Mobilios ir stacionarios pertvaros –skaldyk ir valdyk savo namų erdves

Tiems, kurie gyvenime mėgsta pastovumą, remontuojant butą verta pasidomėti šiuolaikinių stacionarių pertvarų sistemų galimybėmis.

Stacionarios karkasinės pertvaros

Remontuojamame bute ar name stacionarias vidines pertvaras galima įrengti naudojant pačias įvairiausias medžiagas ir technologijas. Ko gero, populiariausios ir pigiausios yra karkasinės pertvaros. Karkasas susukamas iš medinių tašelių arba metalinių profiliuočių ir apsiuvamas gipskartonio arba kitokiomis plokštėmis, kurios vėliau tinkuojamos ir dažomos. Tarp plokščių rekomenduojama dėti akmens arba stiklo vatą, kuri šiuo atveju atlieka daugiau garso izoliavimo nei apšiltinimo funkciją.

Pertvaroms, kuriose garsui izoliuoti naudojamos vien gipskartonio plokštės, būdingas tuštuminis garsas, o tinkamai subalansavus gipso plokštę, karkasą ir stiklo ar akmens vatą, galima pasiekti gana aukšto lygio garso izoliaciją. Šis variantas ypač tinka įrengiant pertvaras antrame namo aukšte arba kitais atvejais, kai pagrindas nėra pritaikytas didelėms apkrovoms. Patogu, kad tarp pertvaros plokščių galima paslėpti elektros laidus ar santechnikos vamzdžius. Butuose montuojamoms pertvaroms dažnai užtenka vienpusio metalinio karkaso, kurį nuo lubų ir grindų rekomenduojama atskirti poliuretano juostele.

Sumontavus sustiprintą rėmą, pertvara gali ne tik izoliuoti garsą ir atskirti erdves, bet ir išlaikyti knygų lentynas, kriauklę, televizorių ar spinteles. Beje, klysta įsivaizduojantys, kad iš gipskartonio galima statyti tik tiesias sienas. Drėgni gipskartonio lakštai – gan plastiška medžiaga, leidžianti įgyvendinti drąsias buto šeimininkų fantazijas. Į karkasines pertvaras galima montuoti stumdomąsias ar atveriamąsias, lengvas plastikines ar net sunkias medines duris.

Kiniškos širmos virto mobiliomis sienelėmis

Tikriausiai paprasčiausios ir lengviausiai įrengiamos pertvaros – širmos. Jos atsirado Kinijoje gerokai prieš mūsų erą, bet ypač išpopuliarėjo valdant Tangų dinastijai (VII–X a.). Jos naudotos ne tik kaip praktiškas baldas, bet ir namų puošmena. Ant medinio rėmo ištemptas šilkas ar popierius dažnai buvo dekoruojamas ir tapomas rankomis. Kiniškas hieroglifas, reiškiantis širmą, šifruojamas kaip ekranas, stabdantis vėją. Tai nusako pagrindinę širmų funkciją – apsaugą nuo skersvėjo.

Prireikus širmomis didelius kambarius galima padalyti į mažesnius, bet ne mažiau naudingos širmos ir mažose patalpose, kai reikia atskirti asmenines erdves. Tarptautinėse dizaino parodose galima išvysti itin modernių, butams ir atvirų erdvių biurams skirtų sprendimų, kurie iš esmės yra tos pačios širmos – pakito tik medžiagos, iš kurių jos pagamintos, spalvos, raštai.

Tokios lengvai išardomos ir keičiamos atitvarų sistemos leidžia neprisirišti prie vienos erdvės – jas nesunkiai galima jungti ir transformuoti (pvz., belgų įmonės „Buzzispace“ produkcija). Šios pertvaros gaminamos iš ekologiškų medžiagų (PET butelių veltinio), be to, jos turi garsą sugeriančių savybių. Jau ir Lietuvoje galima įsigyti mobilių sienelių (pvz., sistema „Nomad“). Itin patogu tai, kad mobilių sienelių sistemą surinkti ir konfigūruoti gali net vaikai. Paprastai tokių sienelių surinkimo instrukcijose pateikiama keletas jų surinkimo variantų (pvz., uždaro ir atviro tipo), tačiau kūrybiškumo nestokojantis sienelės šeimininkas, derindamas 10 spalvų modulius, gali jų sukurti ir daugiau.

Stacionarios pertvaros iš statybinių blokelių

Esant stabiliam grindų pagrindui pertvaras galima mūryti. Kaip sako UAB „Baltparma“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Kaminevas, vienos iš tinkamiausių medžiagų vidaus pertvaroms įrengti – akytojo betono arba keramzito blokeliai. Tai lengvos, patvarios ir nedegios medžiagos. „Netgi rinkčiausi akytojo betono blokelius – jie lygesni ir vėliau bus lengviau daryti sienos apdailą. Leidžiama paklaida – vos 1–2 mm“, – sakė ekspertas.

