Paprastieji gero dizaino receptai

Radikalių naujovių pasirodymas, deja, nėra dažnas reiškinys Milano baldų mugėje. Priešingai, stilistiniai pokyčiai vyksta pabrėžtinai lėtai, kad neatbaidytų potencialių pirkėjų.

Viena iš tendencijų klasikinių baldų sektoriuje –geometrinių formų griežtėjimas, vis labiau primenantis artdeco stilistiką. Viena vertus, tai leidžia kiek supaprastinti baldų gamybą, pritaikyti juos prie šiuolaikinės architektūros poreikių, kita vertus, panaudoti šiuolaikines technologijas (lazerinį metalo pjovimą, skaitmeninį graviravimą ir pan.) Atskiri bruožai iš klasikos skyriaus persikėlė į modernaus dizaino stendus: pavyzdžiui, dekoratyvinė inkrustacija, raižyba, fasadų apmušimas paminkštintu audiniu arba alkantara (verstos odos pakaitalu).

Skirtingų stilių bruožų integracija, įgaunanti naują estetinę išraišką,visuomet buvo svarbi dizaino kūrimo priemonė. Tačiau kai kurios Milano parodos dalyvės ją suvokė pernelyg tiesmukiškai, pavyzdžiui, italų kompanija „Boffi“ stende eksponuojamus korpusinius baldus sudarė skirtingų stilių fragmentų mechaniški junginiai, primenantys momentinių klijų reklamą. Kitos firmos, kaip antai „Edra“, propagavo „valdomą chaosą“, pabrėždamos prabangių medžiagų perteklių.

Gamintojai nuolat atranda vis naujus medžiagų kontrastus: kartais siekiama subtilumo, kaip kad indaujos „Duccio“ fasade (diz. Marzia ir LeoDainelli) derinant verstinę odą ir poliruotą stiklą, o kartais – netikėto brutalumo, kaip kad „Dieselliving“ serijos fotelyje „Assembly“ (diz. P. Moroso) arba firmos „Magis“ projekte „Officina“ (diz. R. ir E. Bouroullec) naudojant pabrėžtinai grubius metalinius elementus.Kartais įdomius estetinius motyvus dizaineriai atranda technologinių eksperimentų metu. Pavyzdžiui, projektuodamas kavos staliuką „Girella“, italas M. Adan sujungė tris lenktus fanerinius segmentus ir gavo unikalią spiralinę kompoziciją.

Šiemet sensacijų beveik nepateikė jaunųjų dizainerių parodos „Salone Satelite“ dalyviai. Daugelis jų pristatė baldų prototipus, visiškaiparuoštus serijinei gamybai, bet praradusius kūrybinės minties polėkį. Kai kurie jaunuoliai, norėdami išsiskirti, net paniro į savotišką antifunkcionalumą. Pavyzdžiui, pradedanti dizainerė CamillaBrunellisavo sukurtų baldų sėdimuosius paviršius specialiai papuošė smulkiais rutuliukais, idant vartotojai „įsijaustų į sėdėjimo procesą“. Susidarė įspūdis, kad autorė iš didelio rašto išėjo už krašto…

Profesionalai žino daugybę naujo dizaino kūrimo proceso terminų. Pavyzdžiui, tektoniškumu vadinamas formos gebėjimas natūraliai deformuotis veikiant išorinėms jėgoms. Šis formos kūrimo būdas daugeliui dizainerių žinomas nuo studijų laikų iraprašytas kone visuose vadovėliuose, tačiau niekas iki šiol nesugebėjo pritaikyti jo taip vaizdžiai, kaip PaulasCocksedge, sukūręs fotelį „Compresion“ olandų firmai „Moooi“.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sėdimoji baldo dalis susidarė savaime, marmuro plokštei įsispaudus į stambų poliuretano bloką. Tačiau iš tiesų blokas yra ne tik specialiai suprofiliuotas, bet ir nepriekaištingai aptrauktas sintetiniu audiniu. Ir viskas būtų gerai, jei ne solidūs fotelio gabaritai ir įspūdingas svoris, skirtas tik vienam tikslui – patogiam vieno žmogaus atsisėdimui…

Ne mažiau žinomas inovatyvus formos kūrimo būdas – perėjimas į kitą matavimą, paprasčiau tariant, daikto paguldymas arba pastatymas. Būtent taip pasielgė „Moooi“ kūrybos vadovas, vienas garsiausių Europos dizainerių MarcelWanders, pastatydamas stačiomis masyvią odinę sofą „Charleston“.

