Šildymas uostamiestyje žada depresiją
V.Žirinovskio prognozės
Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams 2007 metų rugpjūtį susitikimo Maskvoje metu politikas Vladimiras Žirinovskis tvirtino, jog mažų Europos valstybių, tokių kaip Lietuva, 2012 metais laukia liūdnos dienos.
Jis teigė, jog dujų kainos bus didinamos tol, kol būsime priversti vėl pulti Rusijai į glėbį. Šįkart savo noru.
Priešingu atveju išgyvens tik kas dešimtas Baltijos šalių gyventojas, nes būdamos ekonomiškai silpnos mūsų šalys negalės sumokėti Rusijai jos už energetinius išteklius reikalaujamos sumos.
„Maskva spręs, kiek jūsų žmonių išgelbėti nuo neišvengiamos mirties. Jūs esate tik aukos. Aš ne grasinu, aš tik prognozuoju, kaip bus“, – tuomet kalbėjo aštriais pasisakymais garsėjantis V.Žirinovskis.
Kuro kaina augo
Nuo rugsėjo 1-osios uostamiestyje šilumos kaina nesikeis. Ji išliks tokia, kaip rugpjūtį, ir sieks 22,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis – 9 proc.
Įmonės „Klaipėdos energija“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus aiškino, jog šilumos kaina nesikeitė, nes jos pagaminimo sąnaudų kaina nepakito 5 proc. ar daugiau, lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu.
Tačiau vadovas neslėpė, kad išlaidos šilumos gamybai auga. Jos padidėjo 3,5 proc.
Pagrindinę įtaką tokiam kitimui turi auganti gamtinių dujų kaina. Būtent degindama jas įmonė „Klaipėdos energija“ pagamina 75 proc. energijos.
Likęs ketvirtadalis realizuojamos šilumos superkamas iš atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių nepriklausomų šilumos gamintojų.
Stabilizacija – prieš Naujuosius?
Šilumos kaina klaipėdiečiams stabilizavosi po trijų mėnesių pertraukos.
Praėjusių metų paskutinį mėnesį ir pirmuosius tris šių metų mėnesius šilumos kaina nesikeitė. Balandį ji išaugo 6,54 proc. Gegužę šilumos kaina nekito.
Tačiau nuo birželio ji vėl ėmė brangti ir tai daryti nustojo tik dabar.
Pirmąjį vasaros mėnesį šilumos kaina išaugo 2,95 proc., lyginant su balandžiu ir geguže. Liepą ji tapo dar 4 proc. didesnė. Nuo rugpjūčio įsigaliojo dar 3,6 proc. didesnė šilumos kaina.
„Sunku pasakyti, kas bus toliau. Spalį gamtinių dujų, o kartu ir šilumos kaina dar turėtų didėti, tačiau metų gale ji turėtų stabilizuotis“, – spėjo K.Jonkus.
Pabrango 200 litų
Specialistų prognozės vartotojų nedžiugina.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo numačiusi, kad dujų kaina turėtų išaugti 30 proc., lyginant su praėjusiu šildymo sezonu.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pasakojo, jog šilumos tiekėjai dar negavo sąskaitų už gamtines dujas, sunaudotas rugpjūtį. Įmones jos pasieks rugsėjo pirmosiomis dienomis.
Tačiau gegužę, birželį, liepą dujos brango.
Vien per du mėnesius – gegužę ir birželį – jų kaina išaugo tiek, kiek per visus praėjusius metus – 200 litų už toną naftos ekvivalento.
Bendrovės „Lietuvos dujos“ duomenimis, liepą 1000 kubinių metrų gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams išaugo 58 litais.
„Jei dujų kaina didės tokiais tempais, kaip iki šiol, prognozuojamą ribą pasieksime. Greitai viena šilumos kilovatvalandė Lietuvoje vidutiniškai kainuos 29 centus, nors praėjusį šildymo sezoną tebuvo 24 centai. Reikia tikėtis, kad dujų kainą pavyks suvaldyti“, – teigė V.Stasiūnas.
