Siūlymas: pritaikyti renovuojamus daugiabučius neįgaliesiems

Nuo kitų metų visi pastatai, net ir renovuojami daugiabučiai, turėtų būti pritaikomi neįgaliųjų poreikiams. Įtvirtinti tokią nuostatą Statybos įstatyme siūlo parlamentaras Stasys Brundza. Iniciatyvą karštai palaiko neįgalieji, tačiau tiek politikai, tiek valdininkai abejoja, ar ji yra reali, nes dar labiau padidintų gyventojų išlaidas renovacijai.

Pagal dabartinį Statybos įstatymą visi statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami pastatai turi būti pritaikyti neįgaliųjų specialiems poreikiams. Iki žemiausios lifto sustojimo vietos arba pirmo aukšto, jeigu nėra liftų, turi būti įrengtos nuožulnos.

 

Pastato sklype takai turi būti suprojektuoti taip, kad neįgalūs žmonės galėtų laisvai judėti nuo gatvės iki pastato, nuo pastato iki jo priklausinių, želdynų, poilsio aikštelių, automobilių saugyklos ar garažo. Išimtis padaryta tik renovuojamiems daugiabučiams. Nevengia būti populistu LŽ kalbintas S. Brundza neslėpė, kad kai kas prieš artėjančius Seimo rinkimus gali jį palaikyti populistu, siūlančiu pataisas, kurios sulauktų didelio atgarsio visuomenėje, bet būtų sunkiai įgyvendinamos praktikoje.

 

Vis dėlto, anot jo, aplinkos pritaikymas neįgaliesiems yra būtina sąlyga siekiant atkurti negalią turinčių žmonių fizinį, dvasinį bei ekonominį savarankiškumą ir sudaryti sąlygas aktyviam jų bendruomeniniam gyvenimui bei socializacijai. „Dar daugiau kaip prieš 10 metų apie tai kalbėta, bet kalbos liko kalbomis, nes buvo nutarta renovuojamiems namams taikyti išimtį“, – sakė parlamentaras.

 

Jo teigimu, daugiabučių renovacija yra tinkamiausias metas įrengti nuožulnas, reikėtų renovuojamų namų gyventojus skatinti tai daryti. Juolab kad renovacijai valstybė skiria nemenkų lėšų.

 

Ne tik neįgaliesiems Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitytė, kuri pati naudojasi neįgaliojo vežimėliu, LŽ tikino, kad jau seniai reikėjo įtvirtinti minėtą nuostatą. „Daugiabučiuose gyvena šiandien dar vaikštantys ir 40, ir 50 metų žmonės. Bet niekas nežino, kas jų laukia ateityje, ar jiems nereikės atsisėti į neįgaliojo vežimėlį. Tada ir prasidės visos problemos. O jas galima spręsti jau dabar, nepalikti ateičiai“, – sakė ji. G. Žemaitytė stebėjosi, jog statant namus niekas negalvojo, kad atėjus senatvei žmonėms tampa sunkiau vaikščioti, net ir susilaužęs koją asmuo būna „įkalintas“ bute keletą savaičių.

 

Kaip didžiausias kliūtis neįgaliesiems su vežimėliais pašnekovė įvardijo per siauras duris, laiptus į daugiabučių namų laiptines, netinkamus turėklus. Be to, anot G. Žemaitytės, ne vien neįgaliesiems reikalingos nuovažos prie renovuojamų daugiabučių. Jomis naudotųsi ir mažamečių vaikų turinčios šeimos, nes būtų kur kas lengviau nusistumti vaikišką vežimėlį, negu jį nešti laiptais.

 

Norų neužtenka Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, išgirdusi apie kolegos S. Brundzos parengtą Statybos įstatymo pataisą, tikino labai abejojanti jos realumu. „Sumanymas geras, bet labai sunkiai įgyvendinamas. Kur gyventojai gaus tiek pinigų? Ir valstybė tokios dydžio paramos skirti neišgalės“, – aiškino ji. Komiteto vadovės teigimu, dar prasidedant daugiabučių renovacijos procesui tokios galimybės buvo aptariamos.

 

Tačiau įpareigojimo gyventojams visus be išimties daugiabučius pritaikyti neįgaliesiems buvo atsisakyta, nes tam žmonės būtų turėję skirti papildomų lėšų. Abejonių dėl S. Brundzos siūlymo neslėpė ir aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Pasak jos, vargu ar reikėtų renovuojamų daugiabučių pritaikymą neįgaliesiems padaryti prievole, tačiau toks renovacijos variantas galėtų būti viename iš gyventojams siūlomų atnaujinimo paketų.

 

„Kai pristatomas investicinis planas, pateikiami mažiausiai trys renovacijos paketai. Viename šių paketų ir galėtų būti numatytas namo atnaujinimas, jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Tačiau sprendimą priimtų patys gyventojai“, – tvirtino D. Matonienė. Ji neslėpė, kad ir dabar, atnaujinant daugiabučius, prie kai kurių iš jų nuovažos įrengiamos. Mat tokia buvo gyventojų valia. Tačiau tokioms nuožulnoms įrengti valstybės parama neskiriama, nes tai nėra energinio efektyvumo didinimo priemonė.

 

„Vis dėlto gyventojams teikiamas lengvatinis kreditas – paskola visam renovacijos projektui, į kurį įeina ir nuožulnos įrengimas. Tai taip pat valstybės parama“, – aiškino D. Matonienė. Anot jos, jau yra atnaujinamų daugiabučių, prie kurių įrengiamos nuožulnos.