Atsargiai: degus fasadas

Daugelis gaisrų nebūtų tokie skaudūs, jeigu gyventojai skirtų pakankamai dėmesio gaisrų prevencijai.

Kaip rodo gaisrų praktika, tiek statybos proceso metu tiek ir pastatą eksploatuojant degios statybinės medžiagos gali sukelti tragiškus padarinius, todėl daugelyje ES valstybių tokių statybinių medžiagų, o ypač statybinių izoliacinių medžiagų, naudojimas yra pakankamai griežtai reglamentuojamas, o tam tikrais atvejais, net ir ribojamas.
Neatsakingas degių statybinių medžiagų naudojimas kelia pavojų gyventojų gyvybėms, jų sveikatai ir turtui,- tvirtina statybinių medžiagų specialistai.

Kaip rodo gaisrų praktika, tiek statybos proceso metu tiek ir pastatą eksploatuojant degios statybinės medžiagos gali sukelti tragiškus padarinius (Šanchajaus, Dižono, Miškolco, Marijampolės konservų fabriko ir kiti pvz.), todėl daugelyje ES valstybių tokių statybinių medžiagų, o ypač statybinių izoliacinių medžiagų, naudojimas yra pakankamai griežtai reglamentuojamas, o tam tikrais atvejais, net ir ribojamas.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas visuomeninės paskirties pastatų ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų šiltinimui. Štai, Vokietijoje, iki 22 metrų aukščio gyvenamųjų pastatų fasadams yra privalomi ugnies barjerai iš nedegių izoliacinių medžiagų, o aukštesnių kaip 22 metrai namų fasadų šiltinimui iš viso draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas. Panašūs ribojimai taikomi Skandinavijos šalyse.

Degių izoliacinių medžiagų naudojimas griežtinamas ne tik Vakarų Europoje, bet ir Rytų Europos valstybėse – Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir kitur. Net ir Rusijoje visiems pastatams šiltinant jų fasadus yra privaloma įrengti ugnies barjerus iš nedegių izoliacinių medžiagų aplink durų ir langų angokraščius, o ligoninių, mokyklų ir darželių šiltinimui galima naudoti tik nedegias atitvarų šiltinimo medžiagas ir sistemas.

Lietuvoje degių statybos medžiagų naudojimas vis dar nėra pakankamai reglamentuotas ir neužtikrina tinkamo pastatų saugumo, nors nauji „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ buvo patvirtinti 2010 m. Ypač tai aktualu esamų gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimo atveju, kai renovacija vykdoma pastatuose, kuriuose tuo pat metu gyvena žmonės, slaugomi ligoniai, vedamos paskaitos, pamokos, prižiūrimi mažamečiai vaikai.

Renovacijos metu šiltinant fasadus degiomis izoliacinėmis medžiagomis tokiuose pastatuose esantys žmonės tarsi „sėdi ant parako statinės“. Fasadas kelis mėnesius yra degus, kol jis neužtinkuotas, o šalia vykdomi įprasti statybiniai darbai: pjaunamas metalas, vyksta suvirinimo darbai ir pan. Gaisro atveju būtų sunku būtų išvengti aukų. Panašiai nutiko AB ,,Marijampolės pieno konservai” gamybiniame pastate, kur atliekant statybos darbus užsidegė degios apšiltinimo medžiagos, o apsinuodiję jų degimo produktais žuvo du darbininkai ir keli nukentėjo.

Statybinių medžiagų degumas Lietuvoje nustatomas taip pat kur kas primityviau nei Vakarų Europos valstybėse. Iš daug atskirų sluoksnių susidedančioms fasadų šiltinimui naudojamos sistemos degumas, pavyzdžiui, nustatomas kaip ir paprastos medžiagos, bandymų metu deginami nedideli medžiagos fragmentai, tad gauti rezultatai neatspindi medžiagos savybių realaus gaisro metu. Kai kuriose ES šalyse (pvz.: Vokietija, Švedija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Austrija) tokios sistemos bandomos 5-8 metrų aukščio bandymų modeliuose, kurie yra panašus į tikras apšiltintas sienas.

Todėl statybinių izoliacinių medžiagų specialistai rekomenduoja riboti degių izoliacinių medžiagų naudojimą fasadų šiltinimui pagal pastatų paskirtį ir aukštingumą. Taip pat siūloma įvesti privalomus ugnies barjerus iš nedegių izoliacinių medžiagų šiltinamų fasadų sistemose.

Prieš keletą metų Vokietijos medžiagų tyrimo ir bandymų institute Leipcige buvo atlikti natūriniai bandymai, siekiant išsiaiškinti šilumos izoliacijos įtaką ugnies plitimui fasadu bei kokių minimalių saugos priemonių būtina imtis įrengiant tinkuojamus fasadus, kai šilumos izoliacijai yra naudojamos degios medžiagos. Buvo pasirinktas negyvenamas daugiabutis namas, kurio apšiltinimui naudotas polistireninis putplastis, o ugnies barjerai buvo įrengti iš poliuretano juostų ir nedegių mineralinės vatos juostų. Juostos buvo įrengtos dviem būdais: virš kiekvieno aukšto lango ir kas antro aukšto lango. Šie natūriniai gaisriniai bandymai parodė, kad fasade įrengti barjerai iš mineralinės vatos sustabdo gaisro plitimą fasadu ir yra išties efektyvūs.

Taigi, renovuojant daugiabučius reiktų pagalvoti ne tik apie pastato energinį efektyvumą, bet ir apie apsaugą gaisro atveju. Tad čia tinkamiausia būtų naudoti šilumos izoliaciją iš mineralinės vatos. Jei jau taupoma savo saugumo ir izoliacinių medžiagų sąskaita ir namas šiltinamas pigiomis, degiomis izoliacinėmis medžiagomis, tai vertėtų bent jau virš langų įrengti ištisines juostas iš mineralinės vatos. Reglamentai to nereikalauja, bet sveikas protas sako: saugokis pats ir dievas tave saugos.

Pastarųjų metų gaisrų praktika ir mokslininkų atlikti tyrimai turėtų būti tinkamai įvertinti rengiant ir taikant būstų renovacijos sprendimus Lietuvoje. Juk atnaujinę, modernizavę savo būstą tikimės ne tik mažesnių sąskaitų už šilumą, bet ir saugaus, komfortiško gyvenimo.