Saulės energijos naudojimo variantai ir galimybė parduoti energiją „LESTO”

Apskaičiuota, kad saulės energijos kiekis, patenkantis ant horizontalaus paviršiaus Lietuvoje, siekia apie 1 000 kWh/m2. Kitaip nei mano dauguma, tai kur kas daugiau nei Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse, kur saulės energija tikrai nėra naujiena. Palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais, saulės energetika gali būti pelnytai įvardijama kaip patikimesnė.

Saulės elektrinė – tai didelė elektros grandinė be jokių judamųjų dalių (kaip vėjo elektrinė), be didelių temperatūros svyravimų (kaip biokuro sistemos). Saulės elektrinės – tai silicio pagrindu pagamintų plokščių laukas, sujungtas į vieną sistemą ir generuojantis elektrą.

Pačių saulės fotomodulių atsparumas prilygsta automobilio priekinio stiklo atsparumui. Tad jos puikiai atlaiko Lietuvoje pasitaikančius atmosferos reiškinius – net ir intensyvias krušas. Be to, saulės elektrinėms reikia mažiau techninės priežiūros nei, pavyzdžiui, vėjo jėgainėms. Elektrinės gali būti naudojamos 25–30 metų.

Nepaisant to, pasak UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (www.sauleselektrines.lt) specialistų, vis dar tenka susidurti su pačiais įvairiausiais mitais ir prietarais: „Dažniausiai pasitaiko mitų, kad saulės fotoelementai kenksmingi žmogaus sveikatai, kad jie skleidžia „neigiamus spindulius“ ir panašiai.

Tačiau iš tiesų saulės energija yra viena švariausių energijos rūšių pasaulyje. Per mūsų praktiką buvo klausimų ir dėl galimo saulės fotomodulių radiacinio poveikio. Užtikriname – saulės elektrinės radiacijos neskleidžia“, – pasakojo bendrovės projektų vadovas Mantvydas Vaičius.

Šiandien galimybės taikyti saulės elektrinių sistemas privačiame sektoriuje – tikrai didelės. Šios sistemos gali būti naudojamos tiek asmeninėms (buities) reikmėms, tiek ir generuojamai elektros energijai parduoti. Be to, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai saulės fotoelementai naudojami nuotolinėms sistemoms palaikyti: meteorologiniams davikliams, kelio ženklams bei įvairiems kitiems stacionariems autonominiams prietaisams.

Pasak specialistų, nusprendus įsirengti tokią elektrinę pirmiausia reikia žinoti, koks yra saulės elektrinės statymo tikslas. Ar ji bus autonominė ir tenkins tik privačius elektros energijos poreikius, o gal bus elektros energijai parduoti skirta elektrinė ir neš pelną ją įsirengti planuojančiam asmeniui. „Svarbu, kiek saulės energija besidomintis asmuo yra pasirengęs investuoti į elektrinę.

Pavyzdžiui, jei ji skirta elektros energijai parduoti, investicijos atsipirks per 4–5 metus. Jeigu elektrinė skirta savo reikmėms, ji atsipirks per šiek tiek ilgesnį laiką. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad saulės energijos elektrinėms reikia licencijų. Jas gauti neprofesionalui – keblus reikalas.

Todėl žmogus, ketinantis statytis saulės jėgainę, turėtų žinoti – norint gauti licenciją, reiks konsultuotis su tuo užsiimančiomis įmonėmis“, – teigia M. Vaičius. Pasak jo, statantis saulės energijos elektrinę, svarbu atkreipti dėmesį į rangovus, jų patirtį bei įrengtų elektrinių skaičių.

Nerekomenduojama patikėti didelę investiciją avantiūristinėms (vienadienėms) įmonėms, įkurtoms saulės energetikos plėtojimo įkarščio laikotarpiu.
Šiuolaikinės saulės energijos elektrinės suderinamos su bet kokiomis sistemomis. Naujausios kartos inverteriai pajėgūs veikti kaip išmanieji įrenginiai ir planuoti energijos resursus.

Šiandien galima įsirengti tokią saulės elektrinės sistemą, kuri reikiamai suprogramuota gali optimaliai išskirstyti elektros poreikius. T. y. vienu metu neįjungti nebūtinų prietaisų ar, pavyzdžiui, skalbyklę įjungti tik tada, kai jūsų nėra namuose ir perteklinės saulės energijos nėra kur panaudoti.

Pasak M. Vaičiaus, drąsiai galima teigti, kad saulės elektrines galima derinti su visais elektros prietaisais, nesvarbu, ar tai būtų šilumos siurblys, ar kondicionieriai, svarbu tik pasirinkti reikiamos galios saulės elektrinę. Jo įsitikinimu, saulės elektrinių sistemos turi dar daug neišžvalgytų pritaikymo galimybių – tiek buičiai, tiek pramonei. Vystantis technologijoms galimi įvairūs sprendimai išnaudojant fasadus, stogus ir tuščius žemės plotus.

Kaip pavyzdį pašnekovas įvardijo vieną įdomesnių šiuo metu Lietuvoje projektų – Kauno r., Netoli Vilkijos, įdiegta saulės elektrinė su dviejų ašių sekimo sistema (ant žemės). Tokia sekimo įranga visą dieną leidžia sekti saulės padėtį horizonte. Naudojant tokias sistemas gerokai išauga elektrinės sugeneruojamos elektros energijos kiekis, o kartu ir pajamos, gaunamos parduodant elektros energiją LESTO tinklams.

Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad šiandien tokias sistemas vis dar gali sau leisti ne kiekvienas (bent jau be banko pagalbos). Norint įsirengti saulės elektrinę reikia nemažų pradinių investicijų. Saulės elektrinė, atsižvelgiant į jos galingumą, kainuoja nuo 5 iki 300 tūkst. litų.

Todėl šiandien mūsų šalyje populiariausios sistemos, skirtos parduoti generuojamą elektros energiją tinklams. Pasak M. Vaičiaus, šiandien saulės elektrinių generuojamos elektros pardavimas į tinklus – puiki investicija su valstybės garantija. Retas verslas tuo gali pasigirti.

Šiandienis elektros supirkimo tarifas – 1,44 Lt/kWh iš neintegruotų ir 1,80 Lt/kWh iš integruotų saulės elektrinių. Suskaičiavę gauname, kad 30 kW (neintegruota) saulės elektrinė per metus sukuria apytikriai 35–38 tūkst. litų pajamų, o tokio tipo elektrinė atsiperka per 4–5 metus.

Turint omenyje, kad iš šiais metais gavusiųjų LR Energetikos ministerijos leidimus plėsti elektros energijos pajėgumus LESTO įsipareigoja supirkti saulės elektrinių gaminamą elektrą 12 metų, elektrinė ne tik atsipirks per 4–5 metus, bet dar septynerius neš pelną. Taigi visą sugeneruotą elektros energiją šiuo laikotarpiu naudingiausia parduoti LESTO.

Kol supirkimo kainos aukštos, energiją galima parduoti, o sistemoms atsipirkus ir supirkimo kainoms kritus, toliau elektrinę naudoti savo reikmėms (įrenginiai jau bus atsipirkę, o už energiją nebereikės mokėti). Jei nėra elektros tinklo, iš saulės gaunamą energiją galima panaudoti techniniams įrenginiams: reklaminiams stendams apšviesti, apskaitos prietaisams nuskaityti nuotoliniu būdu. Tokią elektrinę įrengti galima beveik kiekviename name, tereikia tam tikro ploto ant stogo ar fasado bei šiek tiek vietos įtampos keitikliams ir akumuliatoriams įrengti.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.