Populiariausias vidinės pertvaros blokelio storis – 100 mm. Kartu su tinko ir dažų sluoksniais jie užtikrina pakankamą garso izoliaciją. „Nedidelę pertvarą sumūryti gali ir ypatingų statybinių žinių neturintys – šiam darbui tereikia blokelių, klijų ir paprasčiausių rankinių įrankių: kibiro, gulsčiuko, mentelės. Statybiniai blokeliai lengvai pjaustomi pjūklu, o pertvarą su stacionaria siena reikėtų sujungti metalo kampuočiais“.

Pasak J. Kaminevo, galima vidinę pertvarą mūryti iš gipso blokelių. Jie yra dar lygesni, jų netgi nebereikia tinkuoti – užtenka tik užglaistyti tarpus gipso glaistu, nugruntuoti ir nudažyti. Nearmuojant, o tik klijuojant statomos iki 6,0 m ilgio ir 4,5 m aukščio vidinės gipso blokelių sienos. Tačiau dėl šiek tiek didesnės kainos šie blokeliai Lietuvoje nėra populiarūs ir jų nusipirkti galima tik pagal specialų užsakymą. „Visgi apskaičiavus darbo sąnaudas ir tinkavimo išlaidas, naudoti gipso blokelius mažuose objektuose, manyčiau, apsimoka“, – sakė specialistas.

Gipso blokeliai yra 60–100 mm storio, gana didelio formato – trys blokeliai užima 1 kv. m, sveria apie 72 kg (naudojant 80 mm storio blokelius). Ši sistema yra lengva, palyginti su tradicinėmis mūrytomis pertvaromis. Prie gipso blokelių sienų, skirtingai nei prie gipskartonio sienų, lengva tvirtinti paveikslus ar sunkesnius daiktus. Paprastų gipso blokelių negalima naudoti drėgnose patalpose, tam naudojami specialūs drėgmei atsparūs žalsvos spalvos gipso blokeliai.

Berėmio stiklo pertvarų konstrukcijos

Tai tikrai ne pigiausia, bet daugiausiai šviesos praleidžianti pertvarų rūšis. Įmonių vadovams stiklinės pertvaros dažnai patinka, nes tai modernu, be to, iš karto matyti, ar darbuotojas yra savo darbo vietoje, ką jis veikia, bet, pasak berėmio stiklo pertvarų gamybos ir montavimo UAB „Sistemika“ direktoriaus Ramūno Pranskūno, maždaug 10 proc. užsakymų sulaukiama ir iš privačių asmenų. Daugiausia tai individualių namų šeimininkai, padedami architektų ir dizainerių kuriantys savitą šiuolaikišką interjerą, arba ekskliuzyvinių butų, dažnai nedidelių, bet esančių senamiesčiuose (stiklas puikiai dera su viduramžišku mūru), savininkai.

Berėmio stiklo pertvarą įsirengti kainuoja bent 20 proc. brangiau nei, pavyzdžiui, karkasinę pertvarą iš gipskartonio. Kodėl? Pirmiausia brangios medžiagos. Berėmio stiklo pertvaroms turi būti naudojamas itin patvarus 1 cm storio grūdintasis stiklas. „Stiklas – ilgaamžė ir patvari medžiaga, ji bijo tik vieno dalyko – sudužimo, tačiau tai ne taip lengva padaryti. Esame darę eksperimentą. Durų stiklą, padėtą ant dviejų medinių tašelių, bandėme sudaužyti plaktuku – nepavyko, atšokęs plaktukas įstatė gumbą kaktoje.

Bet net jeigu toks stiklas dūžta, jis subyra į daugybę smulkių dalelių, kurios gali tik paviršutiniškai įbrėžti odą, bet giliau nesužeis. Norint papildomai apsisaugoti, galima naudoti apsauginę plėvelę“, – sakė Ramūnas Pranskūnas. Dar vienas stiklines pertvaras branginantis elementas – kvalifikuotas darbas. Skirtingai nei karkasinės ar mūrinės pertvaros, stiklinę pertvarą pagaminti ir sumontuoti pačiam sunkiau.

