Taupiosios lemputės – tik pusiaukelė

Privačių įmonių nereikia raginti taupyti – jos pačios to griebiasi, jeigu tik randa galimybių, ypač taupant itin brangią elektrą. „Energiją taupančias lemputes esame įsukę visose biuro patalpose, tik cechuose, kaip reikalaujama, naudojame liuminescencinius šviestuvus. Manau, naudą pajusime, tačiau lemputes pakeitėme dar neseniai, todėl ankstoka kalbėti ką nors konkrečiau“, – LŽ pasakojo sostinėje įsikūrusios viršutinių drabužių siuvimo UAB „Vikada“ direktorė Gina Ramanauskienė.

Ši bendrovė yra viena iš 74, kurios pasirašė elektros skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO inicijuotą vadinamąjį Žaliąjį protokolą. Šios iniciatyvos dalyvės įsipareigoja taupiai naudoti elektros energiją, tausoti gamtą ir skatinti taip elgtis kitus.

Investicija pasiteisina

Kita šioje iniciatyvoje dalyvaujanti Panevėžio bendrovė „Asirinta“ racionalaus elektros energijos vartojimo idėjas gvildena kasdien – ji projektuoja ir įrenginėja pastatų elektros instaliaciją. „Lempučių naudojame tikrai daug, bet savo klientams padedame taupyti brangstančią elektros energiją“, – teigė bendrovės direktorius Valdas Strelčiūnas. Pasak jo, visos bendrovės biure įmontuotos lemputės yra elektrą taupančios ir efektas jau akivaizdžiai jaučiamas.

Bendrovės vadovas prisipažino vengiąs pirkti pigiausias lemputes, nes jų kokybė neatlaiko jokios kritikos, ir dėl to nesigailįs, mat per 3,5 metų nuo investicijų pradžios nė viena moderni lemputė dar neperdegė, nors jos įsuktos ir patalpose, kurios apšviečiamos ne visą laiką. „Pramonė jau išmoko gaminti kokybiškas lemputes. Ir nors jos keliskart brangesnės, galiu garantuoti – jau atsipirko“, – konstatavo energetikos specialistas.

Legendos ir tikrovė

Į Lietuvos rinką energiją taupančios lemputės įsiveržė gana staigiai ir išsikovojo pozicijas, kurias laikyti užtikrintomis ankstoka. Mat jos, vežamos daugiausia iš Azijos, ne visada pateisina lūkesčius, nes dažnai tarnauja gerokai trumpiau, negu nurodo gamintojai ir platintojai. Šios rinkos stebėtojai atkreipė dėmesį, kad ne visada verta tikėti ir garsių gamintojų vardais ant šių lempučių pakuočių, ypač kai jos kainuoja vos keliais litais daugiau nei kitos greta parduotuvėje sudėtos.

„Gera, kokybiška energiją taupanti lemputė gali kainuoti 40-50 litų. Tokios paprastai ir įsižiebia greičiau, ir ne taip bijo dažno junginėjimo“, – aiškino V.Strelčiūnas.

Šiaip ar taip, energiją taupančios lemputės rinką bent kuriam laikui monopolizavo, ir tokią galimybę joms suteikė Europos Sąjungos (ES) reikalavimas pamažu atsisakyti kaitrinių lempučių. Parduotuvių lentynose jau nebėra 100 W galingumo kaitrinių lempučių, o nuo rugsėjo nebus ir 60 W lempučių. Kaitrines lemputes bus galima naudoti tik gamybos įranginiuose, kai tai būtina.

Monopolininkas dažniausiai apipinamas legendomis, kurios neretai atspindi tikrovę. „Teko girdėti, kad nelabai gerai, kai taupiosios lemputės skleidžia ultravioletinius spindulius, todėl negerai, kai jos šviečia į pakaušį. Tai, matyt, daugiau gandai, bet vis tiek stengiamės tokio apšvietimo vengti“, – su LŽ nerimu dalijosi G.Ramanauskienė.

Tai kol kas nepatvirtinta legenda, bet ji turi realų pagrindą – taupiosios lemputės iš tiesų skleidžia ultravioletinius spindulius, bet ne tokį kiekį, kad reikėtų jų baimintis.

Tuo metu kai kurios legendos nė nekelia abejonių. Pavyzdžiui, sudužus tokiai lemputei, būtina gerai išvėdinti patalpas ir kuriam laikui iš jų pasišalinti, kad į organizmą nepatektų pasklidusių gyvsidabrio garų. Gyventojai neretai tik atsitiktinai sužino, kad dėl to paties gyvsidabrio nevalia perdegusių energiją taupančių lempučių išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jos surenkamos prekybos centruose. Dėl to turėtų perspėti pardavėjai. Tačiau taip nėra, todėl jau pasigirsta diskusijų, ar taupiosios lemputės aplinkai ir žmonių sveikatai daro daugiau žalos, ar naudos, taupydamos energiją.

