Statybinių medžiagų degumas negali būti gaisrų priežastis

Statybų bei gaisrinės saugos ekspertai sutaria, jog nuo statybinių medžiagų degumo gaisrai nekyla. Gaisrų priežastys yra susietos su nepakankamu gaisro sukėlėjų izoliavimu bei žmonių elgsena tuose pastatuose. Jei yra blogai izoliuoti gaisrų sukėlėjai, jei žmonės elgiasi neatsakingai, tai jokios statybinės medžiagos pastatų nuo gaisrų neapsaugos. Būkime sąžiningi, juk pastatai dega apšiltini ir vadinamosiomis nedegiomis medžiagomis, kaip, pavyzdžiui, neseniai degė Stambulo centre esantis 42 aukštų dangoraižis „Polat“, kuris buvo apšiltintas mineraline vata. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.

Daugelis ekspertų yra vieningi – šiuo metu esantis gaisrinės saugos norminis reguliavimas yra geras, bei ragina nepulti į kraštutinumus. Specialistai pabrėžia, jog didžiausia problema yra ne gaisrinės saugos reikalavimų griežtumas, o jų įgyvendinimas. Štai Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos (LGSA) prezidentas Kęstutis Lukošius yra teigęs, kad jeigu yra priimti teisingi sprendimai ir paruošiami tinkami ruošiniai, termoizoliacinė medžiaga nelabai ir turi įtakos gaisrui plisti.

Taigi, turi būti paruošiami teisingi ruošiniai. Lietuvoje pagal galiojančius ir gaisrinę saugą reglamentuojančius dokumentus, laboratorijose yra tiriama bei vertinama ne atskira statybinė medžiaga, o visa sistema, kuri bus eksploatuojama pastačius ar renovavus pastatą. Tad iš esmės yra bandomas namo konstrukcijos fragmentas. Tačiau, kai kurie mėgėjai nutyli, jog yra vertinamas visas konstrukcijos fragmentas, o ne atskira medžiaga.

Tad manau, kad visą laiką pirmiausia reikia vadovautis ne nuomonėmis ar gandais, o laboratoriniais tyrimais ir faktais. Šiuo metu visuomenėje yra suformuota labai daug stereotipų, kai matoma tik tai, kas norima matyti. Pavyzdžiui, žmones bandoma gąsdinti, jog polistireninis putplastis yra ypatingai degus bei neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų. Tai yra netiesa. Gaisrinių tyrimų centre buvo atliktas ne vienas bandymas, kurio metu nustatyta, kad šiltinimo sistemos su polistireniniu putpaslčiu atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus arba, kitaip tariant, atitinka Lietuvoje galiojančius gaisrinės saugos reglamentus.

Pagalvokime logiškai, polistireniniame putplasyje pagrindinis komponentas yra oras. Jo polistireniniame putplastyje yra net 98 procentai ir tik 2 procentus sudaro sunkiai degus stirenas. Pastarojo aptinkama maisto produktuose, žmonėse ir kituose gyvuose organizmuose. Jeigu ši termoizoliacinė medžiaga būtų kenksminga žmonių sveikatai, tai ji nebūtų visame pasaulyje plačiai naudojama maistui ir medikamentams įpakauoti, transporto sektoriuje, baldų gamyboje ir kitose srityse.

Apie polistireninį putplastį:

Polistireninis putplastis buvo išrastas Vokietijoje, kurioje techniniai statybos sprendimai visada pasižymėjo racionalumu ir taupumu. Tai ypač išryškėjo po praėjusio dešimtmečio pasaulinės energetinės krizės. Šią pastatų šiltinimo medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų, tad ji ne tik puikiai sulaiko šilumą, bet ir yra visuotinai pripažįstama kaip ekologiška statybinė medžiaga, nesukelianti neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai. Priešingai nei kai kurios statybinės medžiagos polistireninis putplastis nesukelia alergijos, nedirgina odos, o jį montuojant nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių.