Stiklinis namukas jaunai šeimai vos už 28 tūkst. Lt

Grafikos dizainerė Kotryna, neseniai išleidusi pirmąją knygą vaikams „Milžinas mažylis“, svajojo apie jaukią vietą gamtoje, kur netrukdomai galėtų rašyti ir piešti, o jos sutuoktinis Vytenis amžinai ieškodavo galimybių savaitgaliais išrūkti iš miesto. Taip jiems ir gimė idėja įsirengti kuklų poilsio būstą gražioje vietoje. Ir nebrangiai.

Iki šiol kūryba ir kelionės į gamtą buvo nesuderinami dalykai – savaitgalis sodyboje reiškė pramogas ir laiką su draugais, o rašyti, piešti ar Vyteniui meistrauti likdavo per savaitę ir taip įkyrėjęs butas mieste. „Dabar abu leidžiame laiką kartu, atokioje pievoje imdamiesi mums mieliausios veiklos. O kai pavargstame nuo ramybės, kviečiamės svečių! Tik po nedaug, žinoma“, – šypteli.

Prasidėjo savo kampo gamtoje paieškos. Tačiau kosminės nekilnojamojo turto kainos iškart pakoregavo jų svajones. Senų suklypusių sodybų, esančių mažiausiai šimtas kilometrų nuo nuo Vilniaus, Vytenis griežtai atsisakė net žiūrėti. Architekto išsilavinimą įgijęs vyras įsitikinęs, nebrangiai kainuojančios senos sodybos dažniausiai būna nebetinkamos rekonstruoti.

Tad netrukus buvo nuspręsta statytis ką nors nauja, sava. Jaunai šeimai šovė mintis įsigyti jūrinį konteinerį ir jį paversti savo būstu.

„Buvome matę pavyzdžių internete. O Lietuvoje aplankėme Svencelę, kur įkurtas jėgos aitvarų ir buriavimo centras, suprojektuotas lietuvių architektų biurų „Andrė Baldi architektūra urbanistika“ ir „Aketuri“ .

Neįprastoje gyvenvietėje – 33 konteineriai, iš jų 23 gyvenamieji. Vienu metu čia gali apsistoti apie 100 žmonių. Prabangos ten nėra – konteineriai yra konteineriai, iš vidaus jie tik apkalti medžio drožlių plokštėmis.

Tačiau šie laikinieji būstai yra apšiltinti, juose yra patogios lovos, sofos, kitų baldų ir, be abejo, yra stiklinės durys į terasą, iš kurios galima grožėtis mariomis ir padange, kurią raižo aitvarai.

„Taip mes pradėjome fantazuoti, projektuoti, skaičiuoti ir galiausiai apsisprendėme netoli Vilniaus turimame sklype pasistatyti būtent tokį konteinerį“, – prisimena Kotryna ir Vytenis.

Jį pagamino skardos ir statybininkų namelių fabrikas iš Šilalės.

Į vietą jis buvo atvežtas be jokios vidaus apdailos – sienos, stogas ir vitrina. Išorė – tipiškas skardinis konteineris, apšiltintas akmens vata. Grindims pora pasirinko ąžuolo parketlentes, sienoms specialiai buvo užsakytos neobliuotos plačios dailylentės, o viską montavo ir dažė pats Vytenis.

„Kai kuriuos baldus įsigijome parduotuvėje „Ikea“, tačiau stengėmės kuo daugiau sugalvoti savo sprendimų, kad užėjęs nesijaustum, jog viską jau esi kur nors matęs.

Mūsų interjeras baltas, šviesus, o kitos spalvos – natūralaus ąžuolo ir tamsaus grafito“, – pasakojo pora.

Neįtikėtina, tačiau 12 kv. metrų ploto būste tilpo visos įprastuose namuose esančios erdvės. Miegamasis, svetainė, prieangis, katilinė, virtuvė, tualetas ir net sandėliukas.

Tarkime, miegamasis atsiranda, kai svetainės (valgomojo) kėdes sulankstomos, patraukiamas stalviršis ir tada išskleidžiama sofa.

Zilinskų katilinė – tai krosnelės erdvė.

Virtuvėje jie įsirengė vietinį vandentiekį – į kriauklę keliauja vanduo iš sandėliuko erdvėje pastatyto geriamojo vandens kanistro, o jis žarna sujungtas su čiaupu. Už virtuvės – atskirtas, itin kompaktiškas sandėliukas, kurio lentynose vasarnamio šeimininkai laiko visus įnagius, o ant žemės stovi biotualetas.

Namelyje kol kas nėra nei vandens, nei elektros, todėl vanduo kanistrais vežamas iš miesto, o apšvietimas veikia nuo nedidelio akumuliatoriaus.

Labiausiai Kotryna ir Vytenis džiaugiasi, kad namuką pasistatė jiems priklausančios pievos pakrašty, tad artimiausi kaimynai niekada neužstos vaizdo pro vitrininius langus. Tai lyg kambarys pievoje, kur kartais per dieną niekas nepravažiuoja ir nepraeina pro šalį.

„Kai tik turėsime galimybių, plėsime savo sodybą – juk galima pastatyti dar kelis konteinerius. Artimiausiuose planuose – lauko veranda, vėliau – gal dar pora prijungtų namukų mums ir svečiams“, – planais dalijasi Vytenis.

Lrytas.lt