Plokščiųjų stogų kokybė – profesionalų rankose. Atnaujinta

Plokščiojo stogo konstrukcija

Plokščiojo stogo konstrukcija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad stogas atliktų savo funkcijas, esant įprastai aplinkos temperatūrai (nuo 30 laipsnių šalčio iki 80 laipsnių karščio). Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai (želdiniams, šaligatviams, gatvėms, kitiems statiniams). Plokštieji stogai, kurių nuolydis siekia nuo 1,25 iki 5 proc. turi būti ypač patikimos konstrukcijos, kad būtų sumažinta pratekėjimų rizika dėl stovinčio vandens tikimybės.

Stogo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip keturias valandas nustojus lyti. Lietuvoje stogų konstrukcijų projektavimas ir įrengimas reglamentuojamas pagal standartą „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Šiame reglamente nurodomi visi būtini plokščiųjų stogų konstrukciniai sluoksniai.

Pagal stogų konstrukcijų projektavimo ir įrengimo reglamentą STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numatyta:
– minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,5 procento;
– stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos diametras DN110 – rekomenduojama 1 įlaja 80–100 kv. m stogo ploto);
– atstumas tarp įlajų bendruoju atveju neturėtų būti didesnis negu 12 metrų.

Plokščiojo stogo statyba

Labai svarbu, kad lietaus vanduo nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o patekęs būtų iškart nudrenuojamas. Lietaus vanduo patenka į stogo konstrukcijoje įmontuotas vandens įlajas. Jos sumontuojamos žemiausios stogo vietose. Montavimo metu būtina sandariai sujungti vandens surinkimo įlajas. Kitaip net ir po kelių stogo eksploatavimo metų remonto neišvengsime. Daugiabučių namų gyventojai gerai žino, kad net ir nedideli remonto darbai ant plokščiojo stogo susiję su nemenkomis išlaidomis.

Atsižvelgiant į galimas lietaus vandens nuvedimo problemas nuo plokščiųjų stogų ir įvertinus stogo hidroizoliacinių medžiagų tipų įvairovę (bituminė hidroizoliacija, PVC plėvelės, EPDM membranos), galima naudoti tik kelių tipų vandens surinkimo įlajas.

Įlajų parinkimas plokščiajam stogui

Austrijos bendrovė „Hutterer & Lechner GmbH“ (HL) siūlo rinkai daugiau kaip 40 įvairių tipų vandens nuvedimo įlajų ir kitų komplektuojamų elementų. Atsižvelgiant į stogo konstrukciją, hidroizoliacijos tipą, termoizoliacijos sluoksnio storį, galima rinktis optimaliausius vandens surinkimo įlajų variantus.

Kaip sakė „HL Baltic Technical Center“ direktorius Saulius Šalna, nuo tinkamo įlajų skaičiaus parinkimo, esant konkrečiam stogo nuolydžiui, priklauso kokybiška plokščiojo stogo eksploatacija. Plokščiojo stogo reglamentuojamas nuolydis įlajos kryptimi – ne mažesnis kaip 1,5 procento. Tokio minimalaus nuolydžio reikia siekiant išvengti balų, įvertinant paklaidas nuolydžio sluoksnio sudarymo metu ir galimą perdengimo konstrukcijos įlinkį.

Statybų taisyklėse numatyti griežti mechaniniai įlajų tvirtinimo principai. Įlajos tvirtinamos prie stogo hidroizoliacinės dangos. Stogo danga gali būti įvairi: bituminė prilydomoji, PVC klijuojama, FPO plėvelė, todėl kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į dangos tipą, naudojama kitos modifikacijos įlaja su specialia hidroizoliacine junge, skirta stogo hidroizoliacinei dangai sandariai ir patikimai pritvirtinti.

Naujas stogas, terasa, stovėjimo aikštelė

Įrengiant naują stogą, būtina žinoti, kokio tipo hidroizoliacija bus naudojama. Lietuvoje populiariausia hidroizoliacinė medžiaga – bituminė prilydomoji hidroizoliacija. Ji naudojama 9 iš 10 atvejų. Europos šalyse populiarios PVC tipo hidroizoliacinės medžiagos. Jos ten naudojamos 6 iš 10 atvejų. Bendrovė HL gamina stogo įlajas, skirtas tiek bituminei, tiek PVC hidroizoliacijai sandariai montuoti. Taip pat, įrengiant plokščiąjį stogą, reikia žinoti, kokio tipo bus naudojama garo izoliacija stoge, koks nešamosios konstrukcijos tipas.

Visa tai įvertinus reikia parinkti vandens surinkimo įlajas.
Bendrovės HL įlajos gaminamos iš polipropileno. Jis atsparus aukštoms temperatūroms (iki 100 laipsnių karščio). Hidroizoliacijos užspaudimo žiedai gaminami iš nerūdijančio plieno, užtikrinančio gaminio ilgalaikiškumą. Pagrindiniai įlajų tipai – neeksploatuojamiems stogams arba terasoms HL62 (B), vertikalaus jungimo DN110, HL64, horizontalaus jungimo DN75/110. Kitos šio tipo įlajų modifikacijos priklauso nuo stogo dangos tipo.

Galimi įvairūs įlajų jungimo skersmenys – DN75, 110, 125, 160. Įlajos gali būti vertikalaus arba horizontalaus jungimo. Nuolat tobulinant įlajų konstrukciją pasiekiamas kuo sandaresnis stogo dangos privedimas prie įlajos, todėl galima gerokai efektyviau surinkti lietaus vandenį (atsižvelgiant į skersmenį – HL įlajų hidraulinis pralaidumas siekia iki 14,1 l/s).

Pastaruoju metu daug problemų sukelia didelis sniego kiekis žiemą. Vėjas užpusto stogo įlajas, o susikaupęs sniegas neleidžia vandeniui patekti į įlają. Tokiu atveju HL siūlo naudoti įlajas su savireguliuojamuoju įmontuotu į įlają elektriniu kabeliu HL62.1. Tai ypač aktualu esant eksploatuojamoms terasoms ir stovėjimo aikštelėms. Elektrinis kabelis sušildo į įlają patekusį sniegą ir leidžia vandeniui nutekėti.

Stogo atnaujinimas

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. senos statybos daugiabučių namų, daugybė senų gamybinių pastatų ir kitos paskirties pastatų plokščiaisiais stogais. Daugumai jų būtina atnaujinti stogus. Tačiau lietaus nuvedimo įlajos, kurios buvo naudojamos prieš 30 metų ir daugiau, jau neatlieka savo funkcijos. Taip pat daugumos stogų šilumos izoliacija nebeatitinka pastato šiluminių reikalavimų.

Senuose pastatuose buvo naudojami įvairaus tipo lietaus nuotekų vamzdynai (metaliniai, ketiniai, plastikiniai). Jų skersmuo visada skirtingas. Todėl naudodami standartines stogo įlajas, neatitinkančias senų vamzdynų skersmens, galime turėti didelių problemų dėl stogo konstrukcijos sandarumo. Dėl visų šių priežasčių lietaus vandens surinkimo sistemas labai sudėtinga kokybiškai suremontuoti.

Atnaujinant ar tiesiog remontuojant stogą, sugadintas, įskilusias įlajas reikėtų pakeisti naujomis. Senų stogų renovacijai rekomenduojama naudoti HL69 renovacines įlajas.

Tai specialios įlajos su lapų gaudykle, užspaudžiamu nerūdijančio plieno žiedu, lanksčia sandarinimo tarpine, leidžiančia sujungti įlają su senu vamzdynu iš ketaus, plastiko ar metalo. Jeigu stogas papildomai apšiltinamas, tai įlajos ilga jungiamoji dalis (460 mm) tiesiog įleidžiama į seną vamzdyną, paliekant vietos termoizoliaciniam sluoksniui. Naudojant HL įlają HL69B, seną neeksploatuojamą stogą taip galima paversti puikia terasa arba apželdintu stogu.

Anot plokščiųjų stogų įrengimo specialisto S. Šalnos, remontuojant stogą ir siekiant išvengti, kad įlajų sujungimo vietose su bitumine danga nesiveistų samanos, nesiformuotų pelėsis, reikia šią detalę sumontuoti itin kruopščiai. Visų pirma įlaja turi būti pačioje žemiausioje stogo dalyje, kad vanduo kuo greičiau patektų į nutekėjimo sistemą kartu su susikaupusiais nešvarumais. Įlajas reikia periodiškai patikrinti ir išvalyti susikaupusius nešvarumus. Patikrinimo intensyvumas priklauso nuo aplinkos, kurioje stovi pastatas. Rekomenduojama naudoti įlajas su savireguliuojamuoju šildymo kabeliu, kuris neleistų bet kuriuo metų laiku įlajai užšalti.

Plokščiųjų stogų konstrukcija

Plokštieji stogai pagal konstrukcijos rūšį skirstomi į vėdinamus ir nevėdinamus, o pagal eksploatavimo pobūdį – į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus. Nevėdinami neeksploatuojamieji stogai gali turėti šiuos sluoksnius: hidroizoliacinę stogo dangą, papildomų hidroizoliacinių sluoksnių, vandens garų slėgį išlyginamąjį sluoksnį, šilumą izoliuojantį sluoksnį, garą izoliuojantį sluoksnį, išlyginamąjį sluoksnį, nuolydžio suformavimo sluoksnį, stogo pagrindą.

Vėdinami neeksploatuojamieji stogai gali turėti šiuos sluoksnius: hidroizoliacinę stogo dangą, papildomų hidroizoliacinių (ventiliacinių) sluoksnių, viršutinį paklotą, vėdinamą oro tarpą, šilumą izoliuojantį sluoksnį, nuolydžio suformavimo sluoksnį, stogo pagrindą.

Stogų hidroizoliacinės dangos

Stogo hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Stogo dangos parenkamos atsižvelgiant į jų technines ypatybes, atliekamų darbų pobūdį (naujo stogo įrengimas, renovacija ar kapitalinis remontas) bei stogo nuolydį, pagrindą, ant kurio jos klojamos. Taip pat turi būti įvertintos klimato sąlygos, šilumos izoliacinių medžiagų rūšis ir storis, stogo konstrukcijos ir galimas jų judėjimas. Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje visiškai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių, kur viršutinio sluoksnio dangos viršus pabarstytas stambiagrūdžiu mineraliniu barstalu (skalūnu).

Bituminių stogo dangos sluoksnių sutvarkymas

Stogo dangoms kloti prilydymo būdu turi būti naudojamas specialus dujų degiklis. Apatinė dangos pusė pakaitinama iki 165 laipsnių karščio, atsižvelgiant į prilydomosios dangos atsparumo karščiui temperatūros rodiklį.

Tolygiai, neperkaitinant turi būti lydoma dangos apatinė polietileno plėvele padengta pusė tol, kol nudega plėvelė ir prieš išvyniojamą ritinį pradeda tekėti bitumo masės bangelė. Labai svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą, nes, pasirinkus per mažą, danga tinkamai neprisiklijuos prie pagrindo, o pasirinkus per aukštą – bus perkaitinta. Klijuojant prilydimo būdu danga kaitinama parenkant tokį intensyvumą, kad prieš ritinį tekėtų išsilydžiusio bitumo bangelė, dangos juostos šonuose ištrykštų ne mažiau 5 mm ir ne daugiau 15 mm pločio bituminės masės ruoželis. Virš juostos einantis stogdengys turi lėtai koja stumti ritinį taip jį išvyniodamas ir leisdamas dangai sukibti su pagrindu ar jau esančiu sluoksniu.

Tam, kad klojėjas neišmindžiotų kaitinamos dangos, jis privalo eiti juostos viduriu ir šią sritį kaitinti mažiau, kad savo svoriu neperspaustų dangos; avėti plokščiapadžius batus. Klojant dangą svarbu, kad juosta neiškryptų iš numatytos linijos. Prieš klojant ritinys turi būti išvyniojamas ir nustatoma tiksli jo klojimo kryptis. Po to juosta iš abiejų galų kaip galima standžiau suvyniojama iki vidurio, užtikrinant, kad danga nenukryptų. Tam gali būti naudojama pasigaminta metalinė šerdis su išdroža, į kurią suvyniojant įkišamas juostos galas.

Parengta pagal
„HL Baltic Technical Center“ informaciją
 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.