Ar dar ilgai mokysimės ir egzaminus laikysime pirtyse?

Neretai teršalų, ypač anglies dvideginio, koncentracija mokyklų ir vaikų darželių patalpų ore viršija leidžiamąsias normas.

Minėtoji problema dar aštresnė modernizuotose ugdymo įstaigose, nes jų sienos apvilktos „kailiniais“, o ar patalpose esantys ugdytiniai, mokiniai ir darbuotojai gauna pakankamai šviežio ir švaraus oro, nepagalvota.

Įvairių negalavimų priežastis – oro trūkumas

Šiuolaikiniams pastatams paprastai būdinga gera šilumos izoliacija, todėl patalpų viduje teršalai kaupiasi gana greitai, ypač jeigu jie nešalinami tam skirtomis vėdinimo sistemomis.

Tai itin aktualu vietose, kur vaikai praleidžia daugiau negu pusę savo dienos laiko – mokyklose ir darželiuose. Mokslininkai yra nustatę, kad alerginių ligų skaičius tiesiogiai priklauso nuo patalpų vėdinimo sistemų kokybės.

Patalpose, kuriose būnama, yra daug sveikatai pavojingų medžiagų: pelėsinių grybelių, dulkių, statybinių ir apdailos medžiagų dalelių. Nustatyta, kad blogas, nekokybiškas patalpų vėdinimas, per didelė oro drėgmė sukelia pykinimą, galvos skausmą, odos bėrimus, slogą ir kitus simptomus.

Higienos normos reikalavimai draudžia ugdymo įstaigose naudoti vėsinimo, kondicionavimo įrenginius. Priminsime, kad patalpų mikroklimatas higienos požiūriu vertinamas pagal anglies dvideginio koncentraciją patalpose.

Didėjant langų sandarumui, patalpose taip pat didėja ir CO₂ koncentracija.

Įrodyta, kad patalpoje, kurioje temperatūra siekia iki 16 ºC, žmogui sunku rašyti, koncentruotis, susikaupti, mąstyti taip pat, kaip ir temperatūrai pakilus aukščiau nei 27 ºC. Darbingumas priklauso nuo aplinkos oro temperatūros ir jo santykinės drėgmės. Šildymo sezono metu komfortiška temperatūra laikoma 20–22 ºC, vasarą – 22–24 ºC.

Higienos normoje (HN21:2011) nurodoma, kad mokyklos turi turėti apšiltinimo, vėdinimo ir/ar oro kondicionavimo sistemas, palaikančias ir kontroliuojančias mikroklimatą ir oro kokybę. Klasės ir mokymo patalpos turi būti vėdinamos natūraliai, atidarant langus.

Klasės ir mokymo patalpos, neturinčios mechaninių vėdinimo sistemų, turi būti vėdinamos atidarant langus tarp pamokų. Klasėse, mokymo patalpose, dirbtuvėse, sporto salėse, darbų klasėse, maisto ruošimo patalpose, tualetuose ir dušuose turi būti įrengtos atskiros vėdinimo sistemos. CO₂ normos: pamokų metu vidutinė CO₂ koncentracija klasėse neturi viršyti 1500 ppm, o trumpalaikė koncentracija neturi viršyti 5000 ppm.

Ugdymo įstaigų vėdinimo problematika

UAB ,,Eko2šiluma“ direktorius Rolandas Grikšas įsitikinęs, kad, modernizuojant mokslo ir ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos – per langus ir plyšius. Kartais vėdinimo sistema nejungiama net ir tose mokyklų patalpose, kuriose ji įrengta, nes taupoma šiluma ir elektra.

Pasak jo, langų sandarinimas arba keitimas turi įtakos mokyklų patalpų šilumos nuostoliams ir jų mikroklimato kokybei. Neretai senos statybos pastatuose patalpos vėdinasi natūraliai ventiliacijos kanalais, o naujuose – šiltuose, sandariuose – būtinas priverstinis vėdinimas. Apie tokį ir derėtų galvoti statant ar modernizuojant mokymo ir ugdymo įstaigas.

