Geoterminis šildymas – mitai ir tikrovė

Pradininkai – racionalieji skandinavai

Nors pats geoterminis patalpų šildymo būdas atrastas prieš pusantro šimtmečio, praktinis jo pritaikymas prasidėjo tik prieš keletą dešimtmečių. Priežastis paprasta: tada, apie 1973 metus, pirmąsyk smarkiai pabrango nafta, iki tol kainavusi maždaug 10 kartų mažiau negu dabar.

Racionaliųjų vakarų europiečių prote įvyko tikras perversmas – būtent tada imta aiškiau suprasti, kad neverta įrenginėti būstuose didelių langų, juk taip prarandama energija.

Suprantama, brangstanti nafta privertė galvoti apie įvairius alternatyvius energijos šaltinius. Kai kurie jų ir dabar tebėra per brangūs realiam gyvenimui, bet ne geoterminė technologija.

Racionalieji skandinavai jau tada suskaičiavo, kad naudinga eikvoti energiją tam, kad jos grąža būtų keleriopa. Juk tokio šildymo principas remiasi ne šilumos energijos gamyba, o tik energijos perkėlimu. Taip pigiau, negu gaminti.

Šaldytuvas išvirkščiai

Geoterminio šildymo principas labai sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Šiaip galima sakyti, kad tai šaldytuvas išvirkščiai. Juk šaldytuve perteklinė energija, kuri gaunama atšaldant jo kamerą, naudojama jo grotelėms šildyti. Tik grotelių šiluma čia niekam nereikalinga, reikalingas būtent atvėsinimas.

O geoterminio šildymo atveju šaldymo kameros ir visos šaldančios šaldytuvo dalies vaidmenį atlieka išorinis kontūras, kuris pakastas po žeme namo savininko sklype. Jis ima šilumą iš grunto ir jį atšaldo. O šildomos grotelės šiuo atveju yra namo savininko radiatoriai (šildymo sistema). 

Iš išorinio kontūro į vidų energiją, kaip ir šaldytuve, perduoda kompresoriuje esantis freonas – jis nuo kylančios temperatūros užverda. Kompresorius freono garus suslegia, freonas nuo slėgio padidėjimo staiga įkaista – tokiu būdu energija patenka į šildymo siurblį, o iš jo – namo šildymo sistemą. 

Šilumos siurblys – svarbiausią geoterminio šildymo sistemos dalis. Siurblių esama įvairių, kaip ir jų gamintojų bei pardavėjų. Apie tai, kaip protingai jį pasirinkti – šiek tiek vėliau. Kol kas gal verta paminėti tik tai, kad kiekvienas šilumos siurblys turi savo COP, taip vadinamas jo naudingo veikimo koeficientas.

Šis skaičius parodo, kiek kilovatvalandžių šilumos gausite sunaudoję vieną kilovatvalandę elektros. Kokybiško siurblio COP standartinėmis sąlygomis turi siekti 5. Tai reiškia, kad jūsų šildymo sąnaudos bus 5 kartus mažesnės negu šildantis elektra.

Šią sistemą įprasta vadinti geotermine, bet iš tikrųjų ji tokia nėra. Geoterminė šiluma yra ateinanti iš žemės gelmių, ji šildo geizerius Islandijoje ir geoterminę jėgainę Klaipėdoje. Čia iš tiesų naudojama saulės energija, kuri kelia grunto temperatūrą. Bet iš tiesų tai juk jokio skirtumo, kaip pavadinsi, šildo ji taip pat pigiai. 

Viską darykite iš eilės

Apie geoterminio šildymo įrengimą protingiau pagalvoti jau tada, kai dar tik ruošiatės statyti namą. Name, kuris bus šildomas geoterminiu būdu, nereikia kamino ir specialaus ventiliacijos kanalo.

Geoterminio šildymo katilinės patalpai nekeliami jokie specialūs reikalavimai – nereikia jokio lango į išorę, kaip dujinio šildymo atveju. Katilinė gali būti tiesiog patalpos viduje. Išorinį kontūrą irgi patogiau užkasinėti tada, kai dar neatlikti gerbūvio darbai – koks malonumas dukart atsodinti veją? Be to, jums nereikia patalpos malkoms arba anglims laikyti – jos statyba irgi kainuoja.

Jeigu jums kas nors sako, kad geoterminio šildymo sistema yra neįperkamas malonumas, prieš jam pritardami suskaičiuokite, kiek galite sutaupyti būdami nuoseklūs. 

Protingas mokosi iš svetimų klaidų

Prisipažinkite, ar sugebėtumėte savarankiškai, be patyrusio santechniko konsultacijos, įsirengti tradicinę namo šildymo sistemą, subalansuoti radiatorius ir kt.? Jei taip, jūs esate gabus šioje srityje žmogus. Bet būtent todėl turėtumėte dar geriau suprasti, kad neverta lįsti į tą sritį, kurioje nieko neišmanote.

Vargu ar verta labai išsamiai gilintis į siurblio pasirinkimo detales, į jo technines charakteristikas. Tam yra specialistai, kurie prekiauja tokia įranga, ją įrengia ir aptarnauja. Sakysite, nieko nėra blogiau, kaip klausti patarimo to, iš kurio perki – jis visada patars pirkti.

