Vilniečiai už šildymą skolingi milijonus litų
Nemoka – ramiai gyvena
„Kodėl aš turiu mokėti? Viskas valstybėje turi būti subalansuota. Jeigu mano atlyginimas toks, aš turiu ieškoti išeities. Taip ir darau. Moku tiek, kad iki teismo neprieitų. Net ir įspėjimų per daugiausia negaunu“, – dienraščiui atviravo užkietėjusia „Vilniaus energijos“ skolininke prisistačiusi Nijolė.
Su kelis šimtus litų uždirbančiu vyru ir mažamete dukra gyvenanti moteris patikino, kad skolų mokėjimo galima išvengti gana ilgai, tačiau ne ilgiau nei metus.
„Galima nemokėti nuo šildymo sezono pradžios iki kito šildymo sezono, bet tada bent dalį skolos reiktų grąžinti. Dar paprasčiau su karštu vandeniu – jo apskaita nefiksuojama, tik tiek, kiek deklaruoji. Tad čia galima tikrai kaupti skolą ne vienus metus“, – skolininkų gudrybes atskleidė vilnietė Nijolė.
Vasarą susimoka skolas
Nors karšto vandens kaina kyla šuoliais, skolininkų skaičius neauga. Vartotojams, kaip rodo statistika, nė motais, kad birželį 1 kub. m karšto vandens kainavo 17,18 lito, po mėnesio jau 19, o rugsėjį – 21 litą be keliolikos centų. Apsukrūs vilniečiai randa išeitį, pavyzdžiui, sunaudoja 5 kub. m karšto vandens, o deklaruoja geriausiu atveju vieną.
Šitaip šilumininkus džiugina statistika – pagal ją, kol gyventojų nepradėjo smaugti šildymo sąskaitos, šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ skolos tirpsta.
Pasak „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus Rimanto Germano, įmonės skolininkų skaičius itin aktyviai mažėjo pastaruosius keturis mėnesius. „Nuo šių metų sausio skolas grąžino apie 5 tūkst. skolininkų“, – tvirtino pašnekovas.
Šiuo metu bendrovei 25 mln. litų yra skolingos 624 įmonės, 21 mln. litų – fiziniai asmenys. Dalį šių pinigų sudaro 15,2 mln. litų jau priteistų skolų, išieškoti 5,6 mln. litų skolų yra atiduota teismui.
Prieš keturis mėnesius bendrovei šilumos gavėjai buvo skolingi 110 mln. litų. Gyventojų skola tuomet siekė 33,5 mln. litų. Vis dėlto bendras skolininkų skaičius, palyginti su tuo, koks buvo pasibaigus šildymo sezonui, ir dabar, yra beveik tas pats. Jų apie 6 tūkst. Vidutinis įmonių skolos dydis yra apie 40 tūkst. litų, gyventojų – 2182 litus.
Nori gyventi draugiškai
Neretai „Vilniaus energijos“ atstovai užsimena, kad skolininkai teoriškai yra visi gyventojai. Juk už paslaugą mokama ją jau gavus, ne prieš. Tačiau „tikru“ skolininku žmogus tampa nuo antro mėnesio.
„Jeigu skola nesumokėta per mėnesį, automatinė sistema skolininką įspėja. Maloniai primenama, kad reiktų susimokėti. Dažnai žmonės pamiršta ir toks priminimas, kaip rodo praktika, padeda išspręsti problemą“, – teigė R.Germanas.
Vėliau vyksta susirašinėjimas. Skolininkai visuomet informuojami, skatinami susitvarkyti dokumentus ir įgyvendinti finansinius įsipareigojimus. Be bendravimo paštu ir telefonu, tiesiogiai su gyventojais kalbasi „Vilniaus energijos“ šilumininkai-vadybininkai, kuriems priskirtas tam tikras gyventojų skaičius.
„Visus vilniečius, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, skatiname ne bėgti nuo problemų, tačiau jas spręsti – bendromis jėgomis ieškoti sprendimo būdų. Kilus problemų siūlome kreiptis į “Vilniaus energiją„ ir tartis. Skolininkams siūlome mokėjimo grafikus, skolas galima grąžinti dalimis“, – tikino pašnekovas.
Vogtas vanduo nedingsta
Dienraščio pašnekovė Nijolė tikino, kad norint patekti į teismą ar pakliūti į antstolių sąrašą, reikia gerokai pasistengti. Tačiau „Vilniaus energijos“ atstovai įspėja, kad išnaudojus visas įmanomas bendravimo priemones ir neradus kompromiso, skolininko duomenys gali būti perduoti antstoliams.
Be to, nedeklaruodami sunaudoto karšto vandens kiekio, mokesčių naštą skolininkai užkrauna ir ant sąžiningų daugiabučio gyventojų pečių. Eilinis žmogus apie tai sužino išvydęs sąskaitą už gyvatuką.
Pažymoms neturi laiko
Nors gyventojams siūloma įvairiausių būdų susitvarkyti su skolomis, Nijolei jie neatrodo įtikinami. Moteris teigė, kad nors jos šeimos pajamos ir nedidelės, ji neturi kada minti valstybinių įstaigų slenksčių.
„Žinau, kad atiduodant už šildymą daugiau nei ketvirtadalį šeimos pinigų, bet aš ir taip daugiau nemoku, tai koks skirtumas? Dirbu Karoliniškėse, važiuoti reikia visai į kitą miesto galą, Socialinių išmokų skyrius dirba iki šešių, mašinos neturiu. Užburtas ratas“, – piktinosi pašnekovė.
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis, pernai dėl kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį kreipėsi 36,4 tūkst. šeimų ar pavienių asmenų. Per šildymo sezoną asmenų, kurie prašė kompensacijų, skaičius siekė beveik 30 tūkst.
„Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. dėl kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį kreipėsi 29,9 tūkst. žmonių“, – dienraščiui sakė Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė Dalia Filipavičiūtė.
Sekite mus