Taupiausias Lietuvoje renovuotas daugiabutis muša rekordus
Moka gerokai mažiau už kaimynus
„Mažeikių Sodų g. 10-ojo namo savininkų bendrija, taip pat aš, kaip šios bendrijos pirmininkė, visiems, svarstantiems dėl namo renovacijos, atsakysime vienareikšmiškai – kiekvieną senos statybos daugiabutį renovuoti būtina ir tikrai apsimoka, – tvirtina N. Šiliauskienė. –Svarbiausias renovacijos vertinimo kriterijus – namo energijos taupymas, o kartu ir mažos paslaugų, svarbiausia – šildymo, kainos.
“ Pasak moters, atlikus viso daugiabučio renovaciją pakito ne tik sąskaitos už šildymą, bet ir gyvenimo kokybė. Džiugina ir tai, kad šio namo gyventojai už šildymą moka mažiausiai rajone. „Pavyzdžiui, 2013 metų lapkričio mėn. vienam šildomam kvadratiniam metrui teko 0,21 Lt, gruodžio mėn. – 0,66 Lt, o už sausį mokėjome po 1,46 Lt už kv. m, – vardija N. Šiliauskienė. – Sausis buvo labai šaltas mėnuo, todėl ir sąskaitos didesnės.“
Patogus ir šeimoms su mažais vaikais, ir itin taupiems senoliams
Kiekviename Sodų g. 10-ojo namo bute ant radiatorių įrengti davikliai skaičiuoja kiekvieno individualaus radiatoriaus suvartotą energiją, tokiu būdu kiekvienas butas už šildymą moka skirtingai. „Kas nori gyventi šilčiau, tas termostatais reguliuoja šildymą bute ir moka daugiau, – pasakoja moteris. –Kas nemėgsta per didelės šilumos, gyvena vėsiau, tas ir moka mažiau. Radiatorių suvartotos energijos duomenys suplaukia į licencijuotą kompiuterinę programą, o pasibaigus mėnesiui apskaičiuojama suvartota butų energija.
“Lygiai tokia pati sistema tvarko ir suvartoto karšto vandens apskaitą. „Įsirengėme naujus karšto vandens skaitiklius su moduliukais, kurie nuskaito suvartoto karšto vandens kiekį net litrais, – atskleidžia N. Šiliauskienė. –Duomenys suplaukia į kompiuterinę programą, žmonėms nebereikia nieko deklaruoti, viską atlieka bendrijos pirmininkas ir buhalteris. O kompiuterio ataskaitos tikslios, tad niekas nenuskriaudžiamas.“
Pirmieji žingsniai prieš imantis renovacijos
Prieš imantis renovuoti daugiabutį Mažeikių Sodų g. 10-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkė pataria pirmiausia patiems aiškiai apsispręsti, kokių paslaugų ir už kiek bus perkama. „Nutarus renovuoti namą, siūlyčiau visiems gyventojams susirinkti ir kartu nutarti,kokių finansinių galimybių jie turi, kokius darbus gali atlikti, – pataria. N. Šiliauskienė.
– Labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų darbštus, atsakingas, reiklus statybininkams, bet pirmiausia reiklus sau. Aptarus piniginius reikalus, turint atsakingą vadovą – metas kibti į darbus.“ Moteris tvirtina, kad energijos taupymo rezultatai bus kur kas efektyvesni, jei savo daugiabutį renovuosite kompleksiškai, o ne lopysite atskiras skyles,t. y. renovuojant būtina atlikti visus darbus: apšiltinti namo sienas ir stogą, rūsio perdangą, pasikeisti langus, laiptinių ir rūsio duris, visus senus vamzdynus, elektros instaliaciją pakeisti nauja, įsistiklinti balkonus, pasikeisti radiatorius ir gyvatukus, įsidiegti individualios kiekvieno buto šildymo sistemos apskaitą, susimontuoti naują šilumos punktą rūsyje.
„Renovuodami mes pakeitėme viską, palikome tik senus betoninius blokus, – prisimena moteris. –Kosmetinė renovacija gero rezultato neduos.“
Rangovus rinkitės atsakingai
Ekonomiškiausio namo bendrijos pirmininkė tvirtina, kad rangovų ir darbų prižiūrėtojų pasirinkimą gerokai riboja viešieji pirkimai. Rangovai parenkami viešųjų pirkimų konkurso būdu atsižvelgiant iš esmės vien į mažiausią pasiūlytą kainą. Analogišku viešųjų pirkimų būdu renkamas ir darbų prižiūrėtojas, kuris gali būti iš bet kurios Lietuvos vietovės.
„Nemanau, kad darbų prižiūrėtojas iš Kauno ar iš kitur tinkamai atliks darbą Mažeikiuose. Juk neprivažinės. O dar jei vienu metu prižiūri keletą ar keliolika objektų…, – tvirtina N. Šiliauskienė. – Mums pasisekė, mūsų namą prižiūrėjo vietinis žmogų, kurį prireikus per dieną išsikviesdavau keletą kartų. Dirbome abu iš širdies, nes tai buvo pirmas renovuojamas namas Mažeikiuose. Daug ko pati neišmaniau, tik labai stengiausi.“
Pasak moters, pasiekti, kad jų daugiabutis būtų ekonomiškiausias ne tik Mažeikiuose, bet visoje Lietuvoje, pavyko tik atsakingai dirbant. „Buvau nepopuliaritarp statybininkų, – prisimena moteris. –Buvau itin reikli, nuo pastolių teko vaikyti ir įkaušusius vyriokus. Tačiau žinojau, kad tik gerai dirbant pasiekiami rezultatai – tad visos renovacijos metu dirbau.“
Investicijos baigia atsipirkti
Sąmatinė namo renovacijos vertė –1 mln. 700 tūkst. Lt. „Kadangi Mažeikiai – probleminis rajonas, daugelis renovuojamų namų gavo ES paramą“, – prisimena moteris. – Tokiu būdu 85 proc.lėšų remiamiems darbams gavome iš Europos, o už likusius darbus susimokėjome patys. Mano skaičiavimais, gyventojų investicijos baigia atsipirkti, nes renovacija gyventojams kainavo 125,00 Lt už1 kv. m.“
Pasak moters, renovuodami daugiabutį jų namo gyventojai jokiomis paskolomis nesinaudojo, renovacijai ruošėsi iš anksto, atsakingai kaupdami lėšas per kaupimo fondus. Visos renovacijos darbų metu bendrija su rangovais už padarytus darbus atsiskaitydavo iš karto. „Antrą kartą namą tikrai renovuotume. Tik norėčiau, kad šį darbą atliktų kitas pirmininkas, nes visa tai atėmė gana daug sveikatos. Juk žinote, kokie statybininkai likę Lietuvoje…, –paklausta,ar pakartotų nueitą kelią, atsako N. Šiliauskienė.
–Nueito kelio nesigailiu, stengiausi dėl žmonų. Šiandien malonu, kai gyventojai labai džiaugiasi pasiektais rezultatais, susitikus kieme senoliai apkabina, dėkoja. Dirbdama nežinojau, kad taip pasiseks. Juk esame pagerbti ir respublikiniu padėkos raštu.“Moteris neslepia, kad pirmą kartą prižiūrint renovacijos darbus buvo padaryta ir klaidų, kurios išryškėjo tik vėliau, kai kurios pastebimos tik dabar. Tačiau po renovacijos praėjo tik treji metai, todėl tebegalioja garantija darbams ir medžiagoms, tad klaidas ar darbo broką statybininkai ištaiso nemokamai.
Sekite mus