Išsigelbėjimas – biokuras
Pernai nerenovuotame name esančio 60 kvadratinių metrų ploto buto apšildymas atsiėjo apie 350 litų per mėnesį.
Jei pasitvirtintų šilumos kainos augimo prognozės, šiemet ši paslauga atsieitų jau 430 litų.
Renovuotame name šis skirtumas būtų kur kas mažesnis: pernai – 140, šiemet – 160 litų.
„Namų atnaujinimas turi daug įtakos. Žmonės turėtų imtis namų renovacijos ir taip mažinti šilumos suvartojimą“, – tvirtino V.Stasiūnas.
Sudėtingiausia situacija bus miestuose, kuriuose tiekėjai šilumai pagaminti naudoja gamtines dujas. Išloš tie gyventojai, kurių tiekėjai energiją gamina iš biokuro. Pavyzdžiui, Kelmėje šildymas šį sezoną bus pigesnis.
Kas bus, niekas nežino
Bendrovės „Lietuvos dujos“ duomenimis, rugpjūtį kainos tarptautinėse rinkose pradėjo mažėti.
Jei tokios tendencijos išsilaikys ir toliau, artimiausius du mėnesius vis tiek prognozuojamas tolesnis importo, taip pat ir pardavimo kainos augimas.
Nuo spalio jos turėtų pradėti mažėti, jei ženkliai nesikeis euro ir dolerio santykis.
Energetikos ministerija nekomentavo prognozių dėl šilumos kainų augimo. Tačiau ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis ramino, kad viskas bus gerai.
„Šilumos ūkiuose reikia esminių reformų. Yra sudaryta darbo grupė, kuri svarstys rimtus pasiūlymus, kaip sutvarkyti šilumos ūkius. Per tiek metų savivaldybės nesugeba susitvarkyti. Vienose šiluma kainuoja 17 centų už kilovatvalandę, o kitose – dvigubai daugiau. Tai nenormalu“, – teigė patarėjas.
Apklausa:
Viktorija, mama:
– Artėjantis šildymo sezonas kelia nerimą, tačiau kažkokių ypatingų priemonių nesiimame. Bus kaip bus. Kadangi esu motinystės atostogose, bandysiu prašyti kompensacijos šildymui. Manau, kad daugelis klaipėdiečių taip elgsis.
Alfonsas, verslininkas:
– Baimė artėjant šildymo sezonui kyla, bet ką mes galime padaryti? Imtis kokių nors priemonių sudėtinga. Lietuvoje yra daug biurokratinių barjerų, kuriuos sunku įveikti. Vienas žmogus nieko negali nuspręsti. Norint atnaujinti namą reikia kaimynų sutikimo, o pensininkai yra vyraujanti masė. Su jais nieko greitai negali nuspręsti. Taip viskas ir velkasi. Reikia tikėtis, kad šilumos kaina nebus labai didelė.
Valerija, pensininkė:
– Kiek reikės, tiek ir sumokėsiu. Ką padarysi, kad kainos bus didelės. Kompensacijos man nepriklauso, nes pensija didelė. Namas, kuriame gyvenu, yra iš dalies renovuotas. Galiu reguliuoti šilumą. Dėl to gauname mažesnes sąskaitas. Man patinka šalčiau gyventi.
Stasė, pensininkė:
– Baisu net pagalvoti, kokie mokesčiai laukia prasidėjus šildymo sezonui. Visai neliks iš ko gyventi. Jau pernai buvo sunku. Už dviejų kambarių buto apšildymą šalčiausiu metu sumokėdavau per 300 litų, o pensija – 600 litų. O kur dar vanduo, elektra, telefonas, vaistai? Šiemet geresnių perspektyvų nenusimato. Pensijos nedidėja, tik mokesčiai.
Šilumos kaina Klaipėdoje be PVM siekė:
Rugpjūtį, rugsėjį – 22,95 ct/kWh;
Liepą – 22,15 ct/kWh;
Birželį – 21,28 ct/kWh;
Gegužę ir balandį – 20,67 ct/kWh;
Sausį, vasarį, kovą ir praėjusių metų gruodį – 19,40 ct/kWh.
Sekite mus