Kas iš tiesų yra svarbiausia statant namą: apmaudu, bet ne fasadas

Nuo ko pradėti įgyvendinti svajonę apie savo namus? Ką reikėtų žinoti prieš statant ir kokie dalykai yra svarbiausi namo statybos procese? Apie tai kalbamės su „Paroc“ rinkodaros vadove Baltijos šalims dr. Audrone Endriukaityte.

Namą reikėtų „pasimatuoti“

Prieš statant namą labai svarbu turėti jo viziją. Anot A.Endriukaitytės, lengviau yra tiems, kurie jau gyvena name, nes dažniausiai jie jau žino, kas nepatinka ir ką reikėtų padaryti kitaip. Gyvenantys butuose dažnai užsimoja statyti labai didelius namus ir pridaro per daug patalpų, kurios paskui būna nelabai funkcionalios. Geriausia, jei būtų galimybė aplankyti kažkiek namų ir pasižiūrėti, kaip jie realiai atrodo.

„Suomijoje yra labai gera praktika rengti parodas ir atvirų durų dienas naujai pastatytuose kvartaluose. Atėjęs žmogus iš arti pamato, kaip namas atrodo iš vidaus, kokios jo erdvės. Tai padeda formuoti ir keisti požiūrį, kas labai sveika pradedančiam statyti namą. Juk ne kiekvienas moka skaityti brėžinius ir gali įsivaizduoti, kaip realiai atrodys kambariai“,- užsienio patirtimi dalinasi ekspertė. Jos teigimu, priešprojektinės stadijos svarbos nesuvokimas dažnai nulemia netinkamą viso gyvenimo santaupų investiciją ir gyvenimą name, kuris visiškai neatitinka mūsų poreikių. Taigi pirmas dalykas, kurį žmogus turėtų pajausti, tai kokios erdvės reikalingos jo gyvenimo būdui. „Ateiti pas architektą ir pasakyti, kad turiu tokį sklypą ir noriu namo, neužtenka. Žinoma, jis pasiūlys atitinkamą variantą pagal landšaftą ir savo suvokimą, bet gal tai visiškai neatitiks jūsų poreikio ar supratimo. Todėl tą suvokimą reikia turėti pačiam“,- išsigryninti savo norus ragina pašnekovė.

Keturi drambliai, ant kurių stovi kokybiškas namas

Galvojantiems apie nuosavo namo statybą, A.Endriukaitytė pataria atkreipti dėmesį į keturis dalykus, kurie nulemia būsimą rezultatą. Pirmiausia yra užsakovo vizija ir aiškus žinojimas: kokios klasės ir kelių aukštų turi būti namas, koks jo stogas – šlaitinis ar plokščias, kiek ir kokio dydžio kambarių turėtų būti. Neapsibrėžus savo norų, padėti gali architektas, tačiau tuomet tai tampa panašu į žaidimą, nes atspėti, ko nori kitas, yra sunku ir pasiūlytas variantas nebūtinai gali patikti.

Antras svarbus dalykas yra projektas, kurį A.Endriukaitytė vadina visko „karaliumi“. Anksčiau projektas dažnai būdavo reikalingas tik tam, kad gautum leidimą statybai arba turėtum bendrą namo vaizdą. Šiais laikais, kalbant apie energiškai efektyvius A, A+ ir A++ klasių pastatus, projektas yra svarbiausia namo statybos dalis. Projektuotojo vaidmuo, anot specialistės, sėkmingo projekto atveju sudaro didesnę pusę darbo, nes nuo jo kokybės priklauso, kaip bus galima įvykdyti darbus. „Projektas yra ypač svarbus, nes jame reikia labai detaliai numatyti visus mazgus ir konstrukcijas. Jeigu anksčiau buvo galima daryti tik paviršutiniškus projektus, numatančius, kaip atrodys namas, koks bus jo išplanavimas, kur įėjimas, tai dabar viskas yra visiškai kitaip. Jame turi būti labai aiškiai nurodyta, kur kalame vinį, o kur sukame varžtą, kaip šiltiname ir kaip tvirtiname dangą, kad būtų aišku net labiausiai nepatyrusiam statybininkui“, – projekto svarbą pabrėžia specialistė.

