Bendrosios elektros mokestis: nuo lemputės iki garažo vartų

Ne kiekvienas buto savininkas atkreipia dėmesį į šią eilutę, kuri gali būti pavadinta ir, pavyzdžiui, „laiptinių apšvietimu“, tačiau jos turinys gana įdomus, juolab patyrinėjus toje eilutėje fiksuojamų sumų įvairovę.

Ne tik lemputės

Dviejų kambarių buto, kurio plotas 50 kvadratinių metrų, prieš penkerius metus pastatytame penkiaaukštyje savininkas LŽ stebėjosi, kodėl mokestinio pranešimo eilutėje „laiptinės apšvietimas“ gruodį buvo nurodyta mokėti 9,05 lito, lapkritį – 12,06, o liepą – 19,87 lito, kai tuo metu gretimo daugiabučio gyventojai mokėjo po 3-5 litus.

Nesunku apskaičiuoti: kad 20 butų laiptinėje per mėnesį būtų išdeginta elektros vidutiniškai už 20 litų (juk yra ir gerokai erdvesnių butų, o mokestis už elektrą bendram naudojimui dalijamas pagal būsto plotą), reikėtų, jog visą mėnesį po 12 valandų degtų 24 kaitrinės lemputės, kurių galingumas 100 vatų. Tačiau laiptinėse jų (dažniausiai ne tokių galingų) – keturiolika, o penkioliktoji – lauke prie laiptinės. Maža to, kadangi namas naujas, yra įrengti judesio jutikliai, todėl lemputės užsidega tik kam nors einant. Galai niekaip nesueina.

Elektros skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO atstovė Edita Sirutienė iš karto perbraukia tokius skaičiavimus, nes juos daryti provokuoja klaidinantis įrašo pavadinimas – „laiptinės apšvietimas“. Iš tikrųjų, pasak jos, bendras namo skaitiklis fiksuoja elektros energijos sunaudojimą ne tik namo laiptinėse, bet ir rūsyje, šilumos mazguose, o liftas, garažo vartai irgi nejuda be elektros. Be to, daugumos daugiabučių bendrijų ir individualių gyvenamųjų namų savininkai privalo mokėti ir už teritorijos, esančios ne prie važiuojamosios kelio dalies, apšvietimą.

„Tiksliai nurodyti, kokie įrenginiai yra prijungti ir apskaitomi pagal įvadinį skaitiklį, gali pasakyti konkretaus daugiabučio bendrija arba namo administratorius. Mūsų žiniomis, dažniausiai namų bendrijos ar administratoriai paskirsto sunaudotos elektros energijos kiekį ir kainą pagal gyventojų butų bei jiems priklausančių kitų patalpų plotą“, – aiškino E.Sirutienė.

Anot jos, LESTO apskaičiuoja bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos mokestį pagal namo įgalioto atstovo arba administratoriaus pateiktus elektros apskaitos prietaiso rodmenis tais atvejais, kai nėra įsteigtos namų bendrijos, o namo administratorius neturi su LESTO sutarties dėl sumų paskirstymo ir atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją.

Įsikalbėtos gudrybės

Plačiai paplitusi nuomonė, kad viso namo ar laiptinės gyventojams padalijama elektros energija, už kurią ilgiau kaip mėnesį nėra atsiskaitęs kurio nors buto savininkas. Tokiu atveju jo nesumokėta suma gali būti paskirstoma kaimynams, o kitą mėnesį, kai žmogus jau atsiskaitęs, bendras mokestis atitinkamai sumažinamas.

Paslaugų teikėjai nė neneigia, kad didesnė mokesčių našta, kai kas nors nemoka už paslaugas, tenka kitiems – mokantiesiems. Todėl galėtų būti mažesnės karšto ir šalto vandens, važiavimo miesto transportu kainos.

