Šildymo peripetijos – brangiai kainuojanti manipuliacija

„Visos kalbos, kad Vilniaus mieste buvo padidėjęs šilumos suvartojimas, tėra politikų interpretacija ir melas“, – skambi mero Artūro Zuoko frazė verčia krūpčioti vilniečius. Anksčiau neneigęs, kad šilumos suvartojimas Vilniuje smarkiai padidėjo, tačiau esą dėl objektyvių priežasčių, dabar meras tikina, kad sostinė su šilumos ūkiu tvarkosi geriau nei kiti didieji šalies miestai.

Dėl tokio manipuliavimo skaičiais vilniečiai nebesuvokia, kiek iš tiesų sostinėje suvartojama šilumos ir kodėl jų sąskaitos nuolat pučiasi.

„Vilniaus diena“ pabrėžia, kad meras pateikia ne lapkričio, o gruodžio duomenis, taip pat ne šio, o praėjusio šildymo sezono skaičiavimus, nors skandalas dėl milžiniško šilumos suvartojimo kilo šį rudenį.

Savivaldybė aiškina, kad vilniečiai gruodžio mėnesį už šildymą mokėjo mažiau negu kauniečiai. Pasak savivaldybės, vidutinė sąskaita už šildymą pernai gruodį Kaune siekė 297 litus, Vilniuje – 258 litus.

Anot savivaldybės, Vilniuje 2011 m. gruodį suvartota 15 proc. daugiau šilumos nei lapkritį, o Kaune suvartojimas, turint omenyje tą patį laikotarpį, šoktelėjo net 24 proc.

„Duomenų apie šilumos ūkį esame prašę Valstybinės energetikos inspekcijos, Energetikos ministerijos, tačiau negavome. Pateikiame skaičius, kuriuos gavome iš šilumos tiekimo įmonių. Duomenis gauti nėra paprasta, nes šilumos tiekėjai išgąsdinti politikų ir nenori jų teikti“, – sakė A. Zuokas.

Savivaldybė pateikia pavyzdį, kad parduotos šilumos kiekis, atsižvelgiant į lauko temperatūrą kiekviename mieste, Vilniuje 2010 m. spalio bei lapkričio mėnesiais buvo 3 proc. mažesnis, Klaipėdoje – 11 proc., Šiauliuose – 5 proc. mažesnis.

Suvartojimas – neišgalvotas

Tačiau taip buvo užpernai, o kalbėdami apie 2011 m. rudenį tiek Energetikos ministerija, tiek Energetikos inspekcija ir patys šilumininkai sakė, kad šilumos sostinėje iš tiesų suvartota kur kas daugiau.

Energetikos ministerija anksčiau teigė, kad sostinėje šilumos suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 17 proc., o Kaune jis sumažėjo 4 proc., Klaipėdoje – 11 proc., Panevėžyje – 2 proc., Šiauliuose šilumos suvartota net 14 proc. mažiau.

Dar praėjusią savaitę savivaldybės spaudos konferencijoje meras aiškino, dėl ko atsirado šis padidėjimas, ir išskyrė per 500 namų, kuriuose padidėjimo nesugebėjo paaiškinti net energetikos specialistai.

Maža to, Energetikos inspekcija yra paskelbusi, jog „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus – bendrovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leidžia norminiai teisės aktai.

Inspekcija jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų – įtariama, kad bendrovė pažeidė viešąjį interesą.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas dienraščiui sakė, kad gruodį suvartojimas mažesnis buvo dėl jau ne kartą minėtų objektyvių priežasčių, tačiau neneigė, kad lapkritį šilumos buvo suvartota daugiau nei pernai.

„Šį kartą sąskaitos buvo apskaičiuotos už 30 dienų, be to, temperatūra šį gruodį buvo gerokai mažesnė nei pernai“, – aiškino N. Mikalajūnas.

Paklaustas, kodėl vos per mėnesį situacija sostinėje taip greitai pasikeitė, pašnekovas pasiūlė pasiteirauti punktų prižiūrėtojų.

„Paklauskite jų, gal staiga pradėjo geriau punktus prižiūrėti. Aš nežinau, gal taip ir buvo“, – sakė N. Mikalajūnas.

Kas pasikeitė?

„Vilniaus dienos“ skaitytojai į mero pasisakymą reagavo karštai. Į redakciją paskambinusi vilnietė tikino, kad, skirtingai nei lapkritį, gruodį bute gerokai atvėso.