Daugiausia dėl žalingųjų šio gaminio savybių dauguma LŽ pašnekovų nė neabejojo, kad energiją taupančių lempučių lyderiavimas baigsis taip pat staiga, kaip ir prasidėjo.

Kilimėlis jau tiesiamas

Specialistų nuomone, nekyla abejonių ir dėl būsimo taupiųjų lempučių pozicijų perėmėjo. Tai jau bene dešimtmetį savo pretenzijas vis garsiau reiškiančios LED lemputės, kurių esmė – šviesos diodų skleidžiama šviesa. „Namuose naudoju ir LED, ir taupiąsias lemputes, abiem variantais esu labai patenkintas. Ypač energijos taupymą pajutau, kai sumontavau LED apšvietimo sistemą“, – LŽ dėstė V.Strelčiūnas.

Mat LED lemputės yra pustrečio karto „taupesnės“ ir už taupiąsias. Vienintelis jų trūkumas – pernelyg didelė kaina, todėl dar mažai kas ryžtasi tokiai investicijai. Geros LED lemputės dabar trigubai brangesnės už taupiąsias.

Tiesa, energetikas nė nebandė prieštarauti LED lemputes platinančios UAB „VSsistemos“ specialistui Rolandui Lydekaičiui, kuris LŽ pasakojo: „Mūsų klientas visame name įrengė LED apšvietimą ir teigia, kad investicija atsipirko per metus.“

R.Lydekaičio teigimu, pastaruoju metu į LED apšvietimą atkreipia dėmesį vis daugiau žmonių, nes per pastaruosius porą metų šios visiškai kitokios nei įprasta apšvietimo sistemos atpigo 2-3 kartus, nors kaina ir lieka aukštoka.

Tiesa, R.Lydekaičio tvirtinimą, esą tinkamai eksploatuojamos LED lemputės gali tarnauti ir 15-20 metų (“nusipirkai ir užmiršai“), V.Strelčiūnas linkęs patikslinti: „Taip būtų galima teigti tik apie geriausius pavyzdžius, o pigesnės, šiandien įperkamos LED lemputės jau po kelerių metų praranda apie trečdalį savo šviesos.“

Revoliucija galvose

Energetikai ir LED lempučių pardavėjai tikina, kad šios ypač pažangios lemputės (itin taupios, nekeliančios pavojaus nei sveikatai, nei aplinkai) įsigalios tada, kai jų kaina priartės prie energiją taupančiųjų, taigi gal jau po dvejų trejų metų.

Tuo metu Lietuvos puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. Steponas Ašmontas patartų dar neužsisvajoti, nes priimti neįprastą apšvietimo technologiją kaip savą turi būti pasirengę patys patalpų savininkai, t. y. visa visuomenė.

„Problema ta, kad mes naudojame 230 V įtampos kintamos elektros srovės tinklą, o LED lemputei reikia tik pastovios 2,4 V įtampos. Sujungus nuosekliai 5 lemputes, reikia 12 V įtampos. Todėl kintamą srovę reikia transformuoti į nuolatinę. Transformatoriukas yra lemputės komplektuojamoji dalis, todėl ji tokia brangi“, – aiškino mokslininkas.

Jo nuomone, jei ateityje bus masiškai pereinama prie LED (kai kas jas siūlo vadinti šviestukais), būtų galima instaliuoti visą namą. „Tai, matyt, vis tiek mūsų laukia, nes šios apšvietimo sistemos sunaudoja itin mažai elektros energijos. To siekiama ir visoje ES. Jau yra sukurta ir taupiųjų LED televizorių, matyt, bus pereinama ir prie tokio tipo buitinių prietaisų. Tada užtektų vieno LED srovės lygintuvo visam namui. Tai būtų prielaida atpigti ir LED apšvietimo sistemoms. O dabar įtampos mažinimo įrenginys išmetamas kartu su sugedusia lempute“, – svarstė profesorius.

Apšvietimo lempučių palyginimas

Pozicija

Kaitrinė lemputė

Taupioji lemputė

LED lemputė

Atitinkamas galingumas W

60

15

6

Kaina Lt

0,7-1,3

13-40

60-90

Sunaudoja elektros energijos per 100 valandų, kWh

6

1,5

0,6