Šildymo sąskaitos šokiruoja ir Klaipėdos merą

Klaipėdos, kaip ir visos šalies gyventojai, su neramumu laukia šildymo sąskaitų už vasario mėnesį. Vienas šalčiausių mėnesių pastaraisiais metais, neabejojama, kirs per kišenę. Pagal pagamintos šilumos rodiklius, vasarį Klaipėdoje šilumos suvartota apie 45 proc. daugiau nei sausį. Nuo vasario šilumos kaina padidėjo 4,1 proc., tad gali būti, jog sąskaitos klaipėdiečiams išaugs maždaug 50 proc.

Kiek reikės mokėti už šildymą, paaiškės jau kitą savaitę. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija jau paskelbė, jog vasarį rekordiškai nukritusi oro temperatūra lyginant su sausiu maždaug trečdaliu išaugino šilumos suvartojimą visų šalies miestų daugiabučiuose. Įtakos turės ir rekordiškai brangios dujos.

Domėsis situacija

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kitą savaitę ketina susitikti su bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovu. Sunerimęs dėl šildymo kainų pakilimo jis nori iš pirmų lūpų išgirsti perspektyvas.

„Girdėjau, žinau indikacijas ir asmeniškai susiduriu mokėdamas už šildymą“, – teigė keturis vaikus auginantis V.Grubliauskas. Jis neatskleidė, kiek moka už namo, šildomo dujomis, apšildymą, tačiau teigė, kad sąskaita yra įspūdinga. Senos statybos namą Melnragėje meras su šeima paveldėjo. Šis, kadaise buvęs nedidelis, vėliau buvo vis didinamas pristatant po vieną kitą priestatą, o šildymo sistema liko ta pati. Taip meras paveldėjo ir visas su šildymu susijusias problemas.

„Kai pamačiau, kad rankos storumo vamzdžiais ateina šildymas… Juk 50–60 proc. šilumos išgaruoja pakeliui. Pirmiausias darbas šią vasarą bus pakeisti šildymo sistemą, kad ir kiek tai kainuotų, nes jūs tikrai nenorėtumėt žinoti, kiek aš moku už šildymą“, – kalbėjo meras.

Kitą savaitę V.Grubliauskas ketina apsilankyti keliose bendrijose ir savo akimis išvysti sąskaitas už šildymą ir tai, kaip tvarkomasi daugiabučių namų ūkyje.

„Noriu apsilankyti tokiuose namuose, kur renovavimas davė rezultatų, ir keliuose namuose, kur šildymo sąskaitos didžiausios. Išsiaiškinti priežastis, kas sudaro didžiausią išlaidų kainą. Žinoma, yra keli kainos aspektai, tai tokie objektyvūs dalykai, kaip dujų kaina, šalčiausias mėnuo, parametrai, priklausantys ne nuo mūsų noro. Tačiau yra ir kita pusė. Kodėl ta pati šiluma vienur kainuoja pigiau, kitur brangiau? Tai sandarumo klausimas“, – sakė meras, ketinantis gyventojams savo vizito metu padėti suprasti, jog ir jie patys turi imtis veiksmų, kad šilumos vartojimas sumažėtų. „Aišku, reikia prisiimti ir įsipareigojimus, tačiau tokia realybė, sprendimų reikia ieškoti“, – teigė V.Grubliauskas.

Kainos stipriai pakito

Šilumos kaina uostamiestyje trumpam stabilizavosi. Kovą ji išliks tokia pati kaip ir vasarį. Tačiau dabar galiojanti šilumos kaina yra didžiausia Klaipėdos istorijoje. Vasarį energijos kilovatvalandė kainavo 25,64 cento be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, gyventojų mokėjimai buvo apie 150 litų mažesni. 2010 metais dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms buvo apie 1200 Lt/tne, o šiemet – apie 1900 Lt/tne. Dėl šios priežasties vidutinė šilumos kaina siekė ne 30, o 21 ct/kWh.