Vėjo energetika: savas energijos šaltinis, kurio neišnaudojame

Lietuvoje iš vėjo pagaminama vis daugiau elektros

Iš vėjo 2013 m. buvo pagaminta 6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos – tai didžiausia dalis iš visų vietinių išteklių. Tačiau ekspertų teigimu, per kelerius metus galima pasiekti, kad iš vėjo gaminama elektra sudarytų ketvirtadalį, o visi atsinaujinantys ištekliai kartu sudėjus – pusę šalies elektros poreikio.

Lietuvoje dabar veikia 17 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra instaliuota galia siekia 282 MW. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bendros investicijos, iki šiol skirtos vėjo jėgainių parkams Lietuvoje, siekia 1,7 mlrd. Lt.

Stambiausias elektros energijos iš vėjo gamintojas yra Estijos energetikos bendrovės „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje UAB „4 Energia“, kurios valdomi parkai 2013 m. pagamino 188,3 MWh elektros energijos.

Iš viso 2013 m. šalyje veikiančios vėjo jėgainės pagamino 599,99 GWh elektros energijos – daugiausia iš Baltijos šalių ir maždaug 11,5 proc. daugiau negu 2012 m. Šiemet Lietuvoje vėjo jėgainių pagaminamos elektros kiekis toliau augo. Nuo 2014 m. sausio iki gegužės vėjo jėgainės pagamino 240,8 GWh elektros energijos – 21,5 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje kol kas riboja įstatymų nustatyta prie perdavimo tinklų jungiamų jėgainių maksimali 500 MW suminė galia. Kadangi šis kiekis aukcionuose jau išdalytas pasiūliusiems mažiausią supirkimo kainą, valdžios atstovai turi suplanuoti naują plėtros etapą.

Mažiausia pasiekta supirkimo kaina įvykusiuose aukcionuose yra 24 ct/kWh. Už šią kainą gamintojai elektrą parduos 12 metų, o vėliau už rinkos kainą.

„Vėjo jėgainių technologijoms tobulėjant, atotrūkis tarp rinkos kainos ir energijos gamybos kainos jėgainėse ir toliau mažės. Todėl vėjo jėgainių gaminama energija gali sudaryti didelę dalį šalyje generuojamos elektros energijos.

Artimiausioje ateityje aukcionus laimėjusiems gamintojams baigiant įrengti naujas elektrines ir jas prijungiant prie tinklų, elektros energijos gamyba augs, tačiau, norint užtikrinti tvarų augimą, ilgalaikėje perspektyvoje būtina didinti esamą 500 MW limitą“, – sako „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai „Litgrid“ užsakymu atlikto studiją, kurioje teigiama, kad prie Lietuvos elektros tinklų techniškai galima prijungti dvigubai daugiau galios vėjo energijos nei įstatymai leidžia šiuo metu – iki 1000 MW. T. Navickas teigia, kad realu tikėtis, jog iki 2020 m. mūsų šalyje esančių vėjo jėgainių suminė galia padidės iki 850 MW.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Privačių vėjo jėgainių perspektyvos

Pasak Vėjo energetikų asociacijos prezidento prof. Stasio Paulausko, šiuo metu vėjo elektrinės pagamina apie 15 proc. Lietuvoje generuojamos elektros energijos. O 70 proc. elektros yra importuojama iš Rusijos. Nors yra visos galimybės visiškai apsirūpinti saugia ir švaria vėjo energija įrengus tūkstančius vėjo elektrinių sausumoje, valdančios politinės jėgos sustabdė vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje.

„To pretekstas labai išmanus – neva jau išnaudoti šiai remiamai energetikos šakai skirti 500 MW galios pajėgumai. O naujų limitų Seimas patvirtinti ir nesirengia, nes valdančios partijos tarnauja senosios – deginančios – dujų ir naftos energetikos klanams“, teigia p. Paulauskas.

Stasys Paulauskas, Vėjo energetikų asociacijos prezidentas

„Atėjo metas atsisakyti vėjo energetiką sustabdžiusios „paramos“, nes šiandien vėjo elektrinėse pagamintos elektros savikaina yra žemesnė už kainą, kuria importuojama elektra. Reikia įteisinti tvarką, kad vėjo elektrinių pagaminta elektra būtų superkama vidutine praėjusio ketvirčio kaina“, teigia p. Paulauskas.

Vyriausybėje svarstomas Lietuvos teritorijos bendrasis planas su numatytais jūros vėjo elektrinių įrengimo plotais. Čia gali būti įrengta per tūkstantis vėjo elektrinių, kurių bendra galia viršytų 7,2 GW. Jos bus įtrauktos į transeuropinį jūros vėjo energetikos supertinklą.

Tai padės padidinti jūros vėjo galios veiksnį iki 70 %, o Europos elektros rinkų integraciją – iki 100 %. Po penkerių metų jūros vėjo elektrinės tieks į sausumą daugybę labai pigios elektros energijos, kurią bus galima panaudoti ne vien kaip elektros šaltinį, bet ir šildyti būstus žiemos sezono metu. O vasarą dar sėkmingai išnaudojama ir saulės energija.

Pasak “Vėjo fabriko” direktoriaus Lauro Balsevičiaus, šiuo metu gaminamos ir vartotojams įdiegiamos iki 10 kW galingumo vėjo jėgainės, kurioms nėra reikalingi statybų leidimai. Labai svarbu tai, kad nuo praeitų metų supaprastėjo elektros tinklo tiekėjų reikalavimai dėl perteklinės pagamintos energijos, atsirado apskaita su dvikrypčiais apskaitos prietaisais (el. skaitliukais). Taip pat supaprastėjo reikalavimai priduoti įrenginius Energetikos inspekcijai.

“Vėjo fabriko” direktorius Lauras Balsevičius

2012 m. mūsų įmonė įgyvendino 178 tūkst. Lt vertės ES struktūrinių fondų projektą “Vėjo energijos panaudojimo mokslinių tyrimų technologinės bazės sukūrimas”, kuris žymiai paspartino komercinių vėjo jėgainių gamybos procesą Lietuvoje.

Pagrindiniai vėjo jėgainių užsakovai (vartotojai) yra fiziniai asmenys, ūkininkai, įmonės, kurios dalį savo sunaudojamos energijos pasigamina vėjo pagalba sumažindami savo išlaidas elektros energijos pirkimui. Taip pat jau gana populiaru vėją “pakinkyti” ir integruotose šildymo sistemose, t.y. kaip alternatyvus energijos šaltinis.

Klaipėdoje įsteigtas Vėjo energetikos informacijos centras, kuriame įrengta išmaniojo būsto sistema. Čia veikia „Vėjo fabrikas“ pagaminta 2 kW galios vėjo elektrinė, saulės baterijos, profesionali hidrometeorologijos stotis, monitoringo įranga ir kt. Centre mokoma, kaip įsirengti išmaniojo būsto sistemą. Sparčiai pinganti saulės elektrinių įranga ir netrukus atsieisiantys elektromobiliai sudarys galimybių užbaigti autonominio būsto energetikos sistemos formavimą.

Tada atsiras prielaidos atsijungti nuo brangaus ir išlaidaus elektros tinklo, apsirūpinti švaria ir saugia energija ir gerokai sumažinti elektros kainą.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.