Statyba žalėja
Paroda dar žalesnė
Kasmet Londone vykstanti paroda „Ekobuild“ tarsi sutraukia po vienu stogu naujausias žaliąsias pasaulio statybos tendencijas.
„Šiemet paroda buvo daug žalesnė. Ypač į akis krito didžiulis visų šalių — nuo Kanados iki Kinijos — statytojų susidomėjimas saulės energetika. Jau imama justi šioje srityje tam tikra konkurencija, tad, tikėtina, kad saulės energetikos sistemų kainos turėtų kristi“, — pasakojo E. Kaltanas.
Be to, tikino šiauliečiai, buvo jaučiama tendencija, kad žalioji statyba nebūtinai brangesnė už tradicinę, ir kad kainos jau pradeda lygintis.
Parodoje, anot pašnekovų, šiemet buvo akcentuojama visa, kas padeda taupyti — vandenį, elektrą, apšvietimą, daug vietos skirta šildymo sistemoms, termo šildymui.
Kovo 1-3 dienomis vykusi paroda buvo surengta taip, kad įvairiuose traukos centruose tam tikromis valandomis nuolat vyko nemokami seminarai, firmos stengėsi prisistatyti kuo įdomiau, lankytojai galėjo iš arti pačiupinėti siūlomus produktus, apžiūrėti net namus.
Parodoje, kurią per tris dienas aplankė per 50 000 žmonių, vyko apie 130 nemokamų paskaitų ir koferencijų, tad norėdamas galėjai neišlįsti iš seminarų, pasakojo E. Kaltanas.
Didžiulės parodos organizavimas buvo sustyguotas iki smulkmenų. Net metro, vežančio į parodą, stotelės stovėjo žaliai apsirengę kostiumuoti žmonės ir aiškino, kur ir kaip nuvykti.
Šiaudinių namų pasiūla
Eduardas ir Džiuljeta, patys profesionaliai besidomintys šiaudinių namų statyba ir pasistatę šiaudinį namą, domėjosi ir naujausiomis tokių namų statybos tendencijomis.
Didelį įspūdį šiauliečiams paliko žinomos Anglijos šiaudinių namų statytojos „Amazonnails“ (liet.— “amazonių vinys“) stendai. Ši firma, pasakojo Eduardas, ypatinga tuo, kad jai vadovauja ir joje dirba tik moterys. “Amazonnails“ namai esą iš tiesų labai populiarūs Anglijoje. Firmos, kuri dirba susikooperavusi su ąžuolo karkasų statytojais, steduose buvo rodomi 4 statybos darbų etapai: nuo sienų satybos iki tinkavimo ir dekoravimo, nuolat stenduose vyko praktiniai ir teoriniai seminarai.
Kita žinoma Britanijos bendrovė pristatė statybą iš didžiulių šiaudų skydų, iš kurių paprasta ir populiaru statyti didžiulius pastatus.
Žaliosios miestų oazės
Itin daug vietos, pasakojo šiauliečiai, parodoje skirta apželdinimui. Pasaulyje, anot E. Kaltano, apskritai didelis dėmesys skiriamas žalumui architektūros srityje — tiek vertikaliam, tiek horizontaliam apželdinimui, miestų gėlynams.
Anglijoje labai populiarūs apželdinti stogai, tad parodoje buvo eksponuojamos įvairios apželdinimo sistemos plokštiems stogams, buvo pramonio apželdinimo pavyzdžių.
„Valstybėse, kuriose žemė yra didelė vertybė, žaliąja oaze stengiamasi paversti kiekvieną žemės lopinėlį“, — sakė E. Kaltanas.
Ekologinių dažų atgimimas
E. Kaltanas prisipažįsta į Londoną vykęs, norėdamas sužinoti, kokios naujienos pasaulyje vyksta ekologinių dažų ir apdailos medžiagų srityje, mat pats dirba su ekologiniais tinkais.
„Labai smagu buvo matyti, kad visos didžiausios pasaulio dažų kompanijos jau yra išleidusios po savo žaliąją produkcijos liniją“, — pasakojo Eduardas. O, pavyzdžiui, viena žymiausių Anglijos dažų gamintojų viešai paskelbė iki 2014 metų patieksianti į rinką iki 10 procentų savo ekologinės produkcijos, o i 2025-ųjų metų planuojama, kad ketvirtadalis įmonės gaminamos produkcijos bus ekologinė.
Ekologinių dažų, anot E. Kaltano, jau yra ir Lietuvos parduotuvėse. Jų kainos esą dažnai ne didesnės, nei įprastų, deja, apie juos dažnai nežino ne tik pirkėjai, bet ir patys pardavėjai.
E. Kaltanas pasakojo vienoje statybos prekių parduotuvėje Vilniuje stebėjęs, kaip moteris paprašė ekologinių dažų vaiko kambariui. „Pardavėjas jai padavė ne ekologinius dažus ir pasakė, kad visi dažai, skiedžiami vadndeniu, yra ekologiški. Kvailiausia, kad parduotuvėje buvo padėta ir ekologinių dažų, tačiau pardavėjai apie tai neturėjo žinių“, — pasakojo E. Kaltanas.
Pašnekovas minėjo, kad ekologinių dažų Lietuvoje jau atsiranda, ir jų kaina dažnai nebūna didesnė, nei įprastų firmų gamintojų dažų.
Reikia skaityti etiketes
„Su ekologine statyba, ekologiniais dažais ir apdailos medžiagomis Lietuvoje šiuo metu vyksta toks pat procesas, kaip su maistu, — lygina E. Kaltanas, — Iš pradžių valgėmė viską, nes neatėjo į galvą, kad gamintojas mums gali parduoti mažą kiekį nuodų. Kai žmones pradėjo šviesti žinaisklaida, vis daugiau gali pamatyti pirkėjų, skaitančių užrašus ant etikečių“.
Tas pats esą ir su dažais. E. Kaltanas pataria skaityti etiketes, ant kurių nurodoma lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracija viename litre.
Pagal dabar galiojančius ES standartus LOJ kiekis litre neturi viršyti 30 gramų. „Tai reiškai, kad realiai litre dažų yra 30 gramų nuodų, kurie išsivedės per trejus metus,“ — aiškina E. Kaltanas.
Tad, jei atsikeli į senos statybos būstą, jame sienos jau ekologiškos, tačiau, jei tenka dažyti iš naujo, jau vertėtų pagalvoti apie LOJ, pataria E. Kaltanas.
„Įsivaizduokite, juk chemijos pramonei vos 100 metų — iki jos atsiradimo visi dažai ir kitos apdailos medžiagos buvo natūralūs, ir laikė po kelis šimtus metų ar net tūkstančius metų. O dabar susidaro toks įspūdis, kad natūralūs dažai yra kažkas nepaprasto“, — svarsto E. Kaltanas.