Niekas neginčija, kad XX a. antrasis dešimtmetis buvo ganėtinai audringas, bet kad šitaip… Šio veiksmo rezultatas –trivietėje klasikinio stiliaus sofoje liko vietos tik vienam žmogui, kuris įgavone tik intymų kampelį, bet ir savotišką stogą virš galvos. Deja, šio baldo matmenųir svorio problemos ne ką menkesnės nei prieš tai minėto fotelio – įskaitantir tai, kad „Charlestonui“ vertikaliai pastatyti reikalingas kone 3 m lubų aukštis.Pavertimo metodo universalumą akivaizdžiai įrodė ir turkų dizaineris M. Gozleveli; tiesa,jo fotelis „Emirgan“ ne stoja piestu, o persiverčia atgal, virsdamas giliu šezlongu. Tenka pripažinti, kad pasiekti europinį lygį dizaine turkams sekasi kur kas geriau nei politikoje…

Pasidairymai po netolimą praeitį vis dažniau tampa dizainerių įkvėpimo šaltiniu. Pavyzdžiui, korėjiečio Ma-Yansongsukurtas banguotas lauko suolelis „Moguchair“ primena „minkštakūnius“ 7-ojo dešimtmečio plastikiniusbaldus, ypač garsiojo skulptoriaus LuigiCollaniprojektus.

Kaip ir senieji prototipai, suolas yra pagamintas iš stiklo audinio ir, autoriaus nuomone, perteikia gyvosios gamtos motyvus. Kiti autoriai taip pat prisiminė „gėlių vaikų“ laikus, bandydami perteikti jų naivumą ir siautulingą jausmingumą. Antai kylanti ispanų dizaino žvaigždė Jaime Hayonas pristatė modulines lentynas „Elements“, primenančias didžiulius kūdikių barškučius, o jau minėtas M. Wanders kėdžių serijos „Monsters“ atkaltes papuošė komiksų pabaisiukų fizionomijomis.O smarkiai sutrumpinęsbaldo „Love Sofa“ kojas, pavertė ją didžiule vaikiška kėdute.Priešingai, kompanijos „Campeggi“ dizaineriai, groteskiškai išilginę medinės kėdės kojas,pakabino po ja sintetinio audinio hamaką, sukurdami kamasutros pratyboms tinkamą „meilės guolį“.Savo ruožtu kompanija „MissoniHome“, besispecializuojanti namų tekstilės gamyboje, pradžiugino savo gerbėjus dar vienaryškiaspalve „hipiška“ baldų apmušalų kolekcija.

Viena iš stabiliųjų tendencijų, pastaraisiais metais besireiškiančių baldų parodose, siejama su išradingu etnostiliaus naudojimu. Aišku, kalbama ne apie pažodinį egzotiškų tradicijų citavimą, o apielengvų archaikos iregzotikos motyvų įterpimą į šiuolaikinę urbanizuotą aplinką. Viena ryškiausių šio trendo lyderių –italų firma „Gervasoni“ ir jos ilgametė kūrybos vadovė Paola Navone.Iš naujienų, pristatytų šiemet Milane, išsiskyrė kolekcija „InOut“, kurioje dizainerė plačiai panaudojo mėgstamus rišimo ir pynimo motyvus. Šios pagundos neatsisakė ir kitų įmonių dizaineriai, pavyzdžiui, R. Dordoni, sukūręs baldų komplektą „Bitta“ ispanų kompanijai „Kettal“. Taip pat keletas pynimo pavyzdžių sušmėžavo ir „Satellite“ ekspozicijoje. Greta juostų ir virvių,baldams pinti buvo plačiai naudojamas ratanas – tropinės kilmės skeltas medienos pluoštas.

Ši medžiaga, savo ekologiškumu jau seniai pralenkusi bambuką, nepaliauja stebinti pritaikymo būdų ir sprendimų įvairove. Pirmiau minėtus projektus galėtume traktuoti kaip tradicinio formato baldus, oitalės F. Capitaniiš ratano supintas fotelis „Forma“ veikiau priminė stambiai raštuotą nėrinį. Kompanijos „Skyline design“ pinti baldai savo forma ir dydžiu jau taikėsi į mažosios architektūros kategoriją.

O lenkų dizainerė Wiktorija Szawiel išvis atsisakė pynimo idėjos,daugybę atskirų ratano vytelių susmaigstydama į kaladės formos pagrindą. Prisiminę šiandien populiarią vidaus ir lauko baldų bendrinimo tendenciją, galime numanyti, kad jos tolesnės raidos metu sulauksime tiek naujų išradingų ratano pritaikymo, tiek įdomių etno stiliaus apraiškų.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.