Apie dešimtmetį tiek naujuose statiniuose, tiek renovuojamuose dažniausiai įrengiami hermetiški langai, kuriuose nėra horizontalių ar vertikalių orlaidžių, o, langų nepravėrus, lauko oro į patalpą nepatenka. Tai ypač pastebima mokyklose, ugdymo įstaigose. ,,Mokyklose oro temperatūra neretai vasaros metu viršija 27 ºC. Ar dar ilgai mokysimės ir egzaminus laikysime pirtyse?“, – kelia klausimą R. Grikšas.

Prasilenkiama su logika

UAB ,,Leovira“ generalinio direktoriaus Donato Virbicko nuomone, patalpų vėdinimas per atvertus langus pertraukų ir pamokų metų prasilenkia su energijos ekonomika. Pasak jo, šildyti patalpas, o paskui jas vėdinti yra nelogiška ar net absurdiška. Renovavus mokyklas sumažėja energijos sąnaudos, tačiau, palikus atvirus langus, jos neatsiperka. Mokslinis tyrimas, atlikti matavimai ir jų analizė, pasak UAB ,,Leovira“ atstovo, padėtų išgryninti problemos mastą ir imtis sprendimų, padėsiančių vaikams mokytis ir ugdytis sveikesnėje aplinkoje.

Tirtos sąlygos Kauno mokyklose

Mikroklimatu mokyklose susirūpino ir Europos Komisija, inicijavusi SINPHONIE projektą „Oro tarša ir sveikata mokyklose – Europos stebėsenos tinklas“, kurį vykdant mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse, nes tai visuotinė problema.

Lietuvoje šį projektą koordinavo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, kurie dvejus metus fiksavo oro kokybę 5-iose pradinėse Kauno mokyklose. Nustatyta, kad visose mokyklose yra natūralus vėdinimas, kuris nėra pakankamas, nes pamokų metu oro kokybė labai suprastėja. Vidutinė anglies dioksido koncentracija trijose tirtose mokyklose labai viršijo leidžiamąją ribą.

Didžiausias viršijamas kiekis buvo nustatytas mokykloje su labai mažomis klasėmis bei mokyklose, kurių administracija neskatina vėdinti patalpų. Mokyklose, kuriose klasės yra mažo ploto, momentinės anglies dioksido koncentracijos pamokų viduryje buvo >5000 ppm.

Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido (įvairių sintetinių apdailos medžiagų emisijos indikatorius) koncentracijos.

Šios apdailos medžiagos didele apimtimi naudojamos dėl mažos kainos, tačiau formaldehido emisijos neigiamai veikia patalpų kokybę. Tikėtina, kad mechaninio vėdinimo sistemos turėtų mažinti teršalų iš apdailos medžiagų sankaupas.

Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų. Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose. Azoto dioksido kietosios dalelės neviršijo normos, tačiau didesnės azoto dioksido koncentracijos buvo nustatytos miesto centre esančioje tyrimo vietoje, kurioje patalpos buvo nuolat vėdinamos per atvirus langus.

Atlikti tyrimai Europos regionų mokyklose

Europos regiono mokyklų aplinkos tyrimų išvadose sakoma, kad daugumoje tirtų mokyklų daugelio cheminių medžiagų koncentracijos neviršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų dydžių. Patalpų oro kokybei įtaką daro klasių užimtumas.

Perpildytose klasėse, kur vienam vaikui tenka mažiau nei 1,5 m² ploto, smarkiai padidėja CO₂, benzeno, tolueno, KD2,5 koncentracijos. Palyginti su erdviomis klasėmis, čia vaikus dažniau vargina lėtinis kosulys, sausas naktinis kosulys, sinusitas, ausų skausmai, kitos lėtinės ligos.

Patalpų oro kokybei įtaką daro mokyklos vieta. Mokyklų, esančių šalia intensyvaus eismo gatvių, patalpų ore transporto teršalų KD2,5, NO₂ koncentracijos yra didesnės. Patalpų oro kokybei įtaką daro statybinės ir apdailos medžiagos, furnitūra. Mokyklų vidaus apdailai rekomenduojama naudoti kuo mažesnės toksinių elementų emisijos medžiagas. Svarbu patalpas vėdinti pertraukų metu. Turimi duomenys rodo, kad prastas vėdinimas ir tvankios patalpos yra daugelio Europos mokyklų problema.

