Elektros instaliacijos ir jos veikimo principas

Elektros instaliacija gali būti paslėpta arba matoma. Matomos instaliacijos pagrindinis minusas yra prastas estetinis vaizdas, todėl dažniausiai ji pasirenkama pramoniniuose objektuose – kur patalpų dizainui nėra skiriama daug dėmesio ar kai kitaip tiesiog neįmanoma.

Paslėpta instaliacija
Paslėpta instaliacija paprastai atliekama prieš tinkavimo, betonavimo ir lubų montavimo darbus. Kadangi paslėptos instaliacijos kabelių plika akimi negalima matyti, atliekant darbus prisilaikoma šių taisyklių:

Klojant grindis prieš betonavimo darbus, kabelių apsaugai naudojami specialūs vamzdeliai, sienomis – vamzdeliai gali būti naudojami arba ne, lubomis (prieš įrengiant lubas) – paprastai nenaudojami. Paprastai, kai tik įmanoma, visi trys būdai naudojami – taip tiesiog efektyviau bei sutaupoma kabelių;

Paprastai rozečių aukštis – 30 cm nuo grindų paviršiaus, jungiklių – 90 cm. Horizontaliai kabeliai neturėtų būti vedami arčiau nei per 15 cm nuo grindų ir nuo lubų. Vertikaliai – 10 cm nuo langų, durų, kampų;

Vengiama kabelių sujungimų sienose ir kitose neprieinamose vietose (jei kitaip neišeina, tuomet reikia sulituoti);

Jei naudojami monolitiniai, vedžiojant kabelius, stengiamasi kuo mažiau juos lankstyti;

Kabeliai vedžiojami stačiais kampais – t.y. vertikaliai arba horizontaliai, stengiantis kad žemame lygyje kabelių būtų kuo mažiau;

Reikia parinkti atitinkamo skersmens kabelius kiekvienam žiedui – tam reikia žinoti jungiamų į tinklą prietaisų galingumą;

Tinkamai suskirstyti elektros instaliacijos taškus į žiedus bei parinkti jiems tinkamus automatinius išjungėjus.

Jei atliekamas patalpų remontas, paprastai darbų pradžioje patikrinama esamos instaliacijos būklė – jei ji dar tinkama, galime tiesiog koreguoti elektros taškų vietas ar pajungti papildomus taškus.

Istaliacijos darbai
Prieš pradedant instaliacijos darbus, sudaromas projektas, kuriame pažymimi visi elektros taškai – rozetės, apšvietimo, jungikliai, elektros skydas su automatiniais išjungėjais. Tai padeda apgalvoti visus apšvietimo bei elektros prietaisų naudojimo niuansus – neretai čia pasitelkiami ir interjero dizaineriai. Interjerą geriausia pradėti kurti nuo apdailos, o dar geriau – nuo statybos darbų pradžios, nes vėliau perkelti elektros instaliacijos taškus gali būti problematiška.

Šie taškai pažymimi visuose kambariuose ant sienų ir lubų norimame aukštyje ir vietose. Tam padeda ir vandens gulsčiukas, ir spiritinis gulsčiukas bei ruletė. Tuomet, naudodami perforatorių galime arba išdaužyti, arba išgręžti sienose skyles elektros instaliacijos dėžutėms. Sekantis žingsnis – išdaužyti arba išpjauti sienose griovelius kabeliams pratiesti. Norėdami sutaupyti pinigų, kai kada galite šiuos paruošiamuosius darbus atlikti ir patys. Elektrikas tik išvedžiotų kabelius ir įtvirtintų dėžutes bei sumontuotų mechanizmus. Bet kokius darbus su elektra, žinoma, galima atlikti tik atjungus srovę.

Elektros instaliacijos veikimo principas

Pagrindiniai komponentai yra šie: kabeliai, saugikliai, įžeminimas, elektros taškai (jungikliai, rozetės, šviestuvai ir pan.) – elektros instaliacijos kontūras. Elektros instaliacijos pagrįstos žiediniu principu: nuo maitinimo šaltinio elektros srovė keliauja link elektros prietaiso, o tuomet keliauja atgal kitu laidu. Srovės atitekėjimo kontūras (laidai, kontakai) vadinamas maitinimo (ar faziniu) ir žymimas raide L. Srovės grįžtamasis kontūras (laidai, kontaktai) vadinamas neutraliu (nuliniu) ir žymimas raide N. Norėdami įjungti ar išjungti prietaisą, naudojame jungiklį – atidaro ar uždaro maitinimo kontūro kontaktus. Kai kontaktai uždaryti – srovė teka iki prietaiso, kai atidaryti – prietaisas išjungtas.