Reikalingi itin tikslūs brėžiniai, speciali įranga stiklui apdoroti ir transportuoti. Nepaisant didesnės kainos, berėmio stiklo pertvaros turi daug pranašumų: jos objekte sumontuojamos švariai ir greitai, nes visi gamybos darbai atliekami dirbtuvėse – objekte vidutinės pertvaros montavimas trunka ne daugiau kaip parą. Stiklas – medžiaga, kurios nereikia daug prižiūrėti. Stiklo sienų nereikia perdažyti, jas labai sunku subraižyti, tereikia kartais išvalyti. Be to, berėmio stiklo pertvaros, lyginant su kitomis pertvaromis, užima labai nedaug vietos, nes jų storis – vos 1 cm. Kas dėl garso izoliacijos stiklo pertvaros nusileidžia gipskartoninėms ir mūrinėms. „Bet tai jau paties stiklo savybė. Akustiniai stiklo parametrai yra šie: 10 mm grūdintasis stiklas (1000–3150 Hz) 31 db (RW). Montuojant berėmio stiklo pertvarą tarp stiklų paliekamas 2 mm tarpelis. Jis reikalingas, kad stiklai nesudužtų, jeigu pastatas dar šiek tiek judės.

Vienas užsakovas paprašė šiuos tarpus užsandarinti. Bet kaip parodė garso matavimo įranga, stiklinės sienos garso izoliacinės savybės nuo to nė kiek nepasikeitė“, – pasakojo pašnekovas. Į berėmio stiklo pertvaras gali būti montuojamos varstomosios arba slankiosios durys. Ten, kur reikia dažniau vaikščioti, gamintojai rekomenduoja naudoti varstomąsias duris.

Nors slankiosios durys taupo vietą, visgi žmonėms jas ne taip patogu uždarinėti, todėl dažniausiai durys lieka atviros. Berėmio stiklo pertvaros beveik visada bent iš dalies padengiamos įvairiomis plėvelėmis (matinėmis, tamsinančiomis, raštuotomis – pasitelkus šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių meno kūrinių ). Tai ne tik dizaino ar privatumo, bet ir saugumo elementai. Švarių, niekuo nepažymėtų stiklo sienų galima ir nepastebėti.

Stumdomųjų pertvarų gimtinė – Japonija

Šiandien, kai ypač madingas neįpareigojantis laikinumas, Vakarų pasaulyje itin populiarios stumdomosios pertvaros. Šis interjero elementas Japonijoje naudotas jau prieš kelis tūkstantmečius. Tradiciniame japonų name erdvės dagiafunkcės, nes lengvai stumdomomis pertvaromis jų dydis, forma ir paskirtis gali būti greitai keičiami. Japoniškos stumdomosios sienos-durys vadinamos fusuma. Jų rėmas gaminamas iš medžio ir aptraukiamas popieriumi ar audiniu, dekoruojamas.

Šiandien šis kadaise grynai japoniškas architektūros elementas tapo vienu iš moderniosios architektūros bruožų, dažnai taikomų „prašmatniausiuose Paryžiaus namuose“. Stumdomosiomis pertvaromis galima atskirti darbo erdves ir gyvenamąsias patalpas (drabužines, valgomojo bei poilsio zonas ir pan.). Jei erdvės trūksta, viename kambaryje stumdomąja pertvara galite sukurti keletą funkcinių zonų. Stumdomosios pertvaros gali būti gaminamos iš medžio, aliuminio, plastiko, plieno, stiklo ir kitų medžiagų (netgi pintos iš vytelių), gali būti pakabinamosios arba važinėjančios grindimis.

Pirmuoju atveju reikalinga tvirta konstrukcija prie lubų, antruoju – neišvengiamas „bėgelis“ ant grindų. Galima įrengti ne tik stumdomąsias, bet ir suglaudžiamąsias pertvaras. Jeigu bandysite slankiųjų durų-sienų sistemą įsirengti patys, būtinai rinkitės kokybiškas medžiagas (ypač slankiųjų durų mechanizmus), bus nemalonu, jeigu durys slankios strigdamos ar girgždėdamos. Pertvaros su stumdomosiomis durimis puikiai tinka tiek nedidelio ploto gyvenamosioms patalpoms, tiek didesnėms erdvėms. Pagrindinis jų išskirtinumas tas, kad stumdomosioms durims įrengti nereikia tiek vietos, kiek jos reikia paprastoms atveriamoms. Ten, kur atsiveria durys, negali stovėti jokių baldų, o stumdomosios durys gali tyliai įvažiuoti į ertmę už drabužių spintos. Žinoma, stumdomosios pertvaros turi ir trūkumų – jos gan prastai izoliuoja garsą ir kvapus.

Kitas stumdomas japoniško interjero elementas – shoji. Tai medžio karkaso langai, aptraukti peršviečiamu popieriumi. Per jį į patalpą patenka dienos šviesa. Shoji gali atstoti langą, duris ar kambario pertvarą. Kaip ir fusuma, jie kambario planą padaro lankstesnį. Tai ypač svarbu japonų kultūroje, kur labai vertinamas asmens privatumas ir galimybė pabūti vienam su savimi.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.