Bet vis tiek iš kažko perkame, tad čia galioja įprastiniai dėsniai. Nesunku pasidomėti, ar seniai įmonė prekiauja tokia įranga, ar teikia serviso paslaugas. Galima susirasti žmogų, kuris pirko tokią įrangą prieš kurį laiką. Net po vieno šildymo sezono jis galės jums pasakyti pakankamai daug. 

Geoterminis šildymas kilo iš Skandinavijos, ten sukaupta daugiausia šios srities patirties, be to, šios šalys apskritai pasižymi aukšta darbo kultūra ir gaminių kokybe. Bet pastaruoju metu tokia įranga jau pradėta gaminti ir Pietryčių Azijos šalyse.

Jūsų valia, ką rinktis: ar suteikiančią 5 metų garantiją – o ji labai svarbi tokiai sudėtingai įrangai – garsaus šios srities švedų gamintojo „NIBE" produkciją, ar kur nors Šanchajaus apylinkėse nebrangiai pagamintą kinietišką komplektą, kuriam niekas nesuteikia nei garantijų, nei serviso. 

Kaip jau minėta, geoterminio šildymo įranga – pakankamai sudėtinga, o juk net dujinio šildymo katilo pats neremontuojate. Serviso srityje irgi yra naujokų, jie atpažįstami irgi laikantis bendrųjų atsargumo principų – ar seniai dirbate šioje srityje, mielieji? Parodykite, kur. Jeigu firma turi nelaimingų pirkėjų, juos galima surasti, ir jie pasakys viską, ką nutyli firma. 

O patyrusios firmos privalumas paprastas: ji turi daug klientų, juos reikia nuolat aptarnauti. Taip atsiranda patirtis ir kokybė – geriau pasimokykite iš tų klaidų, kurias patyrę specialistai (galbūt) padarė savo veiklos pradžioje, o ne iš savo. Firmai, turinčiai daug klientų, būtina turėti pakankamai atsarginių dalių – tai garantija, kad jums nereikės laukti, kol jų atgabens iš kokios nors Kinijos.

Jeigu konsultantas jums pataria įsirengti tinkamą šildymo įrangą, tai visai nereiškia, kad jis yra santechnikos firmos agentas. Geoterminio šildymo įranga efektyviau veikia tada, kai temperatūrų skirtumas tarp grunto ir patalpų yra mažesnis – tada mažiausios yra elektros sąnaudos. Kai šitaip, tai šildomos grindys, dideli radiatoriai gali smarkiai sumažinti jūsų elektros skaitiklio parodymus.

Yra įmonių, kurios siūlo panašias sistemas, bet pagrįstas kiek kitokia technologija: šiluma imama iš oro. Viskas būtų gerai, bet grunto temperatūra pusantro metro gylyje yra pakankamai stabili, sistemos veikimą ir sąnaudas galima labai aiškiai prognozuoti. O kokios bus sąnaudos sistemos, kuri priklauso nuo nenuspėjamos lietuviškos oro temperatūros? Juk kartais pas mus atšąla iki 20 laipsnių šalčio. 

Prieš patikėdami mitais, patikrinkite

Mitas, kad geoterminio šildymo sistema brangi. Brangi kiekviena investicija – juk reikia laukti atsipirkimo. Apskaičiuota, kad esant dabartinėms elektros kainoms, tokia sistema namo šildymui atsiperka per 5-7 metus (lyginant su šildymu elektra, suskystintomis dujomis, skystu kuru) . Kaip manote, ar mažės elektros kainos, kai uždarysime Ignalinos atominę? 

Geoterminės įrangos pardavėjai jau pastebėjo, kad atsiranda naujas pirkėjų srautas – tai tie žmonės, kurie nenori ilgiau dirbti savo kietojo kuro katilo pečkuriais. Nebūtina iš karto imtis ir įrenginėti geoterminio šildymo sistemą, ir griauti senąją, taip pat nebūtina iš karto įsirenginėti naują šildymo sistemą pastato viduje.

Senasis kietojo kuro katilas gali likti kaip rezervinis, o naują šildymo sistemą visai protinga įrenginėti (o šildymo sistemą tikslinga renovuoti) per šildymo sezoną aiškiai pamačius senosios trūkumus.

Dar vienas mitas – kad pirmaisiais veikimo metais (tik su geoterminiu šildymu) geoterminio šildymo sistemos sąnaudos gerokai didesnės. Taip galima sakyti apie bet kurią šildymo sistemą, įskaitant ir senovinę malkinę krosnį. Nieko stebėtino, kad naujas namas pirma turi įšilti, o tuo metu tam reikia daugiau šilumos. 

Dujų kainų dinamika kalba pati už save, todėl apie geoterminio šildymo sistemos pranašumus prieš dujinę mažiausiai verta kalbėti. Gal tik vertėtų pridurti, kad dujų įvadas yra pats brangiausias infrastruktūros elementas – į tai derėtų atsižvelgti įvertinant pirkimo kainų skirtumą. Taip pat vertėtų atsiminti, kad taršos mokestį ateityje numatyta skirti ir gyventojams. 

Kitas mitas, kad keliami kokie nors išskirtiniai elektros galios reikalavimai. Veikianti geoterminio šildymo sistema – o ji vis išsijunginėja, taip pat, kaip ir dujinio šildymo katilas – (vidutiniškam lietuviškam namui) naudoja tiek pat energijos, kaip elektrinis virdulys, apie 2 kilovatus.