Problemą įžvelgia ir Europos institucijos

Europos šalių sveikos mokyklų aplinkos kūrimo politikos iniciatyvų (teisės aktų, įstatymų, gairių, programų) apžvalgoje skatinamas tvarios mokyklos aplinkos sveikatai programų Europoje kūrimas.

Tai gali būti pasiekta prevenciniu ir ekonomišku būdu įgyvendinant sveiką mokyklos aplinką, palyginti su problemomis grindžiamu požiūriu, kuriuo siekiama spręsti problemas po to, kai jos atsiranda. Šiuo požiūriu tvarios mokyklos aplinkos sveikatai programų kūrimas skatinamas kaip holistinė, visapusiška ir įgyvendinama strategija, sujungianti prevencines priemones ir atsižvelgianti į aplinkos sveikatos problemas, skatindama steigti gerai prižiūrimus mokyklos pastatus ir žemės sklypus.

Tokios programos turėtų skatinti prižiūrėti mokyklos aplinką, kuri yra palanki mokymuisi ir saugo moksleivių bei darbuotojų sveikatą. Svarbi tvarios mokyklos aplinkos sveikatos programos sąlyga yra tvarių mokyklos pastatų projektavimas derinant pažangą architektūroje ir inžinerijoje su klimato ir regioninėmis / vietinėmis kultūros vertybėmis, taip pat su naujausia atskirų šildymo / vėsinimo funkcijų ir ventiliacijų pažanga. Ventiliacija turi būti suvokiama nebe kaip panacėja, bet kaip išeitis išlaikyti fizinių, cheminių ir biologinių veiksnių, turinčių įtakos vidinei mokyklos aplinkai, poveikį saugiame lygmeniu. Taigi patariama vengti oro taršos lauke ir mokyklos pastatų plote bei išlaikyti išskiriamus ar sukuriamus teršalus pastato viduje žemame lygyje.

Pavyzdžiui, perteklinis CO₂ išskyrimas, kaip nurodyta SINPHONIE apklausoje, dėl netinkamo pastatų projektavimo, konstrukcijos, eksploatavimo ir priežiūros, medžiagų ir produktų naudojimo klasėse bei pastatuose aiškiai parodo vieną iš įgyvendinimo problemų ateityje. Be to, suspenduotų kietųjų dalelių kiekio lygis turi būti sumažintas ir esami mokyklos pastatai modifikuojami, kad atitiktų dabartinius energijos efektyvumo reikalavimus ir standartus. Kalbant apie ventiliaciją, natūralūs metodai nebegali būti rekomenduojami.

Inicijuotas mokslinis tyrimas

Akivaizdu, kad vėdinimo problemų Lietuvos mokyklose yra, tačiau geriausiai jas gali atskleisti moksliniai tyrimai, todėl Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos direktorius Darius Jokubauskas įsitikinęs, kad CO₂, drėgmės, temperatūros ir lauko oro parametrų matavimai Lietuvos mokyklose padės išgryninti, su kokiomis problemomis susiduriama, o paskelbti tyrimo rezultatai atkreips visuomenės ir už pastatų atnaujinimą atsakingų institucijų dėmesį, o laikui einant gal ir bus suvienodinta teisinė bazė, nes šiuo metu statybos techninių reglamentų ir higienos normų reikalavimai skiriasi.

Pastatų energetikos katedros prof. Violeta Motuzienė ir doc. dr. Juozas Bielskus pritariaidėjai atlikti oro kokybės tyrimus Lietuvos mokyklose. Asociacijos užsakymu tokie tyrimai bus atliekami artimiausiu metu, o apibendrinti jų rezultatai skelbiami 2020 metų pavasarį.

Mokslinės literatūros analizė padės įsigilinti į galimus problemų sprendimo būdus, remiantis užsienio šalių patirtimi, o tyrimai Lietuvos mokyklose ir jų rezultatų analizė leis nustatyti, su kokiomis vėdinimo problemomis susiduriama mokyklose, ir priimti sprendimus, padėsiančius ištaisyti trūkumus.

Irena Dirgėlienė, žurnalas „SUPERNAMAI”