Anot jos, radiatoriai vos kaisti pradėjo tuomet, kai skandalas dėl „Vilniaus energijos“ jau buvo įsismarkavęs.

„Mūsų bute Antakalnio mikrorajone lapkritį buvo labai šilta, radiatoriai tikrai buvo per daug karšti. Gruodį situacija visai kita. Lauke tikrai nėra labai šalta, tačiau namie smarkiai atvėso, o radiatoriai kaista tik labai nežymiai“, – piktinosi vilnietė.

Tai ne vienintelis butas, kuriame gruodį temperatūra gerokai atvėso. Vis dažniau girdimi miestelėnų įtarimai, kad reputaciją šilumininkai bando pasitaisyti kiek prisukdami šilumos tiekimo kranelius.

„Tokia situacija labai nervina. Žinoma, niekas nenori milžiniškų sąskaitų už šildymą, tačiau ir šalti savo pačių namuose niekam nėra malonu. Susidarė tarsi užburtas ratas, iš kurio jau nebeįmanoma išsikapstyti. Meras į viską žiūri per rožinius akinius ir neturi supratimo, kad uždirbant tūkstantį litų reikia daugiau kaip pusę pinigų atiduoti „Vilniaus energijai“, – guodėsi vilnietė.

Prezidentės kritika

Vilniaus miesto šilumos ūkyje piktnaudžiaujama monopoline padėtimi, perkant reklamą mėginama užčiaupti žiniasklaidą, o didelė dalis atsakomybės dėl sostinėje susidariusios padėties krinta ant savivaldybės pečių. Taip pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

„Matome piktnaudžiavimą Vilniuje monopoline padėtimi, „Icor“ grupės interesus, kurie atvirai dominuoja ir rodo nepagarbą savo piliečiams, politizavimą, ir matome oligarchijos požymius“, – interviu Žinių radijui vakar sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, tai, kas Vilniuje vyksta su šildymo sąskaitomis, kaip perkama reklama visose žiniasklaidos priemonėse, manipuliavimą viešąja erdve galima įvardyti kaip mėginimą užčiaupti žiniasklaidą, kad ji nekritikuotų tokių veiksmų.

„Toks atviras spaudimas tiek žiniasklaidai, tiek politikams, arogancija, su kuria „Vilniaus energija“ kalba su žmonėmis, rodo, kad šioje savivaldybės prižiūrimoje sferoje yra daug problemų, ir, be jokios abejonės, savivaldos politikų atsakomybė šiuo atveju yra didžiulė“, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, tik Vilniuje matomas toks nesiskaitymas su žmonėmis, kai šilumos kainai šalyje vidutiniškai padidėjus 17 proc. sostinėje kai kurie gyventojai gavo ir 200 proc., ir 300 proc. didesnes sąskaitas.

„Tai iš tiesų manipuliavimas savo padėtimi, tai akibrokštas žmonėms ir, be jokios abejonės, ši situacija turės būti labai rimtai peržiūrėta“, – sakė D.Grybauskaitė.

Liežuvio neprikando

A. Zuokas nepraleido progos atsikirsti Prezidentei. Mero žodžiais tariant, D. Grybauskaitė įsitraukė į Premjero Andriaus Kubiliaus „palaikymo kampaniją“.

„Premjerui reikia gerokai padidinti savo reitingą partijoje, kad jis išliktų pirmasis, ir tam pasirenkamos temos, be abejo, aktualios visuomenei, bet labai spekuliatyviai, neteisingai, klaidingai pateikiant faktus. Man keista, jog Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsijungė į ministro pirmininko A. Kubiliaus palaikymo kampaniją tam, kad jis išliktų pirmasis konservatorių partijos sąraše“, – žurnalistams antradienį sakė A. Zuokas.

A. Zuokas rėžė, kad „Lietuva tam tikru požiūriu yra konservatorių lyderių įkaitė, nes konservatorių lyderiai diskutuoja, kas bus pirmasis sąraše – ar ponas A. Kubilius, ar ponia I.Degutienė“.

„Mes tikrai džiaugiamės Prezidentės dėmesiu tokiai temai kaip šiluma, bet vėlgi, norint išspręsti klausimus, vis dėlto reikėtų vadovautis faktais, o ne emocijomis“, – kalbėjo meras.