Vilniečių gelbėjimosi ratas – kompensacijos

Sostinės savivaldybė šį rudenį jau sulaukė daugiau kaip 12 tūkst. gyventojų prašymų gauti kompensacijas už būsto šildymą. Specialistai mano, kad šį rudenį vilniečių skolos šilumininkams greičiausiai nemažės.

Prašymų – dešimtys tūkstančių

Neseniai savo prognozes dėl šiltos žiemos paskelbę Lietuvos meteorologai smarkiai nudžiugino rusiškomis dujomis savo namus besišildančius gyventojus. Įprasta manyti, kad šiltesnė žiema – mažesnės sąskaitos už šilumą.

Tačiau žvilgtelėjus į eiles prie sostinės Socialinio paramos centro tampa aišku, kad patiems neturtingiausiems vilniečiams žiema ir vėl atneš skurdą.

Sostinės savivaldybė dienraštį „Vilniaus diena“ informavo, kad vien per šių metų spalį ir lapkritį buvo gauti 12 295 prašymai skirti kompensacijas už šildymą.

Norinčių gauti kompensacijas šiemet turėtų būti ne mažiau nei pernai. Savivaldybė skelbia, kad pernai per visą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį buvo apskaičiuotos daugiau kaip 38 tūkst. būstų, iš viso joms išleista 14,3 mln. litų. Vidutiniškai per vieną šildymo sezono mėnesį kompensacijų buvo apskaičiuojama 5495 būstams, sumokama 2,04 mln. litų.

Paspaudus šaltukui kompensacijas už šildymą norinčių gauti žmonių gerokai padaugės. Esą dabar juos ramina orų prognozės, tačiau šioms nepasitvirtinus gyventojai toliau atakuos ir Socialinės paramos centrą, ir miesto savivaldybės darbuotojus. Vargingiausiam socialiniam sluoksniui priklausančių žmonių skaičius per metus nesumažėjo, tad nesitikima, kad kompensacijų prašymų bus mažiau.

Skolingi milijonus

Vilniečių namams šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ vadovams prieš artėjantį šildymo sezoną galvos neskauda. Esą prognozuojama šilta žiema jiems bus naudinga – pelnas nesumažės, o mažesnes sąskaitas gausiantys vilniečiai bus ramesni ir bendrovės nekeiksnos.

Šilumininkai atsakomybės dėl didėjančių šildymo kainų jau atsikratė kartodami, kad pelnas skaičiuojamas tik nuo valdomo turto, o ne šilumos tiekimo apimčių. Dėl kainų kaltinti esą galima tik rusų dujininkus ir Vyriausybės politiką.

Tačiau sąskaitas vilniečiams vis dar išrašo „Vilniaus energija“. Jai vilniečiai iki šiol yra skolingi daugiau kaip 30 mln. litų.

„Svarbiausia ne tai, kokio dydžio ta skola
, o kokios tendencijos su ja vyksta. Po to milžiniško kritimo duobėn 2007 m. viskas stabilizavosi, skolos smarkiai nedidėja. Net yra statistinis pagerėjimas, tačiau jis kol kas nereikšmingas“, – dienraščiui sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Verslininkas nesiryžo spėti, ar esant šiltai žiemai gyventojų skolos šilumininkams galėtų sumažėti. Tokia galimybė – tik teorinė.

„Priklauso nuo to, ar gyventojai turės pinigų
. Jei pinigų nebus, nemokės žmonės ir už šildymą. Nežinau, ar pinigų gyventojai gali turėti daugiau nei pernai. Jei orų tendencijos išliks panašios, teoriškai mokėjimai turėtų vykti normaliai. Yra 195 tūkst. būtų Vilniuje, kurie šildomi centralizuotai. Skolininkų yra visokių. Vieni skolingi kelis šimtus litų, kiti ir tūkstantį litų ar daugiau“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Tačiau didžiausias skolos „Vilniaus energijai“ akmuo kabo ant miesto savivaldybės kaklo. Ir vargu ar ši skola sumažės, kai meras Artūras Zuokas kalba
apie sostinės bankrotą.

