Individualaus namo renovacija. FASADO ŠILTINIMAS
Nors senesnės statybos ar renovuojamiems namams reikalavimai nėra tokie griežti, didėjančiosšildymo kainosir žmonių supratimas apie gyvenimo kokybę verčia galvoti apie renovaciją.
Tad individualius namus, statytus sovietmečio saulėlydžiuar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti. O vienas svarbiausių aspektų renovacijos procese buvo ir bus namo fasado šiltinimas.
Renovuoti ar griauti?
Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti – vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos – sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikiniusstandartus dažnai neįmanoma arba labai brangu.
Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200–300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu – gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie,nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami. Pavyzdžiui, tai namai, esantys prestižiniuose miesto rajonuosear optimalaus dydžio namai sodų bendrijose.
Griežtėja reikalavimai energiniam efektyvumui
Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai – tai vadinamieji pasyvūs namai(A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą).
Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases. Jei namas nė kiek neapšiltintas, jis bus G arba F klasės, jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, įrengus name rekuperacinę sistemą ir naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę.
Kiekvienas atvejis išskirtinis
Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Visgi, norint pagerinti seno namo energinį efektyvumą ir išvaizdą, dažniausiai reikės hidroizoliuoti ir šiltinti pamatus, keisti langus ir duris, šiltinti sienas ir perdangą, keisti stogo dangą, šildymo ir ventiliacijos sistemas…
Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus. Čia vargiai apsieisime be specialistų konsultacijos.
Statybų ekspertai tradiciškai pataria renovaciją pradėti nuo stogo ir fasado šiltinimo, langų ir durų pakeitimo šiltesniais. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo rasos taško efekto. Dažniausiai privatūs namai šiltinamipolistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos. Apšiltinus pastatą, iš sienos rasos taškas pasitraukia į pačią šiltinimo medžiagą.
Statybų specialistai pataria renovacijos darbus atlikti etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais –pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais –apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltinamas per 1–2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko.Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau. Žinoma, kuo brangesnis kuras šildyti naudojamas, tuo greičiau renovacija atsipirks.
Į ką atkreipti dėmesį šiltinant fasadą
Pasak UAB „Rockwool“ techninio vadovo Andriaus Buskos, renovuojant privačius (individualius) namus jų savininkai sprendimus priima kur kas atsakingiau nei daugiabučių namų savininkai. Taip yra, nes atsižvelgiama į daug įvairių kriterijų (medžiagų kokybę, ilgaamžiškumą, saugumą), o ne vien tik į kainą. Privačių namų savininkai siekia ilgalaikės renovavimo naudos, tad, šiltinant pastatą, renkasi geriausią kainos ir kokybės santykį.
A. Buskos tvirtinimu, senos statybos (1990 m. ir senesnius) individualius pastatus būtina renovuoti juos apšiltinant. Jei anksčiau statytas namas yra tvirtas, tik nešiltintas (nes nebuvo to reikalaujama), tai jo šiltinimas – pirmasis žingsnis norint jį padaryti efektyvesnį ir pagerinti patalpų komfortą. Tačiau, nesilaikant tam tikrų taisyklių, pastatas gali būti apšiltintas neteisingai, dėl to privataus namo savininkas ateityje turės problemų.
Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos prezidento dr. Česlovo Ignatavičiaus, galima išskirti keletą problemų, su kuriomis susiduriama. Tai prie sienų paviršiaus neteisingai pritvirtintos šiltinimo plokštės, neteisingai sutepti klijai, per giliai sukaltos smeigės. Dėl to banguoja ir pleišėja fasadai, atsiranda dėmių. Norint viso to išvengti, reikia laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų.
Visų pirma šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 5 °C. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio.Taip būtina padaryti siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
„Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreiptiį šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinkareglamentinius ir projektinius reikalavimus“, – teigia Č. Ignatavičius.
PAVATEX BALTIC direktorius Šarūnas Adomaitis pastatą vaizdžiai palygina su žmogumi, t. y. tiek žmogus, tiek namas turi kvėpuoti. Tad šiltinant namo fasadą negalima uždaryti „porų“, be to, reikia sudaryti sąlygas perteklinei drėgmei pasišalinti iš pastato konstrukcijos.
„Pastatai turėtų būti sukonstruoti taip, kad konstrukcijose vyktų difuzija ir drėgmė balansuotųtarp viduje ir išorėje esančio oro. Kadangi renovuojant senus individualiuspastatus namo konstrukcijos neįmanoma pakeisti, tad rekomenduojama rinktis natūralias šiltinimo medžiagas, kurios nestabdytų šios drėgmės išgarinimo“, – tvirtina Š. Adomaitis.
Kokias šiltinimo medžiagas rinktis
Populiariausios šiltinimo medžiagos Lietuvoje vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Tačiau privačių namų renovacijoje jau naudojami ir kiti šiltinimo sprendimai, pavyzdžiui, šiltinimas ekovata, medžio plaušo plokštėmis ir kt.
Polistireninis putplastisnaudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti. Jis naudojamastinkuojamosiose, vėdinamosioseirkitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu, išgaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas.
Pagrindiniai putplasčio privalumai yra palyginti žema kaina, tvirtumas, gerų savybių išlaikymas visą eksploatacijos laikotarpį. Taip pat svarbu, kad, atliekant šiltinimo darbus,nereikia jokių apsaugos priemonių, procesas nekenkia gamtai. Iš trūkumų būtų galima paminėti tai, jog polistireninis putplastis dūlėja veikiamas saulės spindulių, nepridengtą polistireninį putplastį kartais ardo paukščiai, jis tirpsta acetone irkituose tirpikliuose.
Akmens vata –viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti. Esamo pastato sienos gali būti šiltinamos įrengiant tinkuojamuosius(apdailai naudojant dekoratyvųjį tinką) arba ventiliuojamuosius (naudojant lakštines medžiagas) fasadus.
Akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis. Be to, vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija.O dėl savo natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio.Kaip vieną iš trūkumų būtų galima paminėti šiek tiek didesnę mineralinės vatos kainą.
Medžio plaušo plokštės – viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų – šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės.
Medžio plaušo plokštės nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko. Jos pasižymi higroskopiškomis savybėmis, apsaugo pastato konstrukcijas, užtikrina sveiką patalpų klimatą.
Turbūt didžiausias šios šiltinimo medžiagos trūkumas – aukštesnė už tradicines medžiagas kaina.
www.pavatex.lt
www.rockwool.lt
www.epsa.lt
Nuotraukos: Pavatex Baltic, UAB "Rockwool", Polistireninio putplasčio asociacijos
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.
Sekite mus