Valdžia nenori pigesnės šilumos

Per dešimt metų trunkantį eksperimentą keturiasdešimties butų namo gyventojai jau sutaupė daugiau kaip šimtą tūkstančių litų už šildymą. Tačiau kol kas tai lieka bene vienintelio šalyje daugiabučio gyventojų eksperimentu – bendrijos pirmininkas Pranas Voitechovičius jau prarado viltį, kad vos tūkstantį litų kainuojanti šilumos sistemos rekonstrukcija pavirstų įstatymo raide.

Brangus sovietmečio palikimas

 

P. Voitechovičius – buvęs karo inžinierius, turėjęs teisę dirbti su slaptais dokumentais, šilumos vėdinimo sistemas įrenginėjęs slaptuose objektuose. Todėl nesunkiai perkando, kodėl žmonės permoka už drungnus radiatorius.

 

„Visi žinome, kad buvo sovietmetis, kad jo nebėra, tačiau kažkodėl nenorime atsikratyti sovietmečio palikimo?“ – sako Šiauliuose esančio Vilniaus g. 21-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas. Šis palikimas – tai išbalansuota šildymo sistema. Ją išbalansavo patys gyventojai, papildomai butuose susimontavę radiatorių. Todėl namas sunaudoja daugiau šilumos negu reikia, o kai kurių butų gyventojai vis tiek skundžiasi, kad šalta.

 

P. Voitechovičius atverčia dar 2003-iaisiais pasirašytą Ūkio ministro įsakymą, kuriame nurodoma, jog šildymo sistema privalo atitikti normatyviniuose dokumentuose numatytus reikalavimus. „Aš apie tai ir kalbu jau dešimt metų. Jeigu tai, kas parašyta, būtų įgyvendinta – jau seniai būčiau bedarbis“, – juokauja vyras.

 

Mažesnės investicijos, mažesni ir mokesčiai

 

Jau dešimtmetį besitęsiančio eksperimento esmė paprasta. Namo gyventojai sutarė, kad perskaičiuos radiatorius ir įrengs jų tiek, kiek buvo numatyta namo projekte.

 

„Tada mums visa tai kainavo apie tūkstantį litų – santechniko darbas. Per tuos dešimt metų mes jau sutaupėme apie šimtą tūkstančių litų“, – pasakoja bendrijos pirmininkas. Jo žodžiais, baigėsi skundai dėl šalčio bute, o sąskaitos už šildymą – sumažėjo.

 

P. Voitechovičius rodo iš šilumininkų gautą lentelę, kurioje – vieno kvadratinio metro šildymo kaina. Vilniaus g. 21-ajame name vieno kvadratinio metro šildymas 3,44 lito. P. Voitechovičius rodo Tilžės g. 49A daugiabučio duomenis. Šiame name šildymas kainavo tik vienu centu pigiau. „Šio namo gyventojai modernizavo savo šildymo sistemą, sumokėjo apie šimtą trisdešimt tūkstančių litų. Mes sumokėjome daug kartų mažiau, o rezultatas – tas pats“, – pabrėžia bendrijos pirmininkas.

 

Lyginant su kitais panašaus dydžio daugiabučiais Šiauliuose P. Voitechovičiaus vadovaujamos bendrijos gyventojai už vieno kvadratinio metro šildymą mokėjo litu mažiau. „Aš už trijų kambarių buto šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjau tris šimtus litų, o kaimyniniame name už tokį pat plotą žmonės mokėjo keturis šimtus litų“, – pasakoja bendrijos pirmininkas.

 

Maža paslaptis

 

P. Voitechovičiaus idėja Šiauliuose pradėta įgyvendinti prieš dešimt metų. Tuo metu idėjos ėmėsi tuometinis vicemeras Vladas Damulevičius. Tik savaip: gyventojams leista neatsisakyti papildomų radiatorių ir mokėti už šilumą pagal pataisos koeficientą – brangiau. Eksperimentas sužlugo, tačiau šildymo sistemas spėjo susitvarkyti apie šimtą daugiabučių.

 

„Butuose tapo šilčiau, tačiau šildymo sąskaitos nesumažėjo. Todėl, kad nebuvo žengtas antras žingsnis, kurį padarėme mes – perskaičiuotas termofikacinio vandens debitas. Bet tai padaryti niekada ne vėlu“, – sako P. Voitechovičius.

 

Savam kaime – ne pranašas

 

P. Voitechovičius savo patirtį norėtų paversti įstatymo raide, tačiau atsimuša į uždarytas duris. Sako aplankęs penkis miesto merus. Dabartinis miesto meras Justinas Sartauskas atsakyti teikėsi tik po dviejų mėnesių. Atsakyme – beveik du puslapiai teisės aktų numerių ir trumpa išvada: „Įgyvendinti jūsų teikiamą sprendimo projektą nėra juridinio pagrindo“. O kad tas pagrindas būtų – atsirastų įstatymo pataisos, nepajudino nė piršto. Užtat pusę Seimo sukėlė dėl buvusio miesto mero Genadijaus Mikšio žemės – ir pataisos parengtos ir įstatymas vos neprastumtas.

 

Šeštąja aplankyta miesto vadove tapo vicemerė Daiva Matonienė. Anot bendrijos pirmininko, vicemerė išklausiusi ir pareiškusi, kad namo renovacija vis tiek yra geriau.

 

„Pirma sutvarkykime šildymo sistemas, o kai atpigs šildymas, sukaupsime pinigėlių galima pradėti ir renovuoti namus“, – sako inžinierius P. Voitechovičius, kuris savo idėją brangstant šilumai vadina gelbėjimosi ratu ne tik Šiaulių miesto gyventojams. Jis skaičiuoja, kad sutvarkius šildymo sistemą išlaidos sumažėja maždaug trisdešimčia procentų.

 

Bandys įtikinti seimūnus

 

P. Voitechovičius bandė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, bet šios komisijos surengtoje konferencijoje jam net neleista užbaigti skaityti pranešimą. Neatsivėrė ir ministerijos durys. Mandagiai nusikratė ir Prezidentūros patarėjai. „Nors pripažino, kad problema – spręstina“, – sako inžinierius.

 

Bendrijos pirmininkas pasiekė, kad jį išklausytų valdantieji Seimo konservatoriai. Nors netiki, kad idėja taps įstatymo raide, bet važiuos ir pabandys dar kartą.