Spalio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje
Spalio mėn., palyginus su rugsėju, dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų nežymiai, 0,45 proc. (0,02 ct/kWh be PVM), šilumos kaina mažėja UAB „Litesko" fil. „Alytaus energija" aptarnaujamiems vartotojams. Dėl pigiau įsigytų medienos granulių nežymiai, 0,35 proc. (0,02 ct/kWh be PVM), mažiau už šilumą moka ir UAB „Pakruojo šiluma" aptarnaujami vartotojai.
AB „Klaipėdos energija" brangiau pirkus šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, bendrovės aptarnaujami vartotojai spalio mėn., palyginus su rugsėju, už šilumą moka 17,87 proc. (0,67 ct/kWh be PVM) daugiau, dėl brangiau pirkto kuro UAB „Širvintų šiluma" šilumos kaina didėja 16,35 proc. (0,77 ct/kWh be PVM).
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais
Spalio mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas. Į 2018 m. spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. rugpjūčio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 164,05 Eur/tne yra 15,20 proc. didesnė nei į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos mėn. biokuro kaina (142,45 Eur/tne). Gamtinių dujų kaina nekito ir į spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugpjūčio mėn. gamtinių dujų kaina sudaro 448,34 Eur/tne .
2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne
Tarp penkių didžiųjų miestų spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Palyginus su rugsėjo mėn., spalio mėn. AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 17,87 proc. (2018 m. spalio mėn., palyginus su 2017 m. spalio mėn., kaina didėjo 6,76 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams spalio mėn. šilumos kaina padidėjo 10,69 proc. (2018 m. spalio mėn., palyginus su 2017 m. spalio mėn., kaina didėjo 2,35 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams spalio mėn. šilumos kaina didėjo 5,31 proc. (2018 m. spalio mėn., palyginus su 2017 m. spalio mėn., kaina didėjo 6,67 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams kaina didėjo 0,97 proc. (2018 m. spalio mėn., palyginus su 2017 m. spalio mėn., kaina didėjo 1,17 proc.), AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 0,96 proc. (2018 m. spalio mėn., palyginus su 2017 m. spalio mėn., kaina didėjo 15,70 proc.).
3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM
4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
Spalio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,24 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,15 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.
4 pav. Šilumos kainos 2018 m. spalio mėn., ct/kWh su PVM
Skaičiuojant 2018 m. spalio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. rugpjūčio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.
5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m.
Sekite mus