„Savivaldybės skola yra pati didžiausia, siekia kelias dešimtis milijonų litų. Savivaldybė irgi turi nuspręsti, ką ji darys. Kompensacijų už šildymą sąskaitas mums pateikia juk savivaldybė. Prieš dešimt metų savivaldybė savo skolą, apie 30 mln. litų, pardavė bankui. Vadinasi, būdų skoloms tirpdyti yra. Tačiau turi būti suinteresuotos abi šalys“, – kalbėjo įmonės direktorius.

Palengvėjimo nežada

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas sako kol kas negalįs žmonių nuraminti, kad mokesčių už šildymą našta šiemet sumažės.

Nepaisant oro prognozių, V.Stasiūnas tikina kol kas didelio skirtumo, palyginti šiuos metus su praėjusiais, nematantis.

„Spalis gal ir buvo kiek šiltesnis, bet lapkritis buvo netgi šaltesnis už pernykštį. Tik atrodo, kad ruduo šiltas, bet sąskaitos kol kas nesumažės“, – dėstė šilumininkas.

Jis ragino kalbėti ne tik apie orą, bet ir paaugusias šilumos kainas. Greičiausiai mokėti teksią lygiai tiek pat, kiek ir pernai.

„Šiluma pabrango penkiais centais. Na, ir kas, kad ši žiema gali būti šiltesnė. Kai sudėsime sąnaudas ir dujų kainą, greičiausiai paaiškės, jog mokėti reikia tiek pat. Tad labai sunku pasakyti, ar skolos sumažės“, – kalbėjo pašnekovas.

Apskritai V.Stasiūnas mato tik du būdus spręsti šildymo kainų problemą – renovaciją ir biokuro naudojimą.

„Tai vieninteliai vaistai. Nėra ką kalbėti apie skolų mažinimą ir mažesnes sąskaitas, kol šalies vadovai nesiims stiprinti renovacijos ir pradėti naudoti biokuro. Didžioji dalis žmonių miestuose iki šiol gyvena senuose blokiniuose namuose, kai kurie – iš viso niekada netvarkytuose namuose. Kol bus tokia situacija, tol teks labai daug mokėti“, – pridūrė V.Stasiūnas.

Kompensuos ir nuomininkams

Kompensacijas už šildymą, geriamąjį bei karštą vandenį netrukus turėtų gauti ir nepasiturintys žmonės, kurie gyvena ne nuosavame, o nuomojamame būste.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisoms, kurios leistų kompensacijų tikėtis ir nuomininkams. Kad pataisos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tokiu būdu gyventojams, neturintiems nuosavo būsto ir gyvenantiems nuomojamame, kuriame nėra deklaravę gyvenamosios vietos, ypač jaunoms šeimoms, būtų sudarytos lygios sąlygos gauti kompensacijas, kaip ir deklaravusiems gyvenamąją vietą asmenims.

Taip pat ketinama padidinti kompensuojamas būsto ploto normatyvus vienam gyvenančiam asmeniui nuo 38 iki 50 kv. m.

Nusidriekė eilės

Jau rugsėjo pradžioje prie Vilniuje esančio Socialinės paramos centro nusidriekė daugiau kaip šimto metrų ilgio eilė. Jau pirmą prašymų priėmimo dieną žmonės suskato registruotis dėl piniginės socialinės paramos, daugiausia būsto šildymo kompensacijų.

Nuo 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybėje galioja ta pati tvarka – kiekvieną rudenį, tai yra prieš šildymo sezoną, pensininkai ir kiti gyventojai privalo iš anksto registruotis gauti išmokas. Kad nebūtų grūsčių ir visi besikreipiantys asmenys neatvyktų vienu laiku, Vilniaus miesto savivaldybėje sudaromas išankstinės registracijos kalendorius, jis nuolat papildomas – įrašoma laisvų registracijos laikų. Tačiau net ir sudarius grafiką prie įstaigos nusidriekia milžiniškos eilės.

Kompensacijos Lietuvos gyventojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną 2010 m. šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 5 proc. visų Lietuvos gyventojų, 166,5 tūkst. žmonių.

Vienam žmogui per mėnesį būdavo išmokama vidutiniškai apie 95 litų kompensacija už centralizuotai tiekiamą šilumą ir 102 litus – šildantis kitomis energijos ir kuro rūšimis.

Šalto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 m. mėnesį gavo 45,9 tūkst. žmonių, karšto vandens – 88,7 tūkst. žmonių.