Statant A klasės namus, labai svarbu atlikti energinio naudingumo skaičiavimus ir įvertinti, kokio rezultato tikimasi. Anot A.Endriukaitytės, gali būti taip, kad suskaičiavus ir padarius projektą pasirodys, kad niekaip neišeina norima A+ ar dar aukštesnė klasė. Tada gali tekti dar kartą peržiūrėti projektą ir kažkur padaryti tinkamus pataisymus, kad pagerintume charakteristikas. Tai sudėtingas dalykas, bet jis labai svarbus, nes visus pakeitimus lengviausia yra padaryti projektinėje stadijoje. Kai namas jau pradėtas statyti, per vėlu sugalvoti, kad norime kitokio stogo arba lango, nes tai yra atitvaros, per kurias didėja arba mažėja šilumos nuostoliai.

„Paroc“ rinkodaros vadovė pateikia A++ klasę atitinkančių „Aeronamų“ pavyzdį, kuriuose buvo parinkti plastiko tipo kompoziciniai ryšiai, minimaliai sumažinantys šiluminių tiltų įtaką. Jeigu būtų pasirinkti aliumininiai profiliai, šilumos nuostoliai būtų labai dideli, kadangi aliuminio šilumos laidumas yra 160, o plastikinių ryšių – mažiau nei 1. Todėl projekte labai svarbu visus tuos dalykus numatyti ir įvertinti. Trečia grandis visame šiame žaidime, pašnekovės teigimu, yra statybininkas.

„Kuo išmanesnį namą mes statome, tuo svarbiau turėti patyrusį ir profesionalų statybininką, kuris puikiai skaito brėžinius ir žino, kaip ką daryti. Tiems, kurie statosi namą pusiau ūkio būdu ir neturi pagrindinio rangovo, o pamatams samdo vienus darbininkus, o stogui – kitus, tenka patiems domėtis daugeliu dalykų, žinoti darbų eiliškumą. Kitas variantas – turėti gerą patarėją ir techninį prižiūrėtoją, kuris galėtų kontroliuoti visus vykdomus darbus. Ir tai yra jau ketvirtasis dalyvis namo statybose, atstovaujantis namo šeimininką ir žiūrintis jo interesų“, – vardija A.Endriukaitytė. Anot ekspertės, jei visos šios keturios grandys dirba teisingai, gaunamas labai geras rezultatas. Blogas rezultatas bus tada, jei kažkuri grandis dirbs blogai. Ir beveik visuomet rezultatas bus pasmerktas, jeigu turėsime blogai padarytą projektą, nes tada daugeliu atvejų bus neįmanoma jo kontroliuoti ir nežinosime, ko galime tikėtis.

„Bet kokie pakeitimai projekte statybos metu gali būti komplikuoti, jei juos nuspręsite padaryti nepasitarę su projekto autoriumi ar techninės priežiūros specialistu. Kartais statybininkai gali pasiūlyti pigesnį variantą, kuris „laikys taip pat“. Tačiau reikėtų prisiminti, jog svarbu ne tik, kad laikytų, bet ir kad nesumažintų sienos šiluminių savybių“, – nedaryti neapgalvotų sprendimų ragina pašnekovė.

Svarbiausia tai, kas nematoma

Kadangi namas pareikalauja vos ne pusės gyvenimo santaupų, natūralu, kad statybos procese, kaip ir kasdienybėje, tikimasi sutaupyti, pasirenkant pigesnes medžiagas. Tačiau tokie sprendimai, anot A.Endriukaitytės, labai dažnai atsisuka prieš mus ir pasitvirtina patarlė, kad „skūpus moka du kartus“. „Namo konstruktyvo – pamatų, sienų ir stogo – kokybė statant yra svarbiausia, nors tai dalykai, kurie yra nematomi plika akimi. Susidėjus prastesnes grindis, jas galima pasikeisti po kelerių metų, tačiau blogai įrengus pamatus, jų neapšiltinus ar blogai apšiltinus, atitaisyti klaidas kainuos daug ir bus ypač sudėtinga. Galima „sutaupyti“ ir sienoms panaudoti pigesnes tvirtinimo ar šiltinimo medžiagas, tačiau vėliau dėl jų bus patirti didžiuliai šilumos nuostoliai, kaip ir susidėjus prastus langus“, – sako pašnekovė ir pabrėžia: svarbiausia yra ne tai, kas matoma, nes tai, kas matoma, yra lengviausiai pakeičiama.

