Tyrimas: daugiau nei pusei būstų Lietuvoje reikia remonto
Tipinis būstas: nuosavas, bet senas
„Būsto remontas išlieka aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Nepaisant to, kad kasmet pastatoma vis daugiau naujo gyvenamojo ploto, dauguma mūsų tebegyvena prieš kelis dešimtmečius statytuose butuose, kuriems reikalingi ne tik periodiniai kosmetiniai atnaujinimai, bet ir didesni remonto darbai“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Naujame būste, pastatytame per pastarąjį dešimtmetį, gyvena vos 5 proc. šalies gyventojų. Dar 9 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste, statytame prieš 11 – 20 metų. Tuo tarpu didžiausia apklaustų gyventojų dalis nurodė gyvenantys prieš 21 – 40 m. statytame būste, tokių gyventojų dalis siekia 46 proc.
Pasak J. Gumuliauskienės, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste, kuris yra jų pačių arba jų artimųjų nuosavybė.
Remontas neaktualus ‒ tik trečdaliui gyventojų
„Remiantis gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais, paklausiausias yra kosmetinis remontas. Tokio remonto poreikį akcentavo 41 proc. visų apklaustųjų. Perpus mažiau arba 21 proc. gyventojų nurodė, kad jų būstui yra reikalingas kapitalinis remontas“, ‒ tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Kone trečdaliui šalies gyventojų remontas šiuo metu nėra aktualus, nes remontas buvo neseniai atliktas arba jie gyvena naujai pastatytame būste. Tai nurodė šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų. Įdomu yra tai, kad 2 proc. apklaustų gyventojų atsakė, jog jų būstas yra avarinės būklės, todėl jo remontuoti nebeapsimoka.
Ką nori ir ką ketina remontuoti?
Paprašyti įvardyti, kas jų gyvenamajame būste yra prasčiausios būklės, gyventojai dažniausiai paminėjo sienas ir grindis (beveik 50 proc.) bei santechniką (daugiau nei 30 proc.).
Kiti remonto ir atnaujinimo darbai pasiskirstė panašiai. Apie būtinybę atsinaujinti baldus ir buitinę techniką užsiminė 18 proc. apklaustų gyventojų, 17 proc. nurodė, kad norėtų pasikeisti langus ir duris, 15 proc. šildymo sistemą, 14 proc. elektros instaliaciją.
„Kalbant apie prioritetinius remonto darbus, gyventojai galvoja ne tik apie poreikį susikurti jaukesnę ir estetiškesnę namų aplinką, bet ir apie didesnius remonto darbus. Netvarkinga kanalizacija, vandentiekis neretai tampa rimtų finansinių nuostolių priežastimi. Tačiau kalbai pasisukus apie konkrečius artimiausiu metu planuojamus remonto darbus, prioritetai persistumdo. Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai, artimiausiu metu planuojantys remontą, atliks mažesnės apimties darbus nei yra jų poreikis“, – pastebi „Swedbank“ specialistė.
Pasak J. Gumuliauskienės, paprašyti įvardyti, kokioms būsto erdvėms ketina teikti prioritetą planuodami artimiausius remonto darbus, vonios kambario ir tualeto gyventojai jau neįtraukia į remontuotinų erdvių trejetuką. Dažniausiai buvo paminėta virtuvės erdvė – jai prioritetą skirs 28 proc. remontą planuojančių gyventojų, svetainę ir miegamojo erdvę išskiria atitinkamai 26 proc. ir 23 proc. apklaustųjų.
Remontui pakaktų iki 3 tūkst. eurų
„Skaičiuojant investicijas, kurių užtektų visapusiškam būsto atnaujinimui, beveik pusė gyventojų, gyvenančių remontuotiname būste, nurodė, kad tam jiems pakaktų iki 3 tūkst. eurų. Iš jų apie pusė arba 23 proc. nurodė, kad tokiam remontui atlikti jiems pakaktų sumos iki 1 tūkst. eurų“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė
Daugumos gyventojų nuomone, būsto kapitalinis remontas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Tokią nuomonę išsakė 53 proc. apklaustųjų. Penktadalis apklaustųjų (20 proc.) mano, kad kapitalinį remontą vertėtų atlikti dar rečiau ‒ tik kartą per 15 metų.
Skolintųsi nedaugelis
Remontui pritrūkę ar nesukaupę pakankamai pinigų, 15 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam tikslui lėšų skolintųsi. Tokiu atveju pirmiausia kreiptųsi į banką (44 proc.) arba į draugus bei artimuosius (35 proc.).
„Pritrūkus lėšų neretai remonto planai atidedami vėlesniems laikams, tikintis jį atlikti tada, kai bus sutaupyta pakankamai pinigų. Kita vertus, tokio tipo išlaidas galima vertinti ir kaip investiciją į aukštesnę gyvenimo kokybę“, ‒ pastebi J. Gumuliauskienė.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad skolinimosi būsto remontui poreikis Lietuvoje jau kuris laikas išlieka stabilus. Apie 35-40 proc. kasmet sudaromų naujų vartojimo kredito sutarčių yra skirta būtent būsto remonto reikmėms.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto remonto tema „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kovo 15–22 dienomis. Visoje šalyje buvo apklausta 1011 respondentų.
Sekite mus