Statybų ekspertai: pinigai švaistomi pašalpoms išmokėti ir šiaurės ašigaliui šildyti

Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA), bendradarbiaudama su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija bei Respublikiniais būsto valdymo ir priežiūros rūmais, inicijavo statybų ekspertų diskusiją renovacijos klausimais. Vilniuje vykusioje ekspertų diskusijoje specialistai neabejojo renovacijos nauda ir ragino nekvestionuoti šio proceso, o pereiti prie efektyviausių sprendimų paieškų.

Situacija prasta – delsti nebegalima

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys teigė, kad jeigu ir toliau tęsis tokia padėtis, kai pastatai paliekami likimo valiai, netruks ateiti diena, kai jie taps avarinės būklės. Tada statinių remontas gyventojams kainuos kur kas daugiau, nei to reikėtų dabar. Pasak A. Vapšio, nemaža dalis namų dar ilgą laiką gali būti puikiai naudojami, jeigu bus investuojama į jų priežiūrą, tačiau būtina veikti nedelsiant.

„Kartais viešojoje erdvėje matome įvairių bandymų gyventojus įbauginti ir atkalbėti nuo pastatų modernizavimo. Yra netgi teigiama, kad tai – viso labo afera, žmonėms siūlomi brangiausi, tačiau nebūtinai naudingiausi sprendimai. Norėčiau, kad kalbant apie renovaciją daugiau dėmesio būtų skiriama eiliniam Lietuvos gyventojui, o valdžia glaudžiau bendradarbiautų su statybų specialistais. Tokiu atveju gyventojams būtų pateikiami optimalūs renovacijos sprendimai. Juk pastatų modernizavimas – tai valstybinis ir strateginis projektas, todėl privalome judėti ir imtis konkrečių veiksmų, nebeturime laiko užsiimti tik planavimu“, – savo poziciją dėstė specialistas.

Pritardamas išsakytai nuomonei, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pažymėjo, jog, pasivaikščioję po daugelį Lietuvos daugiabučių rajonų, pamatysime, kad nuo namų pastatymo mažai kas pasikeitę. „Galime drąsiai teigti, kad ištisus dešimtmečius nesiėmėme jokių ryžtingesnių veiksmų siekdami renovuoti pastatus, nežinia ko laukėme. O pastatai pamažu griuvo ir eižėjo“, – PPGVA inicijuotoje ekspertų diskusijoje kalbėjo J. Antanaitis. Jis pabrėžė, kad ilgą laiką net nebuvo žinoma, kiek namų reikia modernizuoti, o šiuos skaičiuoti ir atlikti energinį statinių auditą pradėta tik dabar.

„Valstybės tarnautojai vis kalba apie įvairius energinius auditus ir sertifikatus, tačiau aš manau, kad geriausias auditas – sąskaita už šildymą. Juk pats gyventojas turi suprasi, kad yra savo gerovės šeimininkas ir kad nuo jo paties priklauso, kiek dar pinigų jis švaistys šiaurės ašigaliui ir atmosferai šildyti. Problema didelė ir akivaizdi – šiluma eina lauk pro kiauras sienas. Tad kol mes visi to nesuprasime, mažesnių sąskaitų už šildymą nebus“, – ryžtingų veiksmų ragino imtis ekspertas.

Ragina naikinti pašalpas

Mokslininkas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius atkreipė dėmesį į tai, kad suvartojamos šilumos energijos kiekis, kaip ir jos kainos, nuolat auga, o kartu proporcingai daugėja ir asmenų, gaunančių pašalpas už šilumą.

„Man natūraliai kyla logiškas klausimas: kokia kryptimi mes judame ir kur investuojame savo pinigus? Ar ir toliau skatiname besaikį švaistymą, šilumos energijos vartojimą ir mokame milžiniškas pašalpas? Gal geriau tuos pinigus investuoti į pastatų modernizavimą ir žmonių gerovės kėlimą?“ – retoriškai klausė mokslininkas. Valstybių, siekiančių tokiu būdu paspartinti renovacijos mastus, yra ne viena, o tarp jų – ir mūsų kaimynė Lenkija. Šioje šalyje renovacija buvo išjudinta panaikinus lengvatas, kompensacijas ir kitas dotacijas už šilumą.

Pigesnių ir efektyvesnių sprendimų yra

Visų statybos grandžių ekspertai nuolat pabrėžia, kad pinigus būtina leisti racionaliai. Č. Ignatavičiaus nuomone, kartais renovacijos kaina neproporcingai išauga dėl pasirinktų brangių, tačiau ne visada efektyviausių statybinių medžiagų. „Jeigu kartojame, kad renovacijai trūksta pinigų, gal laikas liautis juos švaistyti? Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad, tinkamai pasirinkus šiltinimo medžiagas, galima gauti patikimas ir nebrangias pastatų šiltinimo sistemas.