Kiti pasakoja istorijas, esą, dirbtinai padidinę mokestį už naudojamą bendrą elektros energiją, mėgsta pelnytis gyvenamųjų namų bendrijų ir kooperatyvų vadovai. Kvepėtų kriminalu, tačiau energetikai pataria nedaryti skubotų išvadų, nors pripažįsta, kad apskaičiuoti bendrą elektros energijos suvartojimą, pavyzdžiui, daugiabučiam namui – sudėtingas uždavinys, nors techniškai tai atrodo paprasta: užrašei skaitiklio prie namo įvado rodmenis, palyginai su praėjusio mėnesio duomenimis, iš bendro sunaudojimo atėmei tai, ką rodo elektros skaitikliai butuose, – ir lieka tik paskirstyti mokėtiną sumą būstų savininkams.

„Visa tai – mitai. Energetikai užverčiami gyventojų skundais dėl, jų manymu, nustatomo per didelio mokesčio už naudojamą bendrą elektros energiją, bet užtikrinu, kad bandyti pelnytis iš elektros energijos sąskaitų labai rizikinga, o ir energetikai su tokiais niekais neprasideda. Daugelyje daugiabučių yra du elektros įvadai su skirtingais skaitikliais: vienas – gyventojams, kitas – bendroms reikmėms, todėl ko nors prirašyti neįmanoma“, – tvirtino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Sunkiau apskaičiuoti, kiek elektros bendroms reikmėms sunaudoja gyventojai, kai namuose yra tik vienas bendras skaitiklis. Mat tada reikia kaskart fiksuoti ir visų butų skaitiklių rodmenis.

Svarbu pasidomėti

Vis dėlto, LŽ duomenimis, pasitaikė atvejų, kai gyventojai pagrįstai reiškė pretenzijas. Pavyzdžiui, buvo nutverta gudručių, kurie remontavo butus, prijungę statybos įrangą prie bendro elektros skaitiklio. Todėl, anot Energijos konsultantų asociacijos atstovo Donato Jaso, vos pastebėjus, kad sąskaitos už bendro naudojimo elektros energiją akivaizdžiai didesnės, visada pravartu apie tai pasišnekėti su kaimynais, panašaus gretimo namo gyventojais ir kreiptis į namo administratorių – jis arba paaiškins priežastis, arba inicijuos tyrimą.

„Gal ir reikia specialios, griežtos skaičiavimo metodikos. Bet ir žmonės daugiabučiuose daugiausia pagyvenę, negali suprasti, kas parašyta sąskaitose, todėl nelabai moka domėtis vadinamuoju bendru naudojimu. O visi, bendram darbui įkūrę bendriją, nori vadovauti“, – kalbėjo buvęs ilgametis sostinės Viršuliškių mikrorajono gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas Stasys Pliaukštė.

Pasak jo, anksčiau prižiūrėti daugiabučio elektros ir šilumos ūkį buvo patikėta vienam specialiai apmokytam gyventojui. Žmogus buvo suinteresuotas ir pats mažiau mokėti už elektrą bei šilumą, todėl jo dėka per penkerius metus bendrijai pavyko sutaupyti 40 tūkst. litų.

„O dabar kažin kokia įmonė pagal sutartį visa tai prižiūri ir ką nori, tą rašo. Sako, į šilumos mazgą jos darbuotojas tik kartą per mėnesį ateina“, – dėl neprigijusios patirties gailėjosi vilnietis.

E.Sirutienė pataria namų bendrijoms supaprastinti kontrolę technine priemone, kuri padėtų ir taupyti, – įrengti bendro naudojimo dvinarį elektros skaitiklį. Jis atskirai skaičiuoja perpus pigesnę elektros energiją, sunaudojamą nuo 23 iki 8 valandos.

„Sąskaitoms už elektrą tapus tolygesnėms, akivaizdžiau matyti skirtumai, ir vogti, įrengus dvinarį skaitiklį, apskritai gali nelikti noro, nes tektų darbuotis po 23 valandos, kad neatsirastų papildomo motyvo eikvoti elektros energiją“, – sakė ji.