Šildymo parodoje „Supernamai 2017“ buvo atlikti unikalūs tyrimai
. Buvo naudojami trys biometrinės (veido temperatūriniai tyrimai, veido emocijų ir kvėpavimo dažnio) technologijos ir duomenų analizės metodai. Šios technologijos ir metodai duomenis ir informaciją teikia skirtingais formatais, kuriuos reikia apdoroti, integruoti ir analizuoti. Buvo siekiama išanalizuoti parodoje vyraujantį emocinį klimatą.
Buvo nuasmenintai (veidai nebuvo išsaugomi, o buvo kaupiami emociniai, temperatūriniai ir kiti duomenys) nagrinėjami įeinančių ir išeinančių bei parodoje esančių dalyvių veidai, nustatomos jų emocijos, temperatūra. Specialios kameros buvo sumontuotos prie įėjimo, išėjimo ir parodos viduje. Parodoje buvo atliekama žmonių veidų temperatūrinė analizė. Tokiu būdu remiantis biometrinėmis (veido temperatūriniai tyrimai, veido ir kvėpavimo dažnio) technologijomis, duomenų analizės metodais buvo nustatomas ryte, dieną, vakare, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį parodoje vyraujantis emocinis klimatas.
Parodos metu 2 kameros fiksavo įeinančių ir išeinančių lankytojų veido laimės pojūtį (laimės emociją) ir neigiamas (liūdnumo, piktumo, išsigandimo, pasišlykštėjimo) emocijas. Šiame tyrime visų teigiamų ir neigiamų emocijų suma bet kuriuo nagrinėjamu laikotarpiu visada lygi 100%. Analizuojant suminį laimės pojūtį visos parodos metu, galima pastebėti, jog išeinantys parodos lankytojai buvo laimingesni nei ateinantys. Paveiksle raudona linija parodo išeinančių žmonių vidutinį laimės emocijų lygį (%), o mėlyna – įeinančių:
Lankytojų kvėpavimo dažnio tyrimai – pasaulinė naujiena
Parodos metu pirmą kartą pasaulyje buvo atliekami unikalūs lankytojų kvėpavimo dažnio matavimai. Kvėpavimo įpročiai labai susiję su mūsų emocijomis. Juk kvėpavimas, kai esame įsiutę ir kai esame ramūs, kardinaliai skiriasi. Jeigu stebėsite save ir savo kvėpavimą, tai pastebėsite, kad būdami susijaudinę kvėpuojate kitaip nei būdami ramūs ir dar kitaip nei tada, kai esate nusiminę ar nusivylę, ir dar kitaip nei tada, kai esate laimingi. Kiekviena emocinė būsena turi atitinkamą kvėpavimo modelį, būdą, ritmą ar kitą bruožą. Kai pasikeičia emocinė būsena, pasikeičia ir kvėpavimas [1]. Kvėpavimas dažnai yra tikslus rodiklis tam tikrose emocinėse situacijose. Kai asmuo patiria stresinę situaciją, jo kvėpavimo dažnis padidėja. Kalbančiojo asmens emocinė būsena tiesiogiai veikia kvėpavimo dažnį [2].
