Vilniuje atsigauna statybos

Vilniuje vėl sukiojasi statybininkų kranai. Kelios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės ryžosi pabaigti krizės išvakarėse pradėtus statyti daugiabučius. „Imtis visiškai naujų projektų dar nėra prasmės, tačiau jau laikas atgaivinti užšaldytas statybas“,– kalbėjo Romualdas Pušinaitis, NT projektų valdymo įmonės „Anreka“ direktorius.

Ši bendrovė sostinės Pašilaičių rajone Eitminų gatvėje tęsia devynaukščio statybas. Prieš krizę buvo spėta padėti pamatus, pastatyti dalį požeminio garažo ir nutiesti inžinerinius lauko tinklus. Sunkmetis pakeitė pirkėjų poreikius, tad „Anreka“ pakoregavo daugiabučio projektą, sumažino butų plotą. Per NT bumą statytame analogiškame name yra 99 butai, naujame name bus jau 108.
 

„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis į statybų aikšteles sugrįžusių NT bendrovių nevadintų drąsuoliais ar avantiūristais. „Rinka nėra mirusi. Kokybiškas produktas už patrauklią kainą ir šiais laikas turi pirkėjų“,– teigia jis. Patraukli kaina naujos statybos name, S. Vagonio nuomone, yra 3 tūkst., kai kuriais atvejais 4 tūkst. litų už kv. m. R. Pušinaitis butus pirkėjams siūlo nuo 2,5 tūkst. litų už kv. m ir tikina, kad vieno kambario (31 kv. m.) butams jau surado pirkėjų.

Santaupų turinčius žmones investuoti į naujus butus paskatino ir gerokai kritusios indėlių palūkanos bankuose, tad ilgalaikių investicijų į NT grąža atrodo patraukliau nei trumpalaikis uždarbis iš kritusių indėlių palūkanų. R. Pušinaitis pastebėjo, kad maždaug 60 proc. butų pirkėjų juos įsigyja tik savo lėšomis, likusieji yra gavę ir bankų paskolas. „Ober-Haus“ tikslios statistikos neturi, tačiau bendraujant su klientais agentūros darbuotojams susidarė įspūdis, kad maždaug pusė pirkėjų sandorius finansuoja ir skolintais iš bankų pinigais.

NT rinkai gyvybės žada įpūsti ir bankai. Jie sukaupė nemažai nekilnojamojo turto, kurio norėtų atsikratyti, tačiau iniciatyvą pristabdo vadovų Skandinavijos šalyse baimė. Vis dėlto keletas bankų jau reklamuoja būsto paskolas, jų pėdomis netrukus turėtų pasekti ir kiti.

Brėžti NT rinkos atsigavimo kreivės ekspertai kol kas nesiryžta, tačiau, S. Vagonio teigimu, blogiausi laikai jau praeityje – dugnas buvo pasiektas 2009–ųjų pirmąjį ketvirtį. Tada paaiškėjo, kad krizė yra čia pat, Lietuvoje, o ne kažkur už Atlanto. Senoji valdžia slėpė tikrąją padėtį ir ramino, o desperatiški Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiksmai tik įrodė, kad padėtis sunki. „Tuomet buvo tikra depresija. Atleidimų banga ir mažinami atlyginimai sunaikino bet kokį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu. Praėjusių metų antroje pusėje situacija ėmė gerėti“,– teigė S. Vagonis.
 

Ar NT kainos pasiekė dugną, „Ober-Haus“ ekspertas nesiryžta prognozuoti. Šiuo metu Vilniuje yra apie 1900 neparduotų butų naujuose namuose, 40 proc. jų priklauso bankrutavusioms ar restruktūrizuojamoms bendrovėms. Tokie butai gali būti parduodami pigiau, tačiau pirkėjus bus sunku suvilioti net ir mažesne nei rinkos kaina?– apdairiau pirkti patikimų ir sunkumų neturinčių statytojų šiek tiek brangesnius butus, kuriems teikiama garantinė priežiūra.

„Pasiūlius 10–30 proc. nuolaidą butus galima parduoti ir per savaitę“,– tikino S. Vagonis ir teigė, kad pastebi rinkos gyvybingumo ženklų. Kita vertus, NT pardavėjai jau fiksuoja nedidelį kainų kilimą, pavyzdžiui, Perkūnkiemio kvartale.

Ekonominė krizė nušlavė atsitiktinai per bumą į šį verslą įsiveržusias bendroves, nors nukentėjo ir kai kurios seniai statybų versle dirbusios įmonės. Vis dėlto S. Vagonis pripažįsta, kad „Anreka“ ir kitos iki NT bumo veikusios įmonės dabar išnaudoja savo patirtį ir pranašumus, nes pelnė pirkėjų pasitikėjimą ir išsaugojo gerus verslo santykius su bankais. Kita vertus, „Anrekos“ direktorius R. Pušinatis naujo daugiabučio statybas stengsis finansuoti įmonės lėšomis ir pirkėjų pinigais.
 

Išlaikyti patrauklesnes NT kainas kol kas padeda sumažėjusi statybų savikaina. R. Pušinaičio teigimu, neskaičiuojant sklypo kainos, kokybiško mūrinio daugiabučio savikaina dabar siekia 3 tūkst. litų už kv. m. Per bumą ji buvo didesnė nei 4 tūkst. litų, o kainą pavyko sumažinti daugiausia statybininkų darbo užmokesčio sąskaita. Statybinės medžiagos jau ima brangti, nes sukauptos atsargos išseko, pabrango elektros energija, vasarą gali kilti ir dujų kaina.

Ir R. Pušinaitis, ir S. Vagonis įsitikinę, kad NT verslui saulė vėl patekės. Ar ji dar toli, pirmiausia priklauso nuo bankų ir Vyriausybės. Verslininkai norėtų, kad pastaroji ne tik lopytų biudžeto skyles, bet problemas spręstų mažindama mokesčius ir skatindama kurti darbo vietas. „Statybos– šalies ekonomikos veidrodis. Jei ekonominė situacija pasitaisys, mes tai pajusime po pusmečio“,– įsitikinęs R. Pušinaitis.