Saulės energija Lietuvoje – bundama iš letargo?

Praėjusį birželį priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, Lietuvoje energija paverčiama vis daugiau saulės šviesos.Vis daugiau privačių namų savininkų, įmonių vadovų ir ūkininkų kloja pastatų stogus saulės elementais arba iš saulės modulių pagaminta specialia danga. Tai ne tik būdas gaminti švarią energiją, bet ir gera investicija.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugo susidomėjimas saulės moduliais ir jėgainėmis. Gyventojams siūlomi dviejų tipų moduliai: gaminantys elektros energiją arba šildantys vandenį. Pasak saulės modulius surenkančios įmonės AB „Precizika” vadovo Algimanto Barakausko, pirmoji rūšis Lietuvoje yra populiaresnė, nes, pasigaminus elektros energiją, galima ją naudoti ir šildymui.

Tiesa, naudojant antrąją modulių rūšį, smarkiai įkaitinus vandenį, jį galima panaudoti garo turbinoms ir taip pat gaminti elektrą, tačiau tokį būdą esą renkasi mažuma. Reikšmingas apribojimas, kad saulės energija yra generuojama tik šviesiu paros metu: saulėtą dieną daugiau, apsiniaukusią – mažiau. Tam, kad galima būtų saule gaminti elektrą ar šildyti vandenį nuolatos, būtina įrengti jėgainę su papildomomis sistemomis, kaupiančiomis energijos atsargas.

Ekspertai pripažįsta, kad saulės energiją naudoti tik sau ir tik savo reikmėms šiuo metu neapsimoka. Pasisavinamos saulės energijos kiekis kol kas yra per mažas, kad jo visiškai pakaktų visus metus gyvenamo namo poreikiams patenkinti. Saulės jėgainėje pagaminta energija šiuo metu gerokai brangesnė už deginant iškastinį kurą pagamintą energiją. Tą patvirtino ir saulės jėgaines įrengiančios bei prižiūrinčios įmonės „Solet Technics” vadovas Darius Jasiulionis. „Įsirengti sau name saulės elektrinę ir ją naudoti savo reikmėms yra visiškai ekonomiškai neapsimokantis dalykas. Nebent kur nors Labanoro girios vidury pastatytoje sodyboje, kur atsivesti laidus būtų labai brangu, o gyvenama tik vasarą, tik savaitgaliais. Bet jei ten gyveni kasdieną, visus metus, tai tokia sistema ekonomiškai bus neveiksminga”, – teigė pašnekovas.

Valstybė už saulės energiją primoka

Kodėl taip sparčiai auga susidomėjimas saulės energija, jei naudoti savo reikmėms ją neefektyvu?

„Šiaip jau sprendimai daromi kitokie, – paaiškino A.Barakauskas. – Tie, kurie turi saulės energijos, jie tiesiog įsijungia į jau egzistuojančius elektros tinklus ir tada iš tų tinklų ima energiją. Jie ne savo elektrą naudoja, jie atiduoda ją (saulės energiją – aut. pastaba) į tinklą, o patys naudojasi elektros energija iš tinklo ir visą laiką yra tink­le. Mūsų energetikos tinklai superka įvairią energiją, ir hidro-, ir šiluminę, ir atominę, taip pat ir saulės energiją, o už ją kompensuoja valstybė.”

Saulės link gena verslumas

Būtent šia priemoka ir siekia pasinaudoti verslūs gyventojai bei pažangūs įmonių vadovai. „Čia daugiau ne perėjimas, čia daugiau verslas daromas. Supirkimas (saulės energijos – aut. pastaba) labai geras. Tai labai gera investicija”, – paaiškino Algirdas Jacunskas, vienos iš saulės jėgainių savininkas, paklaustas, kodėl nusprendė pereiti prie saulės energetikos. Rugsėjį galutinai integravęsis į bendrąją elektros tinklą, A.Jacunskas teigė, kad kol kas dėl oro sąlygų jo jėgainė generuoja nedidelį, bet planuotą energijos kiekį, o ryškesnius rezultatus esą turėtume pajausti vasarą, ypač birželį, kai bus daugiau saulėtų dienų. Bet iš tiesų investicija į saulės jėgainę turėtų atsipirkti per 5-7 metus, vėliau ji turėtų dar maždaug tiek pat laiko duoti pelno, nes įstatymas užtikrina 12 metų saulės energijos supirkimo terminą.

AB „Lesto” atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Narplys patvirtino, kad tokių kaip A.Jacunskas daugėja, ir nurodė, kad vien šiemet pateiktų potencialių projektų generuojama galia praknotų aštuonerių metų lūkesčius. „Šiuo metu susidomėjimas saulės energetika yra didelis. Per pusmetį išduota 398 vnt. išankstinių sąlygų (prašymus pateikusiems klientams), jei visi projektai būtų įgyvendinti, generuojama galia siektų 22,5 MW. Projektavimo sąlygų yra išduota 141 vnt., 15,5 MW generuojamai galiai įrengti.” Skaičiai tikrai įspūdingi, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatytas uždavinys – iki 2020 metų padidinti saulės elektrinių įrengtąją suminę galią tik iki 10 MW, neįskaitant mažųjų iki 30 kW įrengtosios elektros galios elektrinių.

Kliūčių ruožai egzistuoja

Tačiau įstatyme esama nuostatų, kurios gali neigiamai atsiliepti saulės energetikos plėtrai Lietuvoje. „Pavyzdžiui, vienas toks įstatyme įrašytas keistas dalykas. Jeigu aš noriu statytis elektrinę ant fabriko stogo ir nesu fabriko savininkas, o man fabriko savininkas išnuomojo stogą, tai tam, kad ją pasistatyčiau, neužtenka išsinuomoti stogą. Pagal įstatymą reikalaujama, kad mažiausiai 20 metų man būtų išnuomota ir žemės sklypo dalelė ant žemės, tokio paties ploto, kaip planuojama elektrinė ant stogo. Jau susidūrėme su tokiais atvejais, kai fabrikas stovi ant valstybinės žemės. Vadinasi, mes turime iš valstybės pernuomoti žemę 20 metų. Tai visų pirma labai sudėtingai padaroma, o antra – visiškai nelogiška”, – padėtį apibūdino D.Jasiulionis. Energetikos ministerijos atstovas Olegas Sviridovas, paklaustas, ar neketinama taisyti minėtos įstatymo nuostatos, teigė, kad ministerija atsižvelgs į visų pusių pateikiamas pastabas ir ateityje siūlys įstatymo pataisas.

Kita vertus, pats įstatymas ir visas susidomėjimas saulės energetika dar yra palyginti nauji dalykai, todėl gali prireikti laiko galimiems reglamentavimo netobulumams išsiaiškinti. „Ir mes dar tos praktikos labai daug neturime, kad galėtume 100 procentų atsakyti, ar čia klius kažkas ar ne. Atrodo, kad įstatymas veikia daugmaž normaliai, bet gyvenimas parodys”, – antrino A.Barakauskas.

Saulės energetikos perspektyvos

Bet ar saulės energetika taip ir liks valstybės kompensuojama preke? Ar galima tikėtis, kad ateityje ji bus pigesnė nei šiuo metu plačiausiai naudojamas iškastinis kuras? D.Jasiulionis mano, kad ir dabar taikomas integruotos saulės energijos modelis nėra blogas, tačiau ilgainiui saulės energija bus naudojama kur kas plačiau.

„Matote, per pusę valandos saulės energijos kiekis, kuris tenka visai Žemei, ne Lietuvai, bet visai Žemei, yra toks, kokio mums užtektų visiems vieniems metams visai Žemei. Ką tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką – energijos iš saulės mes gauname pakankamai, bet šiandien mes dar nemokame jos veiksmingai paimti. Tačiau išmokstame vis geriau ir aš labai tikiu, kad ateis ta diena, ir manau, kad netgi ne po šimto metų, o žymiai greičiai, kai mes išmoksime daug veiksmingiau saulės energiją paimti ir laikyti. Ir ji tikrai turi labai didelę galimybę visus iškastinius energijos šaltinius palikti už borto. 10 metų gal neužteks, bet manyčiau, kad po kokių 40-50 m. iškastinis kuras bus visiškai pakeistas”, – teigė D.Jasiulionis.