Šilumos ūkis: valdžia laukia naujo šoko?
Nauji pavojai
Kauno valdantieji džiūgauja, kad į miesto šilumos ūkį investuoti norėtų ateiti daug įmonių ir siūlo griežtinti toną su Kauno termofikacine elektrine (KTE). Jos atstovai savo ruožtu tvirtina, kad dėl politinių intrigų stringa jos inicijuoti naudingi miestui projektai.
Pasak energetikos specialistų, politikams būtina kuo greičiau apsispręsti dėl šilumos ūkio strategijos. Nuo 2016 metų Europos Sąjungoje įsigalioja griežtesnė teršalų kontrolės direktyva. Kauno tarybos Ūkio komiteto posėdyje Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidiumo narys Vykintas Šuksteris perspėjo, kad jeigu politikai nesutars dėl naujo investicinio plano 2016 metams, gali drastiškai padidėti šilumos kaina. Vien dėl to ji didėtų iki trečdalio.
„KTE gali pareikšti, kad jai uždraudė atnaujinti energetinius blokus ir dėl to neįmanomi mažesni taršos kiekiai. O taršos mokesčiai neišvengiamai didintų kainą“, – aiškino V.Šuksteris.
Valdantieji griežtina toną
Kauno meras Andrius Kupčinskas tvirtino, kad KTE iki šiol nėra įvykdžiusi investicinių įsipareigojimų. „Iš KTE girdime tik deklaracijas, bet rimtų įsipareigojimų kol kas nėra“, – sakė meras.
Seimo narė Birutė Vėsaitė paprieštaravo merui, kad miestas patyrė žala, kai KTE neinvestavo žadėtų 400 mln. litų į dujomis kūrenamą jėgainę. „Matant dabartines dujų kainas, būtume užsinėrę kilpą“, – įsitikinusi parlamentarė.
KTE vadovas Antanas Pranculis tvirtino, kad įsipareigojimai skirti 400 milijonų litų niekur nedingo. „Juos turime investuoti iki 2018 m. Iki šiol jau esame investavę apie 60 mln. litų. Į biokuro jėgainės projektą investuosime 300 mln. litų. Iki 2015 m. pradžios bus rekonstruoti trys vandens šildymo katilai. Tai kainuos 45 mln. litų. Tad iki 2015 m. pradžios numatytos investicijos bus atliktos“, – aiškino A.Pranculis.
Jis taip pat kaltino politikus neatsakingumu. „Praėjusių metų liepą miesto taryba patvirtino sklypo moderniai jėgainei statyti detalųjį planą, o gruodžio pabaigoje atšaukė. Ar galima kalbėti apie nuoseklų planų įgyvendinimą, kai susiduriame su tokiais akibrokštais?“ – stebėjosi A.Pranculis.
Mažieji neišgelbės
Kol kas miesto valdančioji koalicija daugiausiai vilčių deda į naujuosius investuotojus. Skelbiama jų jau yra daugiau kaip 10.
„Mažieji iš tiesų labai veržiasi investuoti Kaune, bet juos čia vilioja didelės šilumos kainos. Jei nebus realios konkurencijos, jie kainų nemažins“, – mano V.Šuksteris.
Jo teigimu, jei KTE pastatytų biokuro jėgainę, joje pagaminta šiluma būtų pati pigiausia mieste. „Jie turi gerą tam pritaikytą infrastruktūrą ir kitas sąlygas, kuri atpigintų gamybos kaštus. Tai būtų pigiausią šilumą gaminanti jėgainė. O tai priverstų mažinti kainas ir kitus gamintojus“, – įsitikinęs V.Šuksteris. Jis siūlė nepamiršti ir to, kad mažesnieji gamintojai gali patenkinti didelio miesto šilumos poreikius tik tada, kai oro temperatūra nenukritusi žemiau nulio. „Šaltomis dienomis tenka paskliauti didelius pajėgumus valančia elektrine“, – sakė V.Šuksteris.
Pasaulio energetikos tarnybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis pabrėžė ir tai, kad dauguma mažųjų gamintojų kol kas siūlo tiekti tik šilumą, bet nepajėgus gaminti ir elektrą. „Po kelerių metų ES direktyva reikalaus investuojant į energetiką kartu su šilumą gaminti ir elektrą“, – sakė jis.