Uostamiesčio NT rinką sujudino euras
Nupirko 72 proc. daugiau
Uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius Klaipėdoje sudaryti 599 būsto pirkimo sandoriai. Iš jų 583 – butų, 16 – namų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sandorių skaičius žymiai išaugo. Per pirmuosius du šių metų mėnesius butų nupirkta 72 proc., o namų – 60 proc. daugiau.
"Pagyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas. Jis prasidėjo sausį ir kol kas neatslūgsta. Įprastai sausis, vasaris ir kovas būna vangūs, tačiau šiemet jie aktyvūs. Galima prognozuoti, kad aktyvumas toliau didės", – tvirtino nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.
Pasak vadovo, aktyvesnis domėjimasis yra visuose nekilnojamojo turto sektoriuose. Žmonės perka ne tik butus, bet namus, žemės sklypus, kuriuose patys žada statytis būstą.
E.Jankaus teigimu, šiuo metu nekilnojamasis turtas dažniau perkamas iš santaupų.
"Toks ažiotažas gali būti susijęs su planuojamu euro įvedimu. Matyt, žmonės nori investuoti savo santaupas į nekilnojamąjį turtą, o ne laikyti jas banke", – komentavo "Gijonedos" vadovas.
Trūksta mažų butų
E.Jankaus teigimu, jau kurį laiką pirkėjai dažniausiai nori įsigyti senos statybos, ekonominės klasės, nedidelio ploto – vieno ar dviejų kambarių butų. Būtent tokių parduodamų būstų ir trūksta Klaipėdoje.
"Pasiūla tikrai maža. Žmonės, norintys įsigyti senos statybos vieno ar dviejų kambarių butus, nelabai turi iš ko rinktis", – sakė direktorius.
E.Jankus aiškino, kad dažniausiai tokius butus renkasi trisdešimtmečiai ar šiek tiek vyresni žmonės. Būsto jie ieško ne komerciniais tikslais, o gyventi.
Naujos statybos būsto, anot E.Jankaus, ieško mažiau pirkėjų. Tam įtaką turi didesnė kaina.
"Žmonės nori nupirkti būstą kuo pigiau. Ne visi išgali įsigyti naujos statybos būstą", – teigė vadovas.
Tačiau E.Jankus pabrėžė, kad nors ir atrodo, kad naujos statybos butų Klaipėdoje pasirinkimas yra nemažas, tačiau realiai jų trūksta. Ypač vieno ar dviejų kambarių butų, kaip ir senos statybos.
"Tokių išvis nėra, niekas nestato. Be to, pirkėjams renkantis naujos statybos būstus svarbi vieta. Dauguma nori šiaurinėje miesto dalyje. Būtent čia trūksta naujų objektų", – pasakojo vadovas.
Pasiūla neatitinka lūkesčių
Įmonės "Inreal valdymas" Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakojo, kad pastaruoju metu vis aktyvesnės yra pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos.
Iki tol pastarosios jį nuomojosi. Tokios šeimos yra iki 30 metų amžiaus, įsitvirtinusios darbo rinkoje, turi pozityvių lūkesčių dėl ateities. Dažniau jas domina naujos statybos būstas.
Tačiau, anot A.Antanavičiaus, tokių butų pardavimas pernai, palyginti su 2012 m., buvo sumažėjęs. Taip yra, nes pasiūla uostamiestyje nelabai atitinka pirkėjų lūkesčius.
"Ekonominio pakilimo metu Klaipėdoje buvo pastatyta daug aukštybinių daugiabučių namų pietinėje miesto dalyje. Šiuo metu jie yra mažai paklausūs. Tad atrodo, kad pasirinkimas didelis, bet sykiu pirkėjai neturi iš ko rinktis. Žmonės labiau nori įsikurti šiaurinėje miesto dalyje. Čia butai buvo sėkmingai išparduoti ir pardavinėjami toliau", – teigė A.Antanavičius.
Dėl likusių neparduotų butų vystytojai nepradeda ir naujų projektų.
"Klaipėdoje rinka nėra didelė. Vystytojų nedaug, o kai kurie įstrigę su senais projektais. Matyt, norėtų išparduoti esančius būstus, nes yra įšaldytas kapitalas", – svarstė vadovas.
Kainos dar didės
Klaipėdiečiams aktyviau perkant būstus, pakilo ir jų kaina, ypač – paklausiausiųjų.
Pasak E.Jankaus, prieš tris keturis mėnesius vieno kambario senos statybos būstą buvo galima nupirkti už 80–85 tūkst. litų. Dabar toks pat būstas kainuoja 100 tūkst. litų ir daugiau.
Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas prognozavo, kad kainos dar truputį kils bent iki vasaros vidurio. Tačiau jų burbulo, kaip prieš kelerius metus, nebus.
