Židinių rūšys ir šildymo būdai

Renesanso laikotarpiu židinį imta naudoti ne tik patalpoms šildyti, bet ir interjerui puošti. Gotikos ir baroko interjeruose židinys tapo vienu svarbiausių interjero elementų. Jo puošyboje vyravo skulptūros dekoras ir architektūros elementai. Klasicistiniams židiniams būdinga taisyklingos formos, išsikišusi sąramos lentynėlė (žvakidei, laikrodžiui, skulptūrai pastatyti), puošyba antikiniais motyvais.

Šiandien židiniai vis labiau populiarėja. Tai lemia kelios priežastys. Pagrindinės iš jų: patogaus patalpų šildymo būdo ieškojimas, namų jaukumo siekimas, patrauklumo ir funkcionalumo derinimas. Bet kol kas vyrauja nuomonė, kad židinį pastatyti yra itin sunku. Tačiau jį pastatyti tikrai nesunkiau nei krosnį, priešingai, net lengviau. Pirmiausia reikia išsirinkti židinio tipą.

Šiandien yra kelių tipų židinių. Labiausiai paplitę uždari, įrengti sienoje ir atviri – stovintys atokiau nuo sienų.

Židiniai taip pat skirstomi dar į kelis pagrindinius tipus:

• uždari židiniai. Jie dažniausiai būna įrengti sienose ir turi uždarą kaminą. Tokie židiniai labai praktiški, kadangi visiškai neužima vietos kambaryje, tačiau juos įrengti galima tik statant namą, kai statomos sienos.

• Pusiau uždari. Šie židiniai nesujungti su sienos konstrukcija. Kaminas gali būti įrengtas tiek šalia sienos, tiek pačioje sienoje. Šis židinys užima daugiau vietos, tačiau jį galima įrengti tiek naujame, dar tik statomame, tiek jau pastatytame name. Be to, židinį įrengus aukščiau nei krosnis, jais bus galima naudotis tiek atskirai, tiek vienu metu.

• Atviri židiniai. Jie statomi patalpos viduryje. Tai židiniai su didele siaurėjančia pakura, kuri dažniausiai būna sumūryta iš ugniai atsparių plytų. Jie pasižymi itin dideliu estetiškumu bei dekoratyvumu. Padaryti labai paprastai, bet itin efektyvūs. Šiluma tolygiai sklinda į visas patalpos puses. Tačiau reikia imtis papildomų priešgaisrinių apsaugos veiksmų. Jei židinys atviras, patartina jį montuoti 35–50 cm nuo grindų. Ant jo grandinėmis ar paprastai primontuojamas kaminas. Tokius židinius galima įsirengti ir lauko kiemelyje, sode ar terasoje.

• Židinys, sujungtas su krosnimi. Krosnis – efektyvus patalpos šildymo įrenginys. Akmenys greitai įkaista ir puošia interjerą. Krosnis turi atskirą kaminą. Prie jos primontuojamas židinys su bendru arba atskiru kaminu. Jie įrengiami ant pamato. Tokia konstrukcija taupo medžiagas ir erdvę.

• Kampinis kaminas. Šis variantas ne itin populiarus, nes montuojant jame lieka daug nepanaudotos erdvės. Gerai tai, kad jis vienu metu gali šildyti net tris patalpas iš karto, bet ne itin kokybiškai.

Šildymas židiniais vyksta dviem būdais:

• tiesiogiai nuo ugnies kaitros. Tokiu būdu šildomos tik greta židinio esančios patalpos. Židinio efektyvumas labai mažas – iki 15–20%, be to, trumpas vienos įkrovos malkų degimo laikas. Šio tipo židiniai dabar dažnai atlieka interjero puošybos funkciją, kitaip tariant, tai namų puošmena;

• nuo šilumos kaupiklių. Šis būdas yra populiaresnis ir efektyvesnis. Šilumos kaupikliai gali būti ugniakurą supančios konstrukcijos, taip pat konstrukcija, kuri šilumą į patalpas perduoda pro židinį patekant orui.

Dabar žinote pagrindinius faktus apie židinius. Galite nuspręsti, koks labiausiai tinka jūsų namams, ir kokio norėtumėte.