Neigiamas ar ilgalaikis emocinis susijaudinimas, įtampa ir nerimas keičia kvėpavimo dažnį, ritmą ir gylį [3]. Patyrus tam tikrų emocijų (pyktį, baimę), išgyvenimų, keičiasi ir kvėpavimas: nutrūksta, tarsi užgniaužia kvapą. Ta emocija užsifiksuoja ir išlieka ilgam, skleidžia sąmonei tam tikro dažnio vibracijas, kurios veikia mūsų savijautą, nuotaiką, elgesį [4]. Kai išgyvena nerimą, žmonės kvėpuoja paviršutiniškai. Kai išsigąsta, kvėpavimas sustoja. Susinervinę mes imame kvėpuoti tankiai. O reikėtų lėtai giliai įkvėpti ir ramiai iškvėpti, kad sumažintume įtampą. Šie pavyzdžiai rodo, kad kvėpavimas daug pasako apie žmogaus emocinę būseną. Sąmoningu kvėpavimu galima pasinaudoti ir padaryti įtaką savo emocinei būklei. Kai reikia atsipalaiduoti, gilus kvėpavimas padės. Psichoterapeutų manymu, kvėpavimas yra jautrus emocijų jutiklis. Ne veltui melo detektoriaus krūtinės diržas matuoja kvėpavimo dažnį, – sakė Björnas Husmannas, Vokietijos atsipalaidavimo metodų bendrijos pirmininkas. – Kiekviena dvasinė ir fizinė būsena daro įtaką kvėpavimui, nesvarbu, ar žmogus neša sunkią dėžę, turi išspręsti sudėtingą matematikos uždavinį ar kenčia gimdymo sąrėmius. Kvėpavimas tam tikra prasme yra jungiamoji grandis tarp kūno ir sielos [5]. Gauta Parodos lankytojų laimės ir kvėpavimo dažnio koreliacija 0.579:
Taip pat Parodos metu buvo nustatyta, kad įeinantys ir išeinantys lankytojai dienos laikotarpiu pasiskirsto pagal dienos cirkadienio ritmą ir Gauso funkcijos grafiką:
3 pav. Įeinantys ir išeinantys lankytojai dienos laikotarpiu pasiskirsto pagal dienos cirkadienio ritmą ir Gauso funkcijos grafiką:
Gauso funkcijos grafikas yra būdingas savo simetriniu varpo pavidalu, kuris greitai nuslopsta funkcijos argumento vertėms artėjant į teigiamą arba neigiamą begalybę. Gauso funkcijos yra plačiai paplitusios įvairiose mokslo srityse – statistikoje, kur jos aprašo normalųjį tikimybės tankio skirstinį, signalų teorijoje, kur jos aprašo Gauso filtrus, vaizdų apdorojime, kur dvimatė Gauso funkcija naudojama "blur" filtro algoritme, bei fizikoje, kur jos yra šilumos pernašos ir parabolinės difrakcijos teorijos diferencialinių lygčių sprendiniai [6]:
Lankytojų emocinė išraiška skirtingomis parodos dienomis
Lankytojų emocijų analizė buvo atlikta ir kiekvienai dienai atskirai. Teigiamos ir neigiamos emocijos buvo palygintos su produktyvumu, energija, dėmesiu, motyvacija (Descubra o Horário… 2016, Good sleep, good…2012). Kaip pavyzdį, panagrinėkime parodos pirmos ir antros dienos įėjimo (4, 5 pav.) bei trečios dienos išėjimo rezultatus (6 pav.). Pagal pirmos dienos įėjimo rezultatus matyti, jog mažėjant teigiamai (laimingas) emocijai, mažėja dėmesingumas, tačiau didėja produktyvumas ir motyvacija. Taip pat jeigu lankytojas yra liūdnas, tai turi tiesioginės įtakos produktyvumui, tačiau dėmesys ir motyvacija didėja. Teigiamų emocijų mažėjimas užfiksuotas nuo 11:00 iki 16:00 val. Analizuojant antros dienos įėjimo rezultatus, didžiausios teigiamos emocijos užfiksuotos 14:00-14:59 val. laikotarpiu. Didėjant teigiamoms emocijoms, didėja produktyvumas ir motyvacija. Remiantis trečios dienos išėjimo duomenimis, nuo 11:00 iki 17:59 val. fiksuojamas teigiamų emocijų augimas. Neigiamos emocijos (liūdnas ir pasibjaurėjęs) mažėjo nuo 10:00 iki 17:59 (išskyrus liūdesį, kuris nuo 15:00 iki 17:59 šiek tiek padidėjo).
4 pav. Parodos pirmos dienos įėjimo emocijų (laimingas ir liūdnas) palyginimo rezultatai su produktyvumu, dėmesiu ir motyvacija.
5 pav. Parodos antros dienos įėjimo lankytojų teigiamų emocijų palyginimo rezultatai su produktyvumu, energija ir motyvacija.
6 pav. Parodos trečios dienos išėjimo lankytojų teigiamų (laimingas) ir neigiamų (liūdnas, pasibjaurėjęs) emocijų palyginimo rezultatai su produktyvumu, energija ir motyvacija.
Naudota literatūra
[1] https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/kvepavimo-mokytojas-kaip-atsikratyti-streso-kvepuojant.d?id=65198315
[2] http://old.mii.lt/files/09p_liogiene_ataskaita2014.pdf
[3] http://www.konsteliacijos-d.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=166&Itemid=182
[4] https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/kodel-svarbu-kvepuoti-taisyklingai-1030-284650
[5] https://www.alfa.lt/straipsnis/15155382/pirmoji-pagalba-nuo-streso-samoningas-kvepavimas
[6] https://lt.wikipedia.org/wiki/Gauso_funkcija
Sekite mus