"Kai trūksta pasiūlos, kainos visada didėja. Parduodamų būstų mažai ir dėl planuojamo euro įvedimo. Kai kurie to neskuba daryti, nes tikisi, kad, atsiradus naujai valiutai, pavyks parduoti brangiau. Kiti laukia vasaros vidurio, kai prasidės kainų pikas", – aiškino E.Jankus.
Naujos statybos butų kaina praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje siekė 4,2 tūkst. litų už kv. metrą. Pasak A.Antanavičiaus, ji per metus sumažėjo apie 2,5 proc.
Labiausiai tai lėmė ekonominio segmento butų kainų smukimas – per metus kainos sumažėjo apie 4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė apie 3,8 tūkst. litų už kv. metrą.
Pasak E.Jankaus, namų ir žemės sklypų kainos uostamiestyje dar nekilo. Tačiau, jei rinkos dalyviai išliks aktyvūs, gali išaugti ir jos. Dažniausiai žmonės sklypus ar namus perka Klaipėdos pašonėje.
"Mieste kainos yra didesnės. Žmonės labiau pajėgūs pirkti sklypus ir namus aplink miestą – Ginduliuose, Sudmantuose, Mazūriškėse, Triušeliuose, Slengiuose", – tvirtino E.Jankus.
Gali pirkti ir nuomoti
Pastebima, jog yra žmonių, kurie investuoja į butus. Tokie pirkėjai tikisi uždirbti įsigytus būstus nuomodami ar vėliau pardavę didesnėmis kainomis.
A.Antanavičius pabrėžė, kad Klaipėdoje pirkti butą ir jį nuomoti apsimoka labiau nei kituose miestuose.
"Klaipėdoje trūksta butų nuomai. Tai dar yra neužpildyta verslo niša. Nusipirkus ir išnuomojus butą, galima uždirbti. Mažiausiai iš šios paslaugos galima uždirbti Vilniuje, palyginti su kitais šalies miestais", – komentavo vadovas.
A.Antanavičius pabrėžė, kad nors Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje ir jaučiamas pagyvėjimas – perkama daugiau ir butų, ir namų, ir žemės sklypų, tačiau jis nėra toks ryškus kaip sostinėje.
"Tai yra natūralu. Vilnius visada lyderiauja šioje srityje", – tvirtino vadovas.
Pasak A.Antanavičiaus, pagyvėjimas rodo, kad daugiau žmonių pasitiki Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka, tačiau norėtųsi pozityvesnių rodiklių.
Komentaras
Vaiva Šečkutė
Banko "Swedbank" vyresnioji ekonomistė
Žiūrėdami tiek į būsto įperkamumo indeksą, tiek į nuomos pajamingumą matome, kad nekilnojamojo turto kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra priartėjusios prie savo tikrosios vertės. Tai reiškia, kad erdvės joms kristi yra labai mažai. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją: istoriškai žemas būsto paskolų palūkanas, mažėjantį nedarbą, augančias gyventojų pajamas – yra prielaidų augti nekilnojamojo turto paklausai. Be to, mažų būsto paskolų palūkanų aplinka reiškia, kad šiuo metu yra mažai alternatyvių pelningų investicijų.
Būstas, kurio pajamingumas nuomojant siekia apie kelis procentus, gali būti ir patraukli investicija. Ateityje matome vieną neigiamą tendenciją – demografinę situaciją. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Ypač žmonių nuo 25 iki 34 metų, kurie yra aktyviausi būsto pirkėjai. Dabartiniais duomenimis, po penkerių metų Klaipėdoje dar padidės minėto amžiaus gyventojų grupė. Tačiau tolesniu laikotarpiu pradės sparčiai mažėti.
Prognozuojama, kad 2033 m. Klaipėdoje gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 34 metų, bus 37 proc. mažiau nei 2013 m. Tai turės neigiamos įtakos būsto paklausai. Nebent iš esmės pasikeistų emigracijos srautai, taptų paprastesnė imigracija. Kita vertus, galima manyti, kad ateityje gyventojai, augant pajamoms, pragyvenimo lygiui, norės savo butus pasikeisti į kokybiškesnius, didesnius. Tai turėtų teigiamos įtakos būsto paklausai.
Šiuo metu yra mažai prielaidų susidaryti tokiai situacijai kaip prieš kelerius metus, kai nekilnojamojo turto kainos augo sparčiai, labai nutolo nuo savo tikrosios vertės. Tam įtakos turi ir įvesti tam tikri saugikliai – atsakingo skolinimosi taisyklės. Tai turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms, nepamatuotam būstų kainų augimui ir burbulo susidarymui.
Būstų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius Klaipėdoje
Butai
2010 m. – 2061
2011 m. – 2147
2012 m. – 2143
2013 m. – 2954
Namai
2010 m. – 77
2011 m. – 70
2012 m. – 81
2013 m. – 96
Šaltinis: Registrų centro duomenys
Sekite mus