Durų dizainas. Evoliuciniai sprendimai

Tam, kad šis pasisveikinimas būtų subtilus ir malonus, suvienijamos daugelio specialistų pastangos.
Nuo tada, kai mažame Šiaurės Italijos miestelyje Borgomanero Battista Olivari įkūrė durų ir langų furnitūros gamybos įmonę, praėjo lygiai 100 metų. Per tą laiką kuklios dirbtuvės virto didžiule kompanija, realizuojančia savo produkciją daugelyje pasaulio šalių.

Viena svarbiausių tokios sėkmės priežasčių – išskirtinis dėmesys dizainui. Jau trečiajame XX a. dešimtmetyje Olivari ėmė specializuotis unikalių užsakymų, atliekamų bendradarbiaujant su architektais ir skulptoriais, srityje. Vienas pirmųjų projektų, šią įmonę išgarsinusių visoje Italijoje, buvo žalvarinės durų rankenos.

Jas 1932 m. avangardistas Marcello Piacentini suprojektavo specialiai Teisingumo rūmams Milane (nedidelę šių rankenų seriją įmonė pakartotinai išleido po 60-ties metų). Vėliau bendradarbiavimas su garsiais architektais tapo kilnia Olivari tradicija. Anuomet bandymai rasti kompromisą tarp avangardinio meno ir reakcingo politinio režimo nebuvo sėkmingi, nepaisant to, pasisekė pasiekti puikių rezultatų.

1937 m. sukurti durų rankeną E42, skirtą neįvykusiai 1942 m. pasaulinei parodai Romoje, buvo patikėta žymiausiam to meto Italijos architektui Gio Ponti. Vėliau jis sukūrė dar keletą modelių, vienas kurių – Lama – tebegaminamas iki šiol. Antrasis pasaulinis karas nesustabdė įmonės techninio progreso – reorganizavus gamybą buvo įdiegta moderni metalo liejimo įranga, atvėrusi naujų plastinių galimybių.

Dizaineriai netruko jomis pasinaudoti – 1947 m. Angelo Mangiarotti sukurta durų rankenų serija pelnė VIII Milano trienalės apdovanojimą. Beje, greta kviestinių dizaino žvaigždžių, tokių kaip Marcello Nizoli, pačioje įmonėje sėkmingai veikė dizaino biuras Studio Olivari. Nesnaudė ir įmonės technologai – šeštojo dešimtmečio pabaigoje, Italijos ekonomikos klestėjimo laikais, rankenų gamyboje jie pasiūlė naudoti naują medžiagą – anoduotą aliuminį, kurį netrukus išmoko lieti pramoniniu būdu.

Šios technologijos buvo pritaikytos ne tik pastatuose – Olivari rankenos buvo sumontuotos ir naujai statomuose jūrų laineriuose Conte Grande, Leonardo da Vinci ir Michelangelo. Po aliuminio 8-ojo dešimtmečio pradžioje atėjo dar vienos naujovės eilė – rankenoms gaminti buvo panaudota plastmasė. Pirmąjį modelį Boma (vėliau pelniusį Auksinio skriestuvo apdovanojimą) suprojektavo studija Monte GPA, tačiau tikrasis plastmasės triumfas prasidėjo tuomet, kai 9-ojo dešimtmečio pradžioje įmonei vadovauti pradėjusi trečioji Olivari šeimos karta pakvietė bendradarbiauti charizmatiškąjį postmodernistą Alessandro Mendini, sugebėjusį atrasti labai netikėtų plastiko spalvų ir tekstūrų kombinacijų.

Dėl jų rankenos Aurora ir Space priminė veikiau papuošalus nei furnitūros elementus. Lygiagrečiai buvo diegiami ir labiau funkcionalūs modeliai, kuriuos projektavo žymūs italų dizaineriai (Joe Colombo, Vico Magistretti, Rodolfo Dordoni) ir kviestinės užsienio žvaigždės (Ferdinandas Porshe, Richardas Sapperis). Daugelis sėkmingų modelių tebegaminama praėjus 15-20 metų po jų sukūrimo. O korifėjams ant kulnų jau lipa jaunesnioji dizainerių karta, kuriai atstovauja tokios ambicingos asmenybės kaip Massima Iosa Ghini, Piero Lissoni, Patricia Urquiola.

Nors architektų požiūris į durų rankenų projektavimą yra kitoks nei dizainerių – pastarieji labiau vertina objekto santykį su architektūra, o ne su žmogumi, – Olivari noriai patiki projektus žinomiems pasaulio architektams. Vien pastaruoju dešimtmečiu įdomių rankenų projektų, atspindinčių bendrąją kūrybos filosofiją, yra sukūrę prancūzas Dominique Perrault, amerikietis Danielis Libeskindas bei japonas Shigeru Ban.

Jų kūriniai, neprarasdami funkcinės paskirties, primena miniatiūrinius žymių statinių fragmentus. Pavyzdžiui, smaili pleištinė durų rankenos Denver forma užsimena apie dramatišką Berlyno žydų muziejaus architektūrą, o rankena Moon savo cilindrine forma primena tuos kartoninius vamzdžius, iš kurių japonas Shigeru Ban renčia sales ir paviljonus įvairiose pasaulio šalyse.

Be abejo, garsių architektų pavardės ir jų plastinės aliuzijos mažai ką sako eiliniam vartotojui – jam skambi projekto autoriaus pavardė, visų pirma, asocijuojasi su didesne, o gal net ir nepelnytai pakelta objekto kaina. Tačiau kaip ir kitais atvejais (prisiminkime kad ir bendrovę Alessi) geriausių profesionalų kvietimas ne tik padeda išlaikyti pirmaujančias firmos pozicijas, bet ir užtikrina objektų formos išskirtinumą, ypač aktualų visuotinio plagijavimo laikais. O ištikimieji Olivari gerbėjai turi galimybių ne tik ištiesę ranką pasisveikinti su savo būstu, bet ir prisiliesti prie pasaulinio garso dizaino pavyzdžio.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.