Tačiau kyla klausimas – kodėl vis dar renkamės brangiausias medžiagas? Racionaliai šiltindami pastatus ne tik neleistume pinigų vėjais, bet ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams“, – teigė mokslininkas. Pasak jo, VGTU atliktas tyrimas parodė, jog tinkuojamos šiltinimo sistemos su polistireniniu putplasčiu kainuoja kone tris kartus pigiau nei vėdinamosios sistemos, o termoizoliacinis efektas išgaunamas toks pats, o dažnu atveju ir geresnis. Mokslininkas pabrėžė, kad prie gerų rezultatų prisidėjo ir tai, jog statybų darbus atliekančios įmonės ėmėsi griežčiau laikytis techninio reglamento ir atidžiau vadovautis gamintojų nurodomomis taisyklėmis.
Tinkuojamieji fasadai su polistireniniu putplasčiu plačiai naudojami visame pasaulyje ir vertinami dėl to, kad yra saugūs, nebrangūs ir ilgaamžiai. Pasak tarptautinės kompanijos „BASF“ atstovo Arturo Indičianskio, prieš kelerius metus Vokietijoje buvo atlikti fasadų bandymai. Jų metu nustatyta, jog per 50 metų polistireninis putplastis nepakeitė nei savo termoizoliacinių, nei mechaninių savybių.

„Visi žinome, kad vokiečiai yra labai racionalūs žmonės ir renkasi efektyviausius sprendimus. Ne veltui būtent šioje šalyje buvo išrastas polistireninis putplastis, jį sudaro 98 proc. oro porų ir tik 2 proc. stireno, kuris „uždaro“ orą į kapsules“, – sakė specialistas. Jis pabrėžė, kad oras yra puiki izoliacinė medžiaga, tad jau daugiau nei 50 metų visoje Europoje statybų ekspertai pastatams šiltinti naudoja polistireninį putplastį.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkasJonas Mulevičius, pritardamas, kad modernizavimas ir pastatų šiltinimas yra besąlygiškai reikalingi ir būtini, ragino žvelgti į šį procesą kompleksiškai. „Nėra jokių abejonių, kad pastatai turi būti tinkamai ir kokybiškai apšiltinti, tačiau tai padarę turime žvelgti giliau. Būtina sutvarkyti šilumos paskirstymo sistemą, kad žmonės nejaustų diskomforto, todėl manau, kad šilumos punktų modernizavimas turi būti privalomas. Taip pat labai svarbu išspręsti vėdinimo klausimus, kad gyventojai jaustųsi patogiai, nesiveistų pelėsių, pakaktų deguonies ir t. t.“, – teigė projektuotojas.

Valdžios vizijoje – kvartalinė renovacija

Nors renovacijos procesas Lietuvoje strigo ilgus metus, valdžios atstovai žada imtis ryžtingų veiksmų, kad ši padėtis keistųsi. LR Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas teigė, kad žadama šalinti tiek psichologinius, tiek biurokratinius veiksnius, atgrasančius gyventojus nuo renovacijos.

„Naujas renovacijos modelis pašalina vieną pagrindinių renovacijos stabdžių – gyventojams nebereikės tiesiogiai skolintis iš bankų. Kitaip tariant, finansinė atsakomybė nuo eilinio piliečio pečių pereina valstybei. Įgyvendinant naują renovacijos programą, numatyta glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis – joms suteikiama daugiau galių ir iniciatyvos. Manau, kad tai yra naudinga, nes jos geriausiai žino, kuriuos namus reikia renovuoti, o į kuriuos investuoti nebeverta,“ – teigė parlamentaras.

A. Dudėnas pabrėžė, kad vienas pagrindinių naujai renovacijos programai keliamų uždavinių yra maksimali ir kompleksinė nauda. „Reikia ieškoti sprendimų, kad renovacija vyktų kuo pigiau ir efektyviau, taip pat ir rangovų, kurie iškart renovuotų namų grupę, o ne pavienius namus. Judame kvartalinės renovacijos link, siekdami kompleksinės naudos: modernių ir sutvarkytų automobilių aikštelių, šaligatvių, gatvių apšvietimo ir kitos reikalingos infrastruktūros. Modernizacijos procese privalome ieškoti optimalių sprendimų“, – PPGVA inicijuotoje diskusijoje kalbėjo Seimo narys.

 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.