Loftas – netradicinis svajonių būstas

Loftus išpopuliarino menininkai

Pirmieji loftai pradėjo kurtis Niujorke po Pirmojo pasaulinio karo. Menininkai įrenginėjo kūrybines dirbtuves apleistuose cechuose, sandėliuose pramoniniuose rajonuose, kurie ištuštėjo dėl pabrangusios žemės ir industrinės veiklos iškėlimo iš miesto centro. Po kelių dešimtmečių tapo madinga gyventi loftuose, juose pradėjo kurtis ne tik menininkai, bet ir bohemišką gyvenimo būdą mėgstantys žmonės.

Loftai pabrango ir vis labiau traukė pasiturinčius gyventojus, pradėjo dominti ir nekilnojamojo turto supirkėjus. „Po Antrojo pasaulinio karo loftų mada persirito per Atlantą ir pasiekė Europą. Loftų vertė susijusi su vieta, kai aplink esantis nekilnojamasis turtas pabrangsta. Tai paskatino atgaivinti apleistas, gyventi nepritaikytas pramonines erdves, nes buvo strategiškai geroje vietoje“, – sako Mantas Mikočiūnas, biuro „Capital team“ vadovas.

Europoje loftų vystymasis turėjo specifinių bruožų. Didžiojoje Britanijoje šiuos būstus išpopuliarino garsūs aktoriai, apsigyvenę buvusiame šokolado fabrike Londone. Paryžiuje menininkai taip pat įsirenginėjo kūrybines dirbtuves gamybinėse patalpose, tačiau jose negyveno. 

Loftais domisi jaunimas

Pasak M. Mikočiūno, lygiai toks pat loftų įrengimo mechanizmas veikė ir Lietuvoje, kai maždaug prieš 10 metų nekilnojamasis būstas labai pabrango senamiestyje ir miesto centre. Buvusios gamyklos, sovietmečiu statyti administraciniai pastatai netoli miesto centro pradėjo dominti netradicinio būsto ieškančius žmones.

Vilniuje arčiausiai centro daugiausia loftų įrengta Naujamiestyje. „Lietuvoje loftuose apsigyvena ne tik jaunimas, bet ir meniškos prigimties žmonės, mėgstantys bohemą. Tai nebūtinai jaunimas, bet didžiąją dalį loftų išsinuomoja ar perka būtent jauni žmonės“, – tvirtina M. Mikočiūnas. „Loftais domisi 20–40 metų amžiaus žmonės, – tvirtina nekilnojamojo turto brokeris Artūras Dautartas. – Jaunoms poroms labai patrauklu, kad gali apsigyventi dviejų aukštų, apie 100 kv. metrų bute su dideliais langais. Lofte daugiau galimybių susikurti sau patogią gyvenamąją erdvę nei standartiniame bute.“

Kyla juridinių ir finansinių keblumų

M. Mikočiūnas perspėja, kad pastaruoju metu tampa labai jautrus loftų gyvenamosios paskirties klausimas. Jeigu lofto paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės ar administracinės patalpos, sunkiau gauti banko paskolą. Vėliau gali kilti problemų norint būstą parduoti. Dėl šių priežasčių kai kurių loftų pritaikymas gyvenamosioms erdvėms vyksta lėčiau. Jų plėtrą stabdo ne tokių patalpų trūkumas, bet juridinės ir finansavimo problemos. „Prieš penkerius ar trejus metus loftų įrengimas buvo paprastesnis, lengviau buvo galima pakeisti būsto paskirtį, palankesnis buvo ir bankų požiūris į loftų finansavimą.

Pastaruoju metu bankai sugriežtino finansavimo sąlygas. Net jeigu loftas yra gyvenamosios paskirties, bet vien todėl, kad tai loftas, bankai gali skirti ne 85 proc. kaip paprastai kitiems būstams, bet mažesnį finansavimą“, – apgailestauja nekilnojamojo turto ekspertas. A.Dautartas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrengti loftą kainuoja brangiau bei butą. Vis dėlto, šios problemos nesumažina loftų gerbėjų. Traukia didelė ir vientisa erdvė M. Mikočiūnas pabrėžia, kad loftai gali būti įvairūs, bet tikrasis yra toks, kurio plotas ne mažesnis kaip 100 kvadratinių metrų ir lubos ne žemesnės kaip 5 metrai.

Tokie loftai pirmiausia ir žavi visai kitokiu erdvės pojūčiu nei tradiciniai butai. Išskirtinumo loftams suteikia ir vitrininiai langai, dažniausiai per visą sieną. Paprastai langai neuždengiami dieninėmis užuolaidomis, kad patektų kuo daugiau dienos šviesos. Loftams būdinga vientisa erdvė, patalpos atskiriamos naudojant pertvaras, laiptus, apšvietimą ir baldus.

Kuriant interjerą paprastai išsaugomos industrinių patalpų savybės – grubus tinkas, betonas, ventiliacijos vamzdžiai, ketiniai radiatoriai, lubų sijos. Renkantis baldus derinamas modernus ir senovinis stiliai. Sienos dekoruojamos ryškiais elementais – grafičiais, plakatais, reklaminiais stendais, kelio ženklais ir kitais gatvės stiliaus elementais. Ypatingas dėmesys skiriamas apšvietimui, išskirtinių formų šviestuvams.

Patrauklus ir įdomus loftų išplanavimas – įrengiamas antras aukštas, kur dažniausiai yra miegamasis. „Butas per du aukštus – skonio reikalas. Vieniems tai gali nepatikti, kitiems – priešingai, labai patinka ir tai didelis privalumas renkantis nekilnojamąjį turtą“, – tvirtina M. Mikočiūnas. „Vyresnio amžiaus žmones dažniausiai gąsdina butas su laiptais į antrą aukštą. Nors teko girdėti, kad lofte įsikūrė jauna šeima su pagyvenusiais tėvais“, – pastebi A. Dautartas.

Pasidomėkite ankstesne veikla

M. Mikočiūnas pabrėžia, kad renkantis loftą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios patalpos ten buvo anksčiau, kokia vykdyta veikla. Vienaip reikėtų vertinti, jei loftas įrengtas buvusiose administracinėse patalpose ar sandėliuose, kitaip – jei gamybinėse patalpose. „Pastatas – gyvas organizmas, sienose gali būti prisigėrę įvairių medžiagų. Jeigu vyko pramoninė gamyba, reikėtų patikrinti, ar nėra sveikatai pavojingos taršos.

Atlikti tyrimus tikrai nėra nei sudėtinga, nei brangu“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas. Svarbu ir komunikacijos, ar yra galimybė buto savininkui sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais. Pasitaiko atvejų, kai elektra ar vanduo apskaičiuojama bendrai su kaimynu. „Rekomenduočiau rinktis loftą, kurio paskirtis yra gyvenamoji. Tokį būstą bus lengviau parduoti, mažesni ir mokesčiai“, – pataria M. Mikočiūnas. „Loftai – mados klyksmas, į šį būstą investuoja verslininkai, nes galima uždirbti iš ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos“, – teigia A. Dautartas. Siūlo didelį pasirinkimą Parduodamas nepriekaištingos išvaizdos loftas Vilniuje Naujamiestyje, Vytenio gatvėje. Šio dviejų kambarių buto privalumas – vieta, gyvensite pačiame miesto sūkuryje.

Šalia prekybos centrai, vaikų darželiai ir mokyklos, poilsio vietos, kurias pasieksite pėsčiomis. Svarbu tai, kad loftas yra gyvenamosios paskirties, parduodamas su visais baldais.