Savivaldybė viliasi sumažinti šildymo kainą, opozicija įtaria klastą
„Bus padaryta viskas“
„Turės būti padaryta viskas. Tai, kas vadinama moderniu šilumos ūkiu. Naujos jėgainės, tinklai, kuriais tiekiama šiluma, apskaita, jos reguliavimas, išmetimo valdymas“, – Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius jau regi šviesią sostinės šilumos ūkio ateitį.
Artimiausiame tarybos posėdyje miesto valdžia rengiasi įpareigoti savivaldybės įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“ paskelbti konkursą dėl šilumos tinklų modernizavimo. Tai turės būti padaryta iki rugpjūčio 1-osios.
R.Adomavičius pripažįsta, kad tai turėjo būti padaryta kur kas anksčiau: „Viskas vyksta, kada gali vykti. Bandėme anksčiau daryti pertvarką šilumos ūkyje, nepavyko.“
Apie investicijas į sostinės šilumos ūkį lig šiol yra užsiminusios tik dvi bendrovės – „Dalkia“ ir „Fortum Heat“. Abi sostinėje yra pateikusios projektus investuoti į naujų biokuro elektrinių statybą. „Dalkia“ tai yra siūliusi padaryti už 500 mln., o „Fortum Heat“ – už 700 mln. litų. Nė su viena lig šiol sostinės valdžia rimtų derybų nevedė.
Tačiau aiškėja, kad biokuro katilinių miesto valdžiai nebūtų gana. „Jie siūlo ne visai tai, ko mums reikia. Jie siūlo pastatyti tik jėgaines, bet mums to mažai. O reikia optimizuoti viską – jėgainės yra tik sudėtinė dalis. Kalbame apie šilumos tiekimą, apskaitą, visą kompleksą priemonių“, – kalbėjo R.Adomavičius. Vicemeras spėjo, kad konkurse tedalyvaus būtent dvi minėtos bendrovės. Kad atsirastų dar viena, labai abejotina.
Svajoja apie ES paramą
Kiek galėtų kainuoti būsima šilumos ūkio modernizacija? Kas tai galėtų finansuoti? Į šiuos klausimus aiškių atsakymų sostinės valdantieji vis dar neturi.
„Tie, kurie siūlys sprendimus, turės ir pasiūlyti finansavimo variantus“, – sakė R.Adomavičius. Socialdemokratas samprotavo, kad nuo 2014 m. galima tikėtis ES lėšų.
„Tikimės, kad dalį lėšų bus galima gauti iš Europos. Nemanau, jog apsieisime be privačių investuotojų. Gali tekti ir savivaldybei savo lėšų įdėti, taip pat šilumos tinklų. Viskas bus aišku po konkurso“, – dienraščiui kalbėjo politikas.
Modernizacijos kaina esą gali siekti daugiau nei 1 mlrd. litų.
Be to, neaišku, ar būsimas investuotojas šilumos ūkį spės atnaujinti iki numatomos datos – 2015 m. gruodžio 31-osios. Dėl to Lietuva yra įsipareigojusi ES.
„Laiko tikrai nedaug. Tačiau vienas konkurso reikalavimų bus suspėti laiku“, – žada vicemeras. Tačiau būsimus modernizacijos planus ir etapus, taip pat projektus teks derinti su Energetikos ministerija. Dėl to modernizacija gali užsitęsti, nes centrinės valdžios atstovai projektams galėtų ir nepritarti.
Tik pratęs sutartį?
Tačiau miesto opozicijos atstovai į tokias valdžios atstovų kalbas moja ranka – esą galutinis šio būsimo konkurso rezultatas tebus sutarties su Vilniaus šilumos tinklus valdančia bendrove „Dalkia“ pratęsimas.
Šilumos tinklų nuomos sutartis baigiasi 2017-aisiais. Taip svarsto buvęs sostinės šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas, tarybos opozicijos atstovas.
„Ta modernizacija bus ne kas kita kaip susidėvėjusių vamzdžių pakeitimas. Aišku, viskas bus gražiai surašyta ir pan. Iš pradžių taip, gali kalbėti apie konkursą, tačiau galiausiai, nė neabejoju, paaiškės, kad nelieka kitos išeities – tik sutartį pratęsti“, – kalbėjo B.Cicėnas.
Pasak jo, įtarimus stiprina Vilniaus valdžios pasitelkti konsultantai šiam klausimui spręsti. Šių metų kovą Vilniaus šilumos tinklai su bendrovės „KPMG Baltics“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė trejų metų 1,7 mln. litų vertės sutartį.
„Vienas konsultantų yra advokatų kontora “Bernotas ir Dominas Glimstedt„, kuri konsultavo savivaldybę išnuomojant Vilniaus šilumos tinklus 15 metų Prancūzijos bendrovei “Dalkia", – priminė B.Cicėnas.
Be to, pasak politiko, neverta tikėtis, kad išsyk po modernizacijos galėtų sumažėti šilumos kaina – pinigus
investicijoms teks skolintis, visa tai gali atsipirkti ne mažiau kaip po dešimtmečio. „Artūras Zuokas, vertindamas savo stiprias pozicijas miesto taryboje, tiesiog bandys dar kartą surengti balsavimą dėl nuomos sutarties pratęsimo“, – spėjo pašnekovas.
Sekite mus