Deus ex machina

Taip ir šiame židinyje ugnis tarsi nusileidžia, o jei tiksliau, nuleidžiamos apatinės dalies dėka šis židinys atsidaro, kai reikia įkurti ugnį, ir užsidaro, kai ji nebereikalinga ar kai jos užtenka vien patalpai apšildyti ir nereikia ja grožėtis.

Ugnis buvo reikalinga nuo mitologinių laikų, kai Prometėjas ją padovanojo žmonėms, o iš tikrųjų turbūt nuo dar seniau. Ugnis ir vanduo – dvi stichijos, kurias galima ilgai stebėti pasineriant į savotišką meditaciją, o dar smagiau, kai tai gali daryti savo namuose kada tik panorėjęs.

Todėl ugnis yra gražiai apipavidalinama, pažabojama židinyje arba krosnyje – ji teikia ne tik šilumą, bet ir jaukumą, pasigėrėjimą, suburia aplink save šeimą ar draugus. Ne veltui posakis namų židinys reiškia santarvę ir jaukumą namuose. Mechanizmo, esančio šiame Vilniaus senamiesčio bute, tradiciniu židiniu lyg ir nepavadinsi, jis tikrai labiau primena šiuolaikinį agregatą, tačiau industrinį loftų stilių mėgstanti buto šeimininkė ilgą laiką ieškojo būtent ko nors panašaus – netradicinio ir netikėto.

Pagaliau vienas iš draugų, girdėjęs apie ilgas paieškas, papasakojo matęs Kaune tai, ko ieškojo buto šeimininkė Beatričė. Prancūzo dizainerio Gérard’o Pitance’o, kūrybinės grupės Concept & Forme“ (atsiradusios dviem dizaineriams Benoît Lafontaine’ui ir Gérard’ui Pitance’ui 1983 m. nutarus kartu kurti nuostabius daiktus) nario, kūrinys Beatričei iš karto patiko. Ji suprato, kad pagaliau rado tai, ko ieškojo.

Šis židinys yra puikiai apgalvotas ne tik kaip šiuolaikinis dizaino kūrinys, bet ir kaip technologinis mechanizmas. Jis pasižymi gera trauka, viršutinė dalis padaryta taip, kad apglėbtų ugnies liežuvius ir neleistų dūmams pasklisti po kambarį. Apatinei židinio daliai kylant į viršų ji fiksuojama bet kurioje padėtyje be pastangų, tiesiog atleidus rankeną. Žemiausioje padėtyje, kai apatinė dalis atremiama į grindis, liepsna būna pakankamai aktyvi. Apatinę židinio dalį keliant į viršų liepsna po truputį mažėja, kol visiškai pasislepia uždarius angą. Tačiau neužgęsta – toliau rusendama šildo patalpą. Tokiu būdu užtikrinamas saugumas – jei patalpoje nėra žmonių, o ją reikia šildyti.
– Jūsų namuose nėra funkcionalaus virtuvės komplekto ar stilingų šiuolaikinių minkštų baldų, tačiau yra išraiškingas židinys. Ką Jums reiškia židinys namuose, kokias asociacijas kelia? – paklausiau šeimininkės.
– Dar nesu iki galo sugalvojusi, kokių virtuvės baldų noriu, tad kol kas tenkina ir laikinas sprendimas. Tiesa, aš sąmoningai ieškojau neutralios sofos, kuri neatkreiptų į save dėmesio – turiu įdomų židinį, tad tegul židinys ir sofa nekonkuruoja tarpusavyje. Planuodama buto rekonstrukciją iš anksto žinojau, kad tikrai noriu židinio. Todėl jo ilgai ieškojau. Ankstesniuose butuose židinių neturėjau, bet buvau nuosavu kailiu patyrusi, kad jie suteikia daug malonumo tiek sėdint vakarais su artimaisiais, tiek vienai skaitant knygą.
– Ar sudėtinga prižiūrėti, valyti šį židinį? Ar neatsiranda dūmų namuose jį užkūrus? Ar dažnai jį kūrenate?
– Šiek tiek dūmų iš pradžių atsiranda tuomet, kai lauke ūžauja didžiulis vėjas ir yra itin žemas slėgis, bet tada, spėju, visi židiniai rodo kaprizus. Šį židinį prižiūrėti labai paprasta, nes nereikia valyti stiklų, – tereikia sudėti malkas ir išsiurbti pelenus. Žiemos vakarais židinį su malonumu užkuriu kelis kartus per savaitę tiek leisdama laiką viena, tiek su draugais.

Židinys užima garbingą vietą būsto centre, nes kaip tik tarp svetainės ir miegamojo esančioje sienoje įrengtas dūmtraukio kanalas. Šį butą šeimininkė įsigijo beveik prieš dešimtmetį ir iš karto atliko jo rekosntrukciją – mažų kambarėlių sąskaita padidino bendrą erdvę.

Šeimininkė neskubėjo iš karto visko įrengti, o kadangi loftų stilius ir neįpareigojanti aplinka labiausiai atspindi jos gyvenimo būdą, kai kurie interjero elementai, kaip jau minėtoji virtuvė bei stiklinė pertvara tarp prieškambario ir sūnaus kambario, dar laukia savo eilės. Beatričė neskuba pirkti atsitiktinių daiktų, ji žino, ko nori, jai patinka gerų dizainerių sukurti daiktai, todėl jie bute atsiranda palaipsniui, atrankos principu, tarsi pas kolekcininką.

Didysis valgomojo stalas iš klijuoto ąžuolo taip pat sulaukė savo eilės. Trejus metus šeimininkė jį stebėjo stovintį viename senamiesčio baldų salone – mat jis buvo pagamintas garsios danų įmonės Kristensen & Kristensen ir kainavo labai daug. Vieną dieną pastebėjusi, kad stalas nukainotas, šeimininkė nedvejodama jį įsigijo. Lygiai taip pat kruopščiai buvo restauruojamas ir senasis XIX a. fortepijonas, kurį jai padovanojo tėvas dirigentas.

Šiuo metu instrumentas stovi miegamajame.
Į akis krenta ir išraiškingas šviestuvas virš valgomojo stalo, sudėliotas iš senovinių Campari buteliukų. Šviestuvą sukūrė dizaineris Raffaele Celentano, jį pagamino garsi italų įmonė Ingo Maurer, jis taip ir vadinasi – Campari. Prožektorių tipo šviestuvai, visu perimetru juosiantys patalpas, pritvirtinti prie paprasčiausių juodai dažytų užuolaidų karnizų, sukuria patrauklius atšvaitus ant sienų ir sustiprina darbinį menininko studijos įvaizdį, būdingą loftų stiliui.
Grindims šeimininkė taip pat pasirinko originalią latvių gamintojų Faneris dangą – jachtoms skirtą impregnuotą fanerą, kuri nebijo drėgmės ir karščio, todėl ją galima kloti po židiniu be papildomos apsaugos, ją paprasta prižiūrėti ir valyti.

Židinys – viena pagrindinių interjero detalių, erdvės akcentas, todėl labai svarbu, kad jis taptų papildomu stiliaus elementu, nedisonuotų su aplinka, būtų tarsi baigiamasis elementas. Todėl kuriantiems savo interjerą labai svarbu neskubėti, gerai apgalvoti, kokio židinio norite savo namuose, ir tinkamai pasirinkti iš gausios pasiūlos. Prieš tai reikėtų nepamiršti pasirūpinti dūmtraukio vieta ir tinkamai jį įrengti. Tik tada galėsite džiaugtis ir didžiuotis savo židiniu kaip šio buto šeimininkė.

Daugiau informacijos: www.florianus.lt