Kartais pasitaiko aptikti tokių elementarių klaidų, kai jungiklis pastatomas ne faziniame kontūre (iki prietaiso), o nuliniame (už prietaiso). Tai neteisinga ir pavojinga, nes, nors prietaisas ir neveikia išjungus jungiklį (taigi, atrodytų, kad ir srovės nėra), srovė teka nuolat. Todėl prisilietus prie taip pajungto prietaiso kontaktų, galima patirti pavojingą gyvybei elektros iškrovą (o esant geram laidumui – ir mirtiną smūgį). Taigi, patartina dirbant su elektra išjungti ne tik prietaiso jungiklį, tačiau ir automatinį to žiedo saugiklį). Elektros kabeliuose esantys laidai žymimi atitinkama spalva: Rudas (raudonas) – fazinis laidas; mėlynas (juodas) – neutralus; geltonas žalias – įžeminimo.

Įžeminimas

Visada reikia prisiminti, kad žemė (pagrindas ant kurio stovime) daugeliu atvejų yra netgi geresnis laidininkas nei laidai naudojami perduoti srovę. Esant trumpesniam atstumui ir geresniam laidininkui, srovė visada rinksis šį kelią. O tai reiškia, kad atsidūrus tarp srovės šaltinio ir gero laidininko, srovė pereis per jus, kad patektų į laidininką.

Tas pats atsitinka, kai metalas liečiasi prie srovės – ji pereis per metalą rinkdamasi trumpiausią kelią link laidininko. Remdamiesi šiuo principu, geriau suvoksime, kam instaliacijose reikalingas įžeminimo laidas. Šis laidas užtikrina trumpiausią kelią elektros srovei nutekėti, ištikus gedimui. Pavyzdžiui, jei fazinis laidas dėl kokių nors priežasčių susiliečia su metaliniu paviršiumi (prie kurio pajungtas įžeminimo laidas), srovė akimirksniu „įsižemintų“, o automatinis to žiedo saugiklis suveiktų ir išjungtų srovę. Kai kurie prietaisai neprivalo būti įžeminti – jų korpusas papildomai izoliuotas ir neturi jokių galimybių tapti laidininku srovei.

Saugikliai

Šis elementas instaliacijose yra pati silpniausia grandis. Jei tai ne automatinis, o paprastas saugiklis – tai korpusas su dviem kontaktais galuose ir viela viduje, jungianti kontaktus. Ši viela – ploniausia visoje grandinėje. Gedimo atveju (ar elektros perkrovos, ar „įsižeminimo“ atveju), srovė akimirksniu gerokai sustiprėja – o tai įkaitina plonesnę vielą ir išlydo ją, taip nutraukdama srovės grandinę. Automatinio saugiklio atveju, vietoj vielos suveikia jo vidinis mechanizmas – efektas tas pats, tik nereikia keisti saugiklio (užtenka paspausti mygtuką).

Srovės stiprumo kitimo toleravimą lemia saugiklio vielos storis. Silpnesni saugikliai suveikia esant mažesniam srovės kitimui, didesni – esant žymesniam. Saugikliai gaminami ir žymimi (amp) pagal tai, kokią didžiausią leistiną srovę jie gali atlaikyti (neišsilydydami ar kitaip nesuveikdami). Visada, išsijungus saugikliui, prieš vėl jį įjungiant, reikia išsiaiškinti to išsijungimo priežastį. Prisiminkite, kad saugikliai šiaip sau neišsijunginėja!

Pagrindinės dvi priežastys yra šios: perkrova (kai įjungiamas per didelės galios prietaisas ar sujungiama per daug mažesnės galios prietaisų, nei gali atlaikyti saugiklis) ir srovės nutekėjimas („įsižeminimas“ ar trumpas sujungimas).