Suprantama, kad ilgas namo statybos procesas gali išvarginti, kai vis dar reikia gilintis į hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimą, o jau norisi rinktis užuolaidas ir baldus. Tačiau kantrybė ir laikas, skirtas tinkamų medžiagų pasirinkimui, garantuos, kad namas bus šiltas, sienos neskilinės ir neturėsime sunkiai išsprendžiamų problemų. A.Endriukaitytė juokauja, kad lietuviai tiek įpratę ieškoti pigesnių dalykų, kad, jeigu kas ateitų ir pasakytų, kad gali pastatyti namą be pamatų, kuris tikrai stovės ir taip bus galima sutaupyti, tikrai atsirastų ne vienas, kuris patikėtų ir užkibtų. Visgi statant namą reikėtų pasigilinti ir palyginti ne tik skirtingų medžiagų kainas, bet ir jų charakteristikas. „Jeigu charakteristikos vienodos, galima rinktis mažesnę kainą, bet jeigu jos skiriasi, vertėtų paanalizuoti, kokią įtaką tai turės namui. Lubas galima išdažyti prastesniais dažais ir perdažyti po kelerių metų, tačiau konstruktyvą pakeisti ir labai sunku, ir visiškai neapsimoka“, – perspėja specialistė.

Mažo varžtelio reikšmė: kas svarbiausia renkantis medžiagas

Anot A.Endriukaitytės, anksčiau statybos buvo paprastesnės, buvo mažiau kreipiamas dėmesys į sandarumą ir namai išeidavo tokie, kokie išeidavo. Dabar atsirado nauji reikalaivimai ir statant namus turime daryti energinio naudingumo skaičiavimus, kitaip tariant, pastatas turi atitikti tam tikrą vertę, o kad tą vertę pasiektume, reikia galvoti apie daug sprendimų.

„Stogo pasirinkimą dažnai nulemia estetika – kam nepatinka skarda, tas renkasi čerpes. Renkantis mūrą svarbiausia yra jo stiprumas, tačiau labai svarbios ir šiluminės savybės. Galvojant apie šilumos izoliaciją, žiūrima ne tik į medžiagos šilumines savybes, bet ir tai, iš ko ji pagaminta – iš natūralių medžiagų ar sintetikos, ar degi, ar nedegi“,– vardija specialistė ir akcentuoja principinį žmogaus pasirinkimą gyventi plastikiniame ar akmeniniame name. Vienos šiluminės izoliacinės medžiagos gaminamos iš organinės kilmės medžiagų, t.y. įvairių plastikų, ir yra degios. Mineralinės vatos gaminamos iš mineralinių medžiagų: akmens vata iš vulkaninės kilmės uolienų, lydant jas labai aukštoje temperatūroje, stiklo vata – iš stiklo, kvarco – iš kitų junginių.

„Labai svarbios šių medžiagų šiluminės savybės, tačiau ne mažiau svarbi ir degumo charakteristika. Nes kai statome namą, jame norime jaustis saugūs, kad kilus gaisrui dar liktų laiko pasišalinti iš namų, kad liepsna neplistų ir medžiagos neišskirtų nuodingų dūmų. Kitas svarbus dalykas – kaip šios medžiagos prisideda prie garso izoliavimo“, – papildomas šiluminių izoliacinių medžiagų vertes akcentuoja A.Endriukaitytė. Todėl šiais laikais, kai ypač didelis dėmesys kreipiamas į energinį namų efektyvumą, stengiamasi rinktis medžiagas, kurių sinergija sukurtų patį geriausią rezultatą. NT bendrovės „Citus“ Kaune statomuose pirmuosiuose A++ klasę atitinkančiuose „Aeronamuose“ buvo pakviestos dalyvauti didžiausią statybų patirtį turinčios bendrovės. Pastato šiltinimui dėl gerų šiluminių savybių, nedegumo, garso izoliacinių savybių buvo pasirinkta akmens vata, kurią jau daug metų savo energiškai efektyvių pastatų projektuose naudoja patikrintus sprendimus siūlanti bendrovė „Paroc“. Rudenį duris atversiantis „Aeronamų“ demonstracinis projektas lankytojus pakvies susipažinti su svajonių namais, kurie gali tapti jūsų realybe.