžijos būklę. Paprastai pasirenkamas 50–150 mm sluoksnis.

Medžiaga turi būti mažo šilumos laidumo, atspari drėgmei ir neprapučiama vėjų.

Apšiltinamų balkonų ir lodžijų apdaila gali būti įvairiausia. Tinka gipskartonis, plastiko plokštės, medžio lentelės ir kita.

Rasos taškas ir kaip su juo kovoti

Specialistų nuomone, šaltas sienas geriausia šiltinti iš lauko pusės. Šiltinant iš vidaus, šiltinimo sluoksnyje gali kauptis kondensatas. Atsiranda vadinamasis rasos taškas, kai dėl didelio temperatūrų skirtumo toje vietoje ima kauptis drėgmė arba kondensuojasi vidaus garai. Tuomet izoliacija savaime tampa laidesnė šilumai.

To vengiant ant vatos dedama polietileninė 200 mikronų storio plėvelė ar aliuminio folija. Beje, yra vatos lakštų, jau izoliuotų aliuminio folija (pvz., Izover KT 40 AL). Labai gerai reikia izoliuoti nuo garų tuos balkonus ar lodžijas, kurios susijungia su virtuve. Mat valgio ruošimo patalpoje būna daugiausia garų.

Taip pat verta atminti: šiltinamo balkono ar lodžijos lubos turi būti tokio storio, kad šiluma nesiskverbtų į viršutinį aukštą, o kaimyno balkono